IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Juozas VALENTUKEVIČIUS

AKLŲJŲ DALIA

"Turime apie 4000 aklųjų. Jei jie gerai regėtų, tada, anot prof. Avižonio, jie galėtų kasmet uždirbti apie 3 milijonus litų. Dalį aklųjų galima tam tikrose mokyklose išmokyti skaityti, rašyti, skaitliuoti, kai kurių amatų, muzikos. Vokietijoj yra net aukštoji mokykla akliesiems. Valstybė, kuriai pirmučiausia turėtų rūpėti gyventojų sveikata, turi esamiems neregiams padėti bent išmokti kai kurių amatų, kad aklieji galėtų užsidirbti nors save išlaikyti", - tai citata iš žurnalo "Aklųjų dalia" įžanginio straipsnio, pasirodžiusio prieš 80 metų. Iš istorinių šaltinių žinome, kad šis leidinys buvo skirtas visuomenei, kad ji geriau pažintų tokius žmones ir jiems padėtų. Kad valdžios atstovai daugiau pasirūpintų šia visuomenės grupe, skirtų lėšų aklumo prevencijai. 1932 m. pasirodęs leidinys buvo populiarus ir noriai skaitomas šalies gyventojų. Apie šį leidinį verta pakalbėti plačiau, nes jis jau yra tapęs bibliografine retenybe - yra tik keliose didžiausiose bibliotekose ir pas keletą kolekcionierių. Porą egzempliorių saugo ir Lietuvos aklųjų biblioteka. 

Pasklaidykime nuo laiko pageltusius lapus. Žurnalas didelio formato, geros kokybės popieriaus, čia gausu nuotraukų ir piešinių, apimtis - 52 puslapiai. Tik šiek tiek neįprasta ir iškart į akis krenta daug reklamos - leidinio pradžioje ir pabaigoje jos net 32 papildomi puslapiai, reklaminių skelbimų - apie 300. Pasidomėjus paaiškėjo, kad leidėjas - Lietuvos akliesiems globoti draugija - neturėjo lėšų ir buvo priversta dėti daug reklamos, kad už gautus pinigus išleistų žurnalą. Šio leidinio sudarytojas bei redaktorius - rašytojas, spaudos darbuotojas Albinas Briedis. Ant viršelio kaip šūkis - įtaigūs pranašo Mozės žodžiai: "Tebūnie pasmerktas tas, kuris nepadeda aklajam." Tuo metu Lietuvoje apie akluosius buvo išleisti tik keli kuklūs leidinukai. Nedaug žinota apie akluosius ir aklumo problematiką. Požiūris į šiuos žmones, tiesą sakant, buvo nekoks. Tad įtaigiais tekstais buvo bandoma sudominti žmones, pakeisti visuomenės požiūrį į akląjį žmogų, atskleisti neregių gabumus, būtinybę juos šviesti ir lavinti, parodyti Kauno aklųjų instituto ketverių metų veiklos rezultatus ir perspektyvas. Siekta apžvelgti kitų šalių patirtį švietimo srityje, parodyti, ką sugeba gabūs, raštingi ar muzikalūs aklieji. 

Čia buvo išspausdinti įdomūs medicinos ir psichologijos srities straipsniai. Jų autoriai - žinomi to meto žmonės: dr. Kazys Grinius, prof. Petras Avižonis, prof. Jonas Vabalas-Gudaitis, doc. Vladimiras Lazersonas, felčeris aklųjų instituto darbuotojas Vladas Kviklys. Įdomus ir pamokantis rašytojo, kunigo Juozo Tumo Vaižganto rašinys "Motinos pareigos bendruomenei". Šiame leidinyje pirmą kartą lietuvių spaudoje spausdinama medžiaga apie kurčnebylę neregę amerikietę Heleną Keler, kuri vaikystėje susirgo ir "visa aplinka jai tapo juoda ir be galo tyli". Bet dėdama didžiules pastangas Helena baigė aukštąjį mokslą, tapo rašytoja, garsia asmenybe, žinoma ne tik JAV, bet ir visame pasaulyje. 

Žurnalo turinys paįvairintas ir grožinės literatūros kūriniais: eilėraščiais, novelėmis ir meniniais vaizdeliais. Skelbiami dviejų Aklųjų instituto auklėtinių kūriniai - tai Emilijos Pipiraitės ir Vinco Lukoševičiaus kūrinėliai, kažkodėl pavadinti "neregių laiškais". Taip pat spausdinami užsienio autorių kūriniai apie neregius - tai vokiečių rašytojo Pauliaus Kelerio novelė "Motina", Henriko Sienkevičiaus apsakymas "Jaunasis muzikantas", belgų dramaturgo Moriso Meterlinko garsioji pjesė "Aklieji". Beje, lietuvių kalba jie skelbti pirmą kartą. 

Daug nuotraukų puikiai atspindi Aklųjų instituto gyvenimą: štai moksleiviai prie gaublio, gamtos pamokoje, sode, šepečių dirbtuvėje, štai moksleivių choras, auklėtinių dūdų orkestras ir pan. Šių nuotraukų istorinė vertė labai didelė, jos vienintelės išlikusios ir tikroviškai atkuria to meto kasdienybę. Iš nuotraukos, kurioje - du instituto mediniai pastatai, tampa aišku, kur 1932 metais instituto auklėtiniai gyveno ir mokėsi. Yra kelios nuotraukos, kuriose matyti, kaip neregiai gyvena užsienio šalyse. 

Leidinio pabaigoje įdėta pačios leidėjos - Lietuvos akliesiems globoti draugijos - oficiali medžiaga: labdaros organizacijos įstatai, metinė finansinė 1931 metų ataskaita, padėka už aukas, kur įrašyti konkretūs rėmėjai ir paaukotos pinigų sumos. 

Šis leidinys turėtų sudominti akademinę bendruomenę ir visus, besidominčius tarpukario Lietuva bei to meto aklųjų padėtimi. Priminsime, kad neperiodinio iliustruoto leidinio "Aklųjų dalia" buvo dar trys numeriai - jie išėjo 1933, 1937 ir 1939 metais. 

Šį straipsnį noriu užbaigti neregio moksleivio Vinco Lukoševičiaus optimistiniais žodžiais, skelbtais prieš 80 metų: "Ir mes, aklieji Lietuvos sūnūs, norime dirbti Lietuvos gerovei, ir mes, neregiai, norime savo tėvynę garsinti plačiajam neregių pasauliui. Atšventę Vytauto Didžiojo metus ir mes norime prisidėti prie statomojo garbei kertinio akmens savo darbu, triūsu ir rūpesčiu." 

Sausio 26 d. sukanka 90 metų, kai gimė (1923) Elena Giedraitienė (Šenferaitė), aktyvi LASS narė Panevėžyje, tautodailininkė, saviveiklininkė. 

MINĖTINOS SUKAKTYS 

Sausio 3 d. sukanka 80 metų, kai gimė (1933) Algimantas Katilius, filosofas, literatas. 

Sausio 4 d. - Brailio rašto diena, minima nuo 2001 m. 

Sausio 9 d. sukanka 80 metų, kai gimė (1933) Ramūnas Justinas Ulinskas, aktyvus LASS narys, ilgametis LASS centro tarybos narys. 

Sausio 16 d. sukanka 80 metų, kai gimė (1933) Lionginas Ragėnas, spaudos darbuotojas, žurnalistas, prozininkas.