MINTYS

Zita KLIBAVIČIENĖ

MANO DRAUGĖ - GARSINĖ KNYGA


Gal kai kam atrodo keista, kad garsinę knygą pavadinau savo drauge. Bet gyvenime, ištikus nelaimei ar norėdami pasiguosti, kreipiamės į savo draugus. O garsinės knygos dažniausiai klausausi, norėdama atsipalaiduoti ar susirasti naujos medžiagos darbui. 

Iš vaikystės, kiek atsimenu, pirmoji "garsinė" knyga buvo bobutės ir mamos skaitomos pasakos. Jos - savotiškos "aktorės", perteikusios man tekstą. Dar ir dabar prisimenu pasaką apie karaliūną. 

Vėliau, kai paaugau ir pažinau raides, bobutė, kaimo šviesuolė, geriausia audėja, siuvėja ir pasakotoja, iš didelio lagamino ištraukdavo keistu šriftu spausdintą didelę knygą. Vėliau supratau, kad tai - gotišku šriftu spausdinta knyga apie šventųjų gyvenimą bei Sodomą ir Gomorą. Kiekvieną ilgą rudens vakarą iš jos buvo skaitoma kokia nors istorija. Žinoma, ne viską aš suprasdavau, bet būdavo labai gera klausytis bobutės skaitymo. 

Kai pradėjau lankyti mokyklą, knygas skaičiau pati - aišku, kol gana gerai mačiau. Skaičiau ir kitiems: pusseserei Liucei, broliui Vitaliui ir netgi katinui Pupsiui. Mėgau klausytis Lietuvos radijo paruoštų poezijos ir prozos kūrinių skaitymo laidų. Labai patiko aktorių Arno Roseno, Vytauto Kybarto, Onos Knapkytės skaitymai. Gal šios laidos ir įkvėpė mane studijuoti režisūrą, kai baigiau Aklųjų ir silpnaregių mokyklą? Mokykloje, atsimenu, savotiška garsinė knyga būdavo auklėtojų skaitomi grožinės literatūros kūriniai per trečiąją pamokų ruošos dalį. Studijuodama talkinau Lietuvos radijuje - skaičiau valandėlėse vaikams įvairius tekstus. 

Pirmoji garsinė knyga, nuskambėjusi iš "Aido" magnetofono, buvo B. Apico "Nuogas tarp vilkų", kurią įskaitė aktorius Česlovas Stonys. Kol galėjau šiek tiek pati skaityti, mažiau domėjausi garsinėmis knygomis, nes atrodė, kad jos neatstos pačios knygos skaitymo. 

Prieš du dešimtmečius, nusilpus regėjimui, garsinių knygų klausymas tapo neatskiriama mano laisvalaikio dalimi. Klausėmės visa šeima: dukra mėgo pasakas, kiti - mano mėgstamas fantastikos ir detektyvų knygas. Svajonė - pačiai įgarsinti poeziją. 

Linkiu savo mielai draugei - garsinei knygai - vis tobulėti, kad jos tekstus tobulai skaitytų įdomūs aktoriai. Aš prižadu, kad visada su ja draugausiu. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]