EUROPOS LINK

Audronė JOZĖNAITĖ

KAS GERESNIO EUROPOJE?


2012 m. rugsėjo 28 - 29 d. Atėnuose vyko Europos aklųjų sąjungos ryšių su Europos Sąjungos institucijomis komisijos posėdis. Nors apie šią komisiją ir jos veiklą buvo rašyta ir anksčiau, būtų pravartu skaitytojams dar kartą priminti, kad LASS į šios komisijos veiklą įsijungė iš karto po Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą, o joje dirba visų Europos Sąjungai priklausančių bei Norvegijos ir Šveicarijos aklųjų organizacijų atstovai, dažniausiai organizacijų pirmininkai. Lietuvai šioje komisijoje atstovauja LASS pirmininko pavaduotoja Ramunė Balčikonienė, o šiuo metu - LASS pirmininkas Sigitas Armonas. Tai išskirtinė komisija, Europos aklųjų sąjungos vardu teikianti paraiškas įvarioms ES finansuojamoms programoms. Per paskutinius metus visi komisijos posėdžiai buvo organizuojami iš ES finansuojamos programos "Progress". Tikrai nepameluosiu tvirtindama, kad 90 proc. visos informacijos apie neįgaliųjų vykdomą politiką Europoje gauname būtent iš šios komisijos narių. Bet grįžkime prie Atėnų. 

Kodėl šiam posėdžiui pasirinkta Graikija, kuri nuolat kritikuojama dėl nevaldomos finansinės situacijos, amžinų streikų, neprognozuojamų mitingų, nežinome. Ir iš tiesų buvo neramu, nes porą dienų iki išvykimo vyko visuotinis streikas. O jau kai streikuoja graikai, tai ten geriau nebūti. Nei ten nuvyksi, nei iš ten parvyksi. Šįkart viskas susiklostė palankiai ir jokių neramumų nematėme. Greičiau priešingai - susidarė vaizdas, kad graikų gyvenimas kur kas linksmesnis ir nerūpestingesnis. Gal tik taip atrodo? O gal karšta saulė nugena visus rūpesčių debesėlius? 

Viena iš komisijos posėdžio temų - Europos finansinės krizės pasekmės neįgaliesiems. Visų šalių atstovai turėjo pateikti informaciją, kaip šiuos sunkius laikus išgyveno nacionalinės aklųjų organizacijos ir jos nariai. Apibendrinant galima pasakyti, kad daugelio aklųjų organizacijų krizė, deja, neaplenkė. Galima išskirti tris tendencijas: daugumoje šalių, nors ir ne itin akivaizdžiai, buvo sumažintos išmokos patiems neįgaliesiems. Situacija prastesnė kalbant apie aklųjų organizacijų finansavimą. Daugelis atstovų teigė, kad kur kas mažiau lėšų buvo skirta įvairioms socialinėms programoms, pačioms organizacijoms išlaikyti. Siekiant kaip nors gelbėtis iš situacijos, kai kurios organizacijos buvo priverstos atleisti darbuotojus, siekti finansavimo iš ES struktūrinių fondų ar ieškoti kitų finansavimo šaltinių. Trečioji tendencija - nepalankios neįgaliesiems ir kartais visai nesuprantamos reformos socialinio aprūpinimo srityje. Mažiausiai nusiskundimų turėjo Austrija, Vokietija, Suomija. Ugningą kalbą, kaip reikia ginti aklųjų teises, pasakė Graikijos atstovas Janis Vardakastanis, kuris yra ir Europos neįgaliųjų forumo prezidentas. Nuščiuvusi auditorija klausėsi, kaip mažiausiai kas tris mėnesius streikuojant ir mitinguojant galima iš tiesų pasiekti puikių rezultatų. Jei tikėtume jo žodžiais, nuo 2009 m. aklųjų pensijos ne tik nesumažėjo, bet netgi padidėjo. Tiesa, pačiai Graikijos aklųjų organizacijai - liūdnas metas, nes finansavimas stipriai sumažintas. 

Posėdyje buvo aptariamas Europos aklųjų sąjungos strateginis 2011 - 2015 m. planas, išklausyta komisijos pirmininko ataskaita, peržvelgti ES programos 2012 m. renginiai, aptarta Europos Sąjungos negalios strategijos 2010 - 2020 m. vykdoma politika. Daug dėmesio ir diskusijų sulaukė komisijos pirmininko Rodolfo Catannio pranešimas apie rengiamą Europos prieinamumo aktą. Tai anaiptol nėra nauja iniciatyva. Apie galimybę turėti tokį politinį dokumentą Europoje buvo gana aktyviai kalbama jau seniai. Iniciatyva tai įsiliepsnodavo, tai priblėsdavo, bet pati idėja nebūdavo numarinama. Bet atrodo, kad dar ir šiandien Europos Komisijai daug neaiškumų, todėl vis dar vyksta konsultacijos skirtingais klausimais. Būsimas dokumentas, jei jis kada ir išvys dienos šviesą, yra iš tiesų labai sudėtingas ir apima tokias sritis, kaip prekių ir paslaugų prieinamumas visose srityse, tokiose kaip transportas, informacinės technologijos, švietimas, įdarbinimas ir t.t. Dokumentas toks sudėtingas, kad net labai išprususiems politikoje komisijos nariams buvo labai sunku susivokti tarptautinių žodžių kratinyje, o pirmininkui buvo pasiūlyta trumpiau, aiškiau ir suprantamesne kalba pateikti informaciją. Dėl šio dokumento būtinumo kilo ir diskusijų. Visai pagrįstai buvo teiraujamasi, kuo jis skirsis nuo JT Neįgaliųjų teisių konvencijos, kuri gana neblogai įgyvendinama ne vienoje šalyje. Gal per daug ir per greitai visko norima? Gal geriau - mažiau politinių dokumentų, o daugiau, nors ir mažesnių, bet konkretesnių veiksmų? Kilusiose diskusijose tapo akivaizdžios sunkiai sprendžiamos problemos. Štai kad ir neregiams labai svarbus informacijos prieinamumo klausimas. Jau porą metų vyksta diskusijos, kad būtinas teisės aktas, įpareigojantis visus viešuosius tinklalapius pritaikyti neįgaliesiems ir vyresnio amžiaus žmonėms. Juk gyvename skaitmeniniame pasaulyje ir interneto prieinamumas - vienas svarbiausių faktorių regėjimo neįgaliųjų savarankiškumui. Tinklalapių prieinamumo standartai jau egzistuoja, bet problema yra ta, kad jų taikymas nėra privalomas. Būtent šioje srityje reikia veikti, daryti viską, kad kuo greičiau atsirastų teisės aktas, įpareigojantis ES valstybes viešuosius tinklalapius pritaikyti ir neįgaliesiems. Beje, toks įstatymo projektas Europos Komisijai jau pateiktas ir jis yra įtrauktas į Europos strategiją 2010 - 2020 m. 

Jau kuris laikas sklando kalbos apie Europos neįgaliųjų mobilumo ar neįgaliojo identifikavimo kortelę. Diskusijų šiuo klausimu yra kilę ir Lietuvoje. Siūlymų yra daug ir įvairių. Kartais būna ir juokingų samprotavimų, manant, kad užtenka tik angliškai parašyti informaciją ir viskas jau išspręsta. Jei prisiminsime, kiek laiko užtruko diskusijos dėl neįgalių asmenų automobilio statymo kortelės, tai dėl Europinės neįgaliųjų kortelės užtruksime amžinybę. Pirmiausia - kas vienoje šalyje yra žmogus su negalia, tas kitoje šalyje gal ir nėra neįgalus. Kokia institucija turėtų duoti tokį dokumentą? Kai kuriose šalyse neįgaliojo pažymėjimus išduoda tam įgaliotos neįgaliųjų organizacijos. Kita problema - kortelės logotipas. Iki šiol yra priimtas tik vienas tarptautiniu mastu pripažintas ir sertifikuotas neįgalumą rodantis logotipas - stilizuotas neįgaliojo vežymėlyje sėdintis asmuo. Aklųjų bendruomenės tai absoliučiai netenkina. Aklieji nenori būti sutapatinti su fizinę negalią turinčiais asmenimis. Tai vieningai pareiškė komisijos nariai, todėl visų bendra nuomonė - vieningo Europos neįgaliojo pažymėjimo dar teks palaukti. 

Komisijos nariai išklausė ir naujausią informaciją apie Pasaulio aklųjų sąjungos parengtą ir jau ne vienus metus "stumiamą" sutartį, kuri leistų vienoje šalyje išleistą regėjimo neįgaliesiems prieinamą knygą (dažniausiai taikant tos šalies autorių teisių išimtį) skaityti ir kitų šalių neregiams. Štai jau keleri metai vyksta kova dėl tokios sutarties įteisinimo, bet apčiuopiamų rezultatų nėra. Tokiam veiksmui labai priešinasi didžiųjų šalių intelektinę nuosavybę ginančios organizacijos, kaip kompromisą siūlant priimti vadinamą "minkštą", tai yra neįpareigojančią sutartį, kuri netenkina regėjimo neįgaliųjų. Europos aklųjų sąjunga nenuleidžia rankų ir toliau veikia, daro įtaką Europos Komisijai, Europos Parlamentui bei ES šalims. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]