NAUJOS TECHNOLOGIJOS

 

VIRTUALU, PATOGU, NEPASIEKIAMA


Arvydas JuchnaPraėjusių metų pabaigoje Lietuvos aklųjų biblioteka (LAB) penkiuose didžiuosiuose miestuose surengė skaitytojų konferencijas. Beveik visose jose daugiausia diskusijų - klausimų, priekaištų, pageidavimų - sulaukė naujausias LAB produktas - virtuali biblioteka "Elvis". Ši aplinkybė lėmė ir pokalbio temą, ir jo pašnekovą. Apie virtualią biblioteką "Elvis" ir kitus su neregių kompiuteriniu raštingumu susijusius dalykus "Mūsų žodžio" žurnalistas Alvydas Valenta kalbasi su LAB skaitmeninių paslaugų ir leidybos centro vadovu Arvydu Juchna

 

A.V. Per skaitytojų konferencijas "Elvis" sulaukė daugiausia dėmesio ir, atrodo, čia kyla daugiausia problemų. 

A.J. Nežinau, ar tai galima būtų vadinti problemomis. Šiaip ar taip, "Elvis" skaitytojų buvo linksniuojama dažnai. Lietuvos aklųjų biblioteka praėjusiais metais baigė vykdyti dvejų su puse metų trukmės projektą, sukurta virtuali biblioteka "Elvis": ji veikia, skaitytojai ja naudojasi, jiems kyla klausimų. Daugiausia klausimų kilo, matyt, todėl, kad tą pačią informaciją visi suprantame skirtingai. Žmonės, ypač vyresnio amžiaus, pamanė, kad atsirado nauja aklųjų biblioteka, kad senoji užsidarys ir pan. Teko aiškinti, kad biblioteka tokia, kokią jie pažįsta ir kokia naudojasi, niekur nedingo, kad virtuali biblioteka yra papildoma galimybė ir papildoma paslauga, o žmonės gali ja naudotis arba nesinaudoti. Tie, kurie atrado virtualią biblioteką ir pradėjo ja naudotis, jau įvertino jos galimybes. 

A.V. Prie jaunesnių virtualios bibliotekos vartotojų dar grįšime. Dabar kiek ilgiau stabtelėkime prie vyresniųjų. Ką po įvykusių skaitytojų konferencijų galėtumėte pasakyti apie juos ir jiems? 

A.J. Vyresnio amžiaus žmonių kompiuterinis raštingumas prastesnis. Nustebina tik vienas kitas žmogus. Turime vartotojų, kuriems daugiau nei septyniasdešimt, tačiau bendra situacija tokia, kad daugelis šio amžiaus skaitytojų kompiuterinių žinių nėra įgiję. Iš jų ir gaudavome daugiausia strėlių, kad statome namą ne nuo pamatų, o nuo stogo. Sutinku, kad yra daug problemų, kad žmonės, baigę vidurines mokyklas iki 1990 metų, tokių žinių tiesiog negalėjo gauti. Tačiau nesutikčiau su tuo, kad apskritai nėra galimybių išmokti ar bent pramokti dirbti su kompiuteriu, suprasti, kas apskritai yra informacinės technologijos ir kaip jos veikia. Prieš keletą metų kompiuterinio raštingumo mokytis galimybės sudarytos Vilniaus Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centre. Kiek žinau, šia kryptimi rimtai dirbama Klaipėdoje, yra atvejų, kai norinčius pramokti kompiuterinio raštingumo pamoko Lietuvos aklųjų bibliotekos darbuotojai. Kol kas, atrodo, prasčiausia padėtis yra Šiauliuose: žmonės nusivylę, nėra kas moko, trūksta pinigų mokytojams. Kodėl tų pesimistinių nuotaikų daugiausia Šiauliuose, matyt, būtų atskira kalba. 

A.V. Vis dėlto susidaro įspūdis, kad dalis tiesos tuose priekaištuose yra. Taip, tie, kurie labai nori, išmoksta, bet sistemos neturime. Pačios informacinės technologijos nuolat tobulėja ar bent jau keičiasi: vieną "Jaws" ar "Mobile speak" versiją keičia kita, atsiranda galimybių instaliuotis įvairius skirtingų kalbų balsus, bet kartu kyla ir programinės įrangos suderinamumo problemos. Nekalbu jau apie tai, kad nuolat atnaujinamos, perkuriamos tos pačios interneto svetainės. Jeigu vakar po svetainę su "Jaws" galėjai laisvai naršyti, tai dar nereiškia, kad tai galėsi daryti rytoj. Atsidarai vieną rytą tokią svetainę ir nesupranti: tavo kompiuteris nesusikalba su internetu, tu pats - su kompiuteriu. Todėl nepatyrusiam vartotojui susigaudyti, kas yra kas, dažnai būna iš tikrųjų nelengva. Todėl, mano galva, kiekviename iš penkių didžiųjų miestų turėtų būti bent vienas žmogus, išmanantis apie naujausias "Jaws" ar "Mobile speak" versijas, sekantis informacinių technologijų naujoves ir galintis kvalifikuotai konsultuoti kitus neregius. Kaip tai padaryti, per darbo biržas ar dar kaip kitaip, nežinau, bet vienokią ar kitokią sistemą ir konsultantų ar specialistų tinklą turėtume sukurti kuo greičiau. 

A.J. LAB gali žmones pamokyti (ne vieną tokį atvejį žinau pats), surengti kursus apie naudojimąsi virtualia biblioteka, padėti prie jos prisijungti, bet nuolat rengti kompiuterinio raštingumo kursus, sekti programinės įrangos naujoves, manau, ne bibliotekos paskirtis. Tai turėtų būti kitų struktūrų darbas. 

Karikatūra. Kompiuterio monitorius su rankomis laiko atverstą knygą.A.V. Jaunesniems žmonėms klausimų dėl virtualios bibliotekos tikslingumo paprastai nekyla, bet jie turi nemažai klausimų ar priekaištų dėl prisijungimo prie šios bibliotekos. Kodėl kelias prisijungti pasirinktas toks, o ne kitoks, kodėl jungiamasi per elektroninės bankininkystės sistemą ir pan.? 

A.J. Per visą laiką, kol vyko kūrimo darbai, virtuali biblioteka, kiek įmanoma, buvo testuojama. Mūsų manymu, svetainę padarėme tikrai patogią, lengvai valdomą. Žmonės, turintys bent elementarius kompiuterio naudojimo įgūdžius, šį mano teiginį patvirtina: gali knygą klausyti, parsisiųsti į savo kompiuterį, persikelti į kitą skaitymo įrenginį. Šioje vietoje didelių problemų nėra. Su pačiu prisijungimu yra kiek kitaip. Projektas finansuotas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, todėl turime laikytis jų reikalavimų. Vienas iš reikalavimų - ES finansuoja projektą, mes kuriame virtualią biblioteką, bet prisijungdami naudojamės VAIISIS sistema. VAIISIS yra sutrumpinimas, iššifruojamas taip: viešojo administravimo institucijų informacinių sistemų interoperabilumo sistema. Kalbant paprasčiau, tai elektroninių valdžios vartų portalas, sukurtas, kad Lietuvos Respublikos piliečiai turėtų galimybę vienoje vietoje susirasti ir pasinaudoti pageidaujamomis viešosiomis paslaugomis bei gauti dominančią viešąją informaciją. Portalo naudotojas čia gali rasti elektroniniu būdu teikiamų paslaugų, skirtų gyventojams ir verslui, sąrašą bei internetines nuorodas, nukreipiančias į institucijų ar įstaigų tinklapius gauti informaciją apie viešąsias administracines paslaugas. Čia randame nuorodą ir į virtualią biblioteką "Elvis". Prie jos galima prisijungti keliais būdais. Mums būtų prieinamiausias prisijungimas per elektroninės bankininkystės sistemą. Daugelis neregių ir silpnaregių tokia bankininkyste naudojasi ir kasdieniniame gyvenime. Taigi problemų lyg ir neturėtų kilti. Tačiau nemažai nusivylusių žmonių, kad elektronine bankininkyste jie verčiami naudotis, kad jungdamiesi prie virtualios bibliotekos bijo prarasti savo pinigus ir pan. Tokiems žmonėms galima būtų pasiūlyti jungtis prie sistemos su asmens tapatybės kortele. Kortelė neregiams išduodama nemokamai - čia papildomų investicijų nereikia. Žmogui tereikėtų nusipirkti šių kortelių skaitytuvą arba kompiuterio klaviatūrą su kortelių skaitymo funkcija. Kortelių skaitytuvas kainuoja apie 70 Lt, klaviatūra - maždaug apie 100 Lt. Tai būtų vienintelė investicija, kuri pareikalautų paties žmogaus lėšų. Programinė įranga, skirta kortelėms ir skaitytuvams suderinti, yra nemokama, minimalius kompiuterinio raštingumo įgūdžius turintis žmogus gali ją parsisiųsti, įsidiegti ir naudotis. Tačiau, kai pradedame jungtis, pamatome, kad čia ne viskas gerai - "Jaws" programa neskaito ekrane esančios informacijos. Kaip visada būna panašiais atvejais, kaltų nėra, reikalingą programinę įrangą sukūrė užsienio kompanija, projektas baigėsi, ji veikė, atitiko keliamus reikalavimus, o apie neregius niekas negalvojo. Mano žiniomis, keletas neregių šiuo prisijungimo būdu jau naudojasi. Galimybė yra, bet reikia šiek tiek geresnių nei elementarios kompiuterinio raštingumo žinių. Reikia keletą veiksmų padaryti intuityviai, nematant ekrano ir negirdint jame rodomos informacijos. Žmonės bando patys rašyti specialias nedideles programėles, bando šią kliūtį įveikti, bet, objektyviai žiūrint, tai saviveikla ir šis prisijungimo būdas tikrai ne visiems. 

A.V. Tai, kad galime anaiptol ne tiek, kiek regintieji, kad kai kuriuos dalykus pasiekiame ne eidami tiesiai, bet "aplinkiniais keliais", kad neretai, užuot naudojęsi regėjimu, turime pasitelkti intuiciją, daugelio neregių nestebina ir nenustebins. Tačiau šiuo konkrečiu atveju panašia "filosofija" nereikėtų vadovautis: nuolat kalbame apie lygias galimybes, visokias tarptautines konvencijas, valstybė nuolat deklaruoja savo pastangas neįgalius žmones integruoti į visuomeninį gyvenimą, o negalime, kada norime, pasinaudoti svarbiausiu kiekvieno Lietuvos piliečio dokumentu - asmens tapatybės kortele. Mano galva, tai jau skandalas! Esame prastesni piliečiai negu kiti Lietuvos gyventojai? Šitoje valstybėje turime mažiau teisių ar mažiau pareigų? Grįžtant prie elektroninės valdžios vartų portalo, tai prieš keletą mėnesių pats lengvai, nesukdamas galvos, tenai prisijungdavau. Prieš Naujuosius metus bandau jungtis ir nesuprantu, ar man su galva negerai, ar pačiai svetainei kažkas ne taip. Paaiškėja, kad per tą laiką svetainę sugebėta pakeisti ir pakeisti aklųjų nenaudai. 

A.J. Egzistuoja taisyklės, kurių turėtų laikytis svetainių kūrėjai, kad jos būtų prieinamos negalią turintiems žmonėms. Tačiau svetaines kuria skirtingos įmonės, naudoja skirtingas programavimo kalbas. Sunku pasakyti, kodėl vaikomasi mados ar siekiama didesnio patogumo, bet svetainės keičiamos ir pertvarkomos nuolat. Dažnai jau veikiančiose svetainėse atsisakoma neregiams tokių reikalingų elementų: sąsajų nuorodų, užrašų po pavadinimais, mygtukais ir pan. Didžiausias paradoksas čia būtų tas, kad privačios struktūros neregiams sugebėjo padaryti daugiau nei valstybinės. Štai imkime kad ir komercinius bankus - neregiams jie pasiūlė net kalbančius kodų generatorius. Tuo pat metu nėra nė vieno mums visiškai prieinamo valstybinės reikšmės prisijungimo būdo. 

A.V. Nedelsiant reikia kažką daryti. Tačiau nei viena pati Lietuvos aklųjų biblioteka, nei kuris atskiras jos darbuotojas susidariusios situacijos nepakeis. Kas visa tai turėtų ar galėtų pakeisti, nežinau. Bet, manau, kad LASS respublikiniame centre turėtų būti žmogus, tais dalykais besirūpinantis nuolat, juos išmanantis ir profesionaliai bendraujantis su atitinkamomis tarnybomis. Žinoma, dar yra naujoji Neįgaliųjų socialinės integracijos programa, Neįgaliųjų reikalų departamentas ir galybė kitokių valstybinių bei nevyriausybinių institucijų, tik kažin ar verta patiems nieko neveikti ir pasikliauti vien jomis? 

A.J. Tenka bendrauti su Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos žmonėmis. Mano, kaip darbuotojo, "svoris" nėra didelis. Pagaliau aš nežinau, į ką reikėtų kreiptis. Galbūt kreipiuosi į tokį patį nedaug galintį tarnautoją, kaip ir aš pats. Šis, netampydamas liūto už ūsų, kažką padaro, kažką pajudina, bet tikresnių pokyčių nebūna. Manau, šioje vietoje savo darbą ir savo pastangas su LASS turėtume vienyti. Šie klausimai turėtų būti sprendžiami ne pavienių žmonių. Neregiai negali prisijungti ne tik prie "Elvis", bet ir prie "Sodros" sistemos, užsiregistruoti pas gydytoją. Nekalbu jau apie Valstybinę mokesčių inspekciją, nes jos svetainėje nelengva susigaudyti net gerai matantiems žmonėms. Taigi, formuluodami problemą, turėtume įvardinti ir kitas valstybines struktūras, prie kurių neregiai negali prisijungti. Problema - ne virtuali aklųjų biblioteka "Elvis", problema - neregiai ir valstybės vykdoma informacinės aplinkos politika. 

A.V. Kokių matytumėte LASS galimybių ieškant išeities iš susidariusios situacijos, kokių sprendimo būdų galėtų būti? 

A.J. LASS nebūtinai turi dirbti žmogus, labai gerai išmanantis informacines technologijas. Tačiau turi būti darbuotojas, šiais reikalais besidomintis nuolat, žinantis, su kuo bendrauti ir į ką kreiptis, galintis greitai suburti vienokius ir kitokius specialistus, jiems tarpininkauti. Reikalingi apvalūs stalai, diskusijos, profesionaliai pateikiamos problemos. Kai kada tie, kurie vykdo informacinę valstybės politiką, tiesiog nežino mūsų poreikių ir mūsų galimybių. Skambiniesi, aiškini, prašai, bet kiekvienas valdininkas - irgi žmogus, tas žmogus dažnai nenori išsišokti, rizikuoti, kažką jausdamas savo atsakomybės ribas padaro, pataiso, bet iš esmės pokyčių nėra. Reikalingi politiniai sprendimai, valstybės ir neįgaliųjų interesus ginančios organizacijos bendradarbiavimas. 

A.V. Jaučiu, kad prie šių klausimų reikės grįžti dar ne kartą, o pabaigoje stabtelėkime prie skaitytojų pageidavimų, kad informacija apie tai, kaip naudotis virtualia biblioteka "Elvis", būtų išspausdinta brailio raštu. Ar ketinate tai daryti? 

A.J. Brailio raštu tekstas beveik parengtas. Beliko suredaguoti ir įrašyti paskutinius pataisymus. Jų nedaug, bet svetainė nuolat tobulinama. Nuo rugpjūčio, kai pradėjo veikti, jau yra keletas pakeitimų, patikslinti kai kurių mygtukų pavadinimai, pavyzdžiui, mygtukas "parsisiųsti pagreitintai" ar "atsisiųsti pagreitintą". Tai nėra esminiai dalykai ir bendro reikalo jie nekeičia, tačiau norime, kad skaitytojai leidinį gautų su naujausiais svetainės pataisymais, todėl jo rengimas kiek užtrunka. Tikiuosi, iki vasaros išleisime. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]