GYVENIMO AKTUALIJOS

Alvydas VALENTA

VILNIEČIO KORTELĖ - PATOGUMAS AR IŠŠŪKIS?

Nuo šių metų rugpjūčio 15 dienos Vilniuje elektroninius viešojo transporto bilietus pakeitė Vilniečio kortelė. Nuo naujųjų metų spaudos kioskuose visiškai neliks vienkartinių popierinių bilietų, tarp jų ir lengvatinių. 

"Kaip teisingai su ta Vilniečio kortele elgtis, kaip ją pasižymėti? Kaip teisėtai keliauti su palydovu? Anksčiau viskas buvo paprasta, nusiperki mėnesinį bilietą, palydovui - vienkartinį ir važiuoji, o dabar? Kaip sužinoti, kas tavo kortelėje darosi, kiek ten likę pinigų?" 

Tai tik nedaugelis klausimų, kuriuos pastaruoju metu tenka išgirsti tiek privačiuose pokalbiuose, tiek ir viešuose. Žmonės, ypač visiškai nematantys, prašo parašyti apie tai, kaip su šia kortele tvarkytis, kokie sunkumai su ja laukia. Pabandykime išsiaiškinti ar bent pasiaiškinti. Naujosios kortelės atsiradimas niekaip neveikia (bent jau neturėtų veikti) neregių ir silpnaregių turimų transporto lengvatų - lieka galioti tos pačios 50 ir 80 proc. nuolaidos, numatytos LR transporto įstatyme, todėl jų plačiau neaptarsime. Neaptarinėsime ir pačios kortelės galiojimo trukmės, kainų ir kitų visiems ja besinaudojantiems žmonėms bendrų dalykų. 

Komposteris ir kortelė 

Pirmiausia reikia pasidžiaugti, kad tuo metu, kai buvo rengiamas šis straipsnis, Vilniaus Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centrui (VBSPC), tarpininkaujant Vilniaus miesto savivaldybei, buvo paskolintas tikras veikiantis Vilniečio kortelės komposteris. Vilniaus troleibusų parkas jį paskolino trumpam laikui - dviem savaitėms - vis dėlto net ir per šį laiką nemažai neregių praktiškai išbandė jo veikimą, išmoko "įlipę" į autobusą ar troleibusą pasižymėti naująsias korteles, įsiklausyti į komposterio skleidžiamą garsą ir išskirti jį iš kitų aplinkos garsų. VBSPC iniciatyva parsigabenti veikiantį komposterį visokeriopai sveikintina ir palaikytina. Analogiškose ar panašiose situacijose šitaip turėtų elgtis ir kiti socialiniai centrai ar organizacijos padaliniai: jeigu reikalaujama iš mūsų, mes irgi turėtume drąsiau reikalauti. 

Dabar apie pačią kortelę ir kaip ją pasižymėti. Kortelė pasižymima įlipus į transporto priemonę ir pridėjus ją prie komposterio. Komposterį sudaro dvi dalys: stačiakampis ekranas ir po juo esantis plotas, prie kurio kortelę ir reikia priglausti. Gerai tai, kad kortelę galima priglausti bet kuria puse, bet kuriuo galu - rezultatas bus toks pat. Jeigu kortelė bus papildyta, pasigirs iš kitų aplinkos garsų gerai išsiskiriantis pyptelėjimas. Jis reiškia, kad kortele pasižymėta. Atkreiptinas dėmesys, kad nebūtina prie komposterio glausti visą kortelės paviršių - tai iš tikrųjų būtų labai nepatogu ir nepraktiška, ypač važiuojant. Kortelė galėtų lengvai išslysti iš rankų, nukristi ant žemės, o ten, tarp kitų keleivių įvairaus didumo, abejotino švarumo batų ir kojų ją būtų nelengva susirasti net gerai matančiam žmogui. Laimei, šito daryti neprireiks, nes prie komposterio užtenka priglausti maždaug pusę kortelės paviršiaus, o gal net ir dar mažiau. Plastikinę kortelę tvirtai laikome už vieno galo, maždaug per vidurį jos pločio ir kitą dalį (maždaug pusę ar trečdalį) švelniai palenkę arba nedarydami net ir šito priglaudžiame prie atitinkamos, po ekranu esančios, komposterio vietos. Po sekundės kitos turėtų pasigirsti pyptelėjimas. Bent šitaip viskas vyko naudojant demonstracinį komposterį. 

Viena iš naujosios kortelės ypatybių - daugiau laisvės, daugiau pasirinkimo galimybių keleiviams. Nuo pusvalandinių ir valandinių iki 270 dienų galiojančių bilietų. Bėda ta, kad "daugiau galimybių regintiesiems" - akliesiems dažnai reiškia priešingą dalyką: mažiau galimybių arba tomis galimybėmis pasinaudoti beveik neįmanoma. Panašiai gali nutikti su pusvalandiniais ir valandiniais bilietais. Naująją kortelę galima papildyti ne tik tam tikram laikotarpiui, bet ir konkrečia pinigų suma (panašiai kaip nusipirkti tam tikrą skaičių popierinių talonėlių). Žmogus komposteryje pasižymi kortelę, o ekrane paspaudžia atitinkamo pasirinkimo nuorodą - pusvalandžio ar valandos trukmės vienkartinis bilietas. Teoriškai, gal net ir praktiškai, tai gali padaryti ir neregys. Tie pasirinkimai yra stačiakampio ekrano viduryje: 30 minučių nuoroda kairėje ekrano pusėje, 60 minučių - dešinėje. Išveskite žiūrėdami iš viršaus į apačią per ekrano vidurį tariamą horizontalią liniją ir turėsite minėtus du pasirinkimus. Pasižymime kortelę ir spaudžiame vieną kurią iš šių nuorodų. Pasigirdęs pyptelėjimas patvirtina pasirinkimą. Procedūra nėra labai sunki ar neįmanoma, vis dėlto panašiais atvejais niekada nesi tikras, kad norimą veiksmą atlikai teisingai ir iki galo, ypač jeigu jį reikia atlikti judančioje transporto priemonėje, erdvę aplinkui užpildant visokiems triukšmams ir pašaliniams garsams. Taigi reali galimybė neregiui pasinaudoti pusvalandiniu ar valandiniu bilietu tampa gana sudėtinga. 

E-piniginė ir kiti dalykai 

Kaip, papildžius kortelę tam tikra suma ir kurį laiką pasinaudojus, sužinoti jos likutį? Kol kas nematantis žmogus be kito žmogaus pagalbos šito padaryti negali. Komentuodamas šį klausimą Vilniaus savivaldybės viešųjų ryšių skyriaus darbuotojas Antonas Nikitinas sakė, kad baigiama rengti ir jau testuojama speciali interneto svetainė, leisianti žmogui kompiuteryje pačiam pasitikrinti, kas dedasi jo kortelėje. Naujojoje Vilniečio kortelėje yra ir elektroninė piniginė - e-piniginė. Kol kas ji dar neveikia, tačiau, anot A. Nikitino, dar šiais metais irgi turėtų pradėti veikti. Žmogus, įsidėjęs į tokią e-piniginę tam tikrą sumą pinigų, galės atsiskaityti už kai kurias paslaugas, pavyzdžiui, automobilių parkavimą. Pastaroji paslauga neregiams turbūt mažiausiai aktuali, bet, diegiant e-bilietą buvo numatyta, kad su naująja kortele bus galima susimokėti lankant koncertus, muziejus, kinofilmus ir pan. Tad žmogui reikia žinoti, kas dedasi jo e-piniginėje. 

Ką daryti keliaujant su palydovu? Atsakymas turbūt vienintelis: turėti dvi korteles - vieną savo poreikiams, kitą - palydovui. Jeigu palydovo paslaugomis naudojatės nedažnai, tada antrąją kortelę reikėtų pildyti nedidele pinigų suma ir naudoti ją tais atvejais, kai prireikia. Tik nepamirškite pildydami pasakyti, kad jums galioja 80 proc. nuolaida. Pavyzdžiui: "Papildykite kortelę 10 Lt suma su 80 proc. nuolaida." Kortelė būtų papildyta ta suma ir ją kiekvienąkart pasižymint būtų nuskaitoma ne pilna bilieto kaina, o 20 proc. Vilniaus ir Alytaus regionų aklųjų centro direktorius Sigitas Bilevičius sakė, kad Vilniaus miesto savivaldybės Socialinės paramos skyrius neregiams žadėjo artimiausiu metu išdalinti 500 Vilniečio kortelių. Tai būtų tam tikra kompensacija tiems, kurie dėl savo negalios būtų priversti pirkti ne vieną, o dvi korteles. 

Po naujųjų metų spaudos kioskuose neliks popierinių talonėlių, tačiau, anot A. Nikitino, iš vairuotojo jų galėsime nusipirkti ir ateityje. Kitas dalykas, kad iš vairuotojo perkame visada brangiau ir bent jau šių eilučių autoriui nepasitaikė, kad jis kada nors turėtų talonėlių su 80 proc. nuolaida. 

Prieš keletą metų, diegiant elektroninio pašto bilietą, buvo deklaruojama, kad šis projektas vienu metu vykdomas trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Susidarytų lyg ir tam tikras tripolis. Visuose trijuose miestuose e-bilietai turi savų ypatumų (pvz., Kaune nėra pusvalandinių ir valandinių vienkartinių bilietų), tačiau svarbiausia ne tai. Visuose trijuose miestuose pagal pirminį e-bilieto diegimo planą turėtų galioti jų gyventojų turimi e-bilietai. Vadinasi, Vilniaus gyventojas, nenorėdamas pirkti popierinio bilieto iš vairuotojo, Vilniečio kortele galėtų naudotis ir Kaune ar Klaipėdoje. Formaliai žiūrint, tokia galimybė yra. Vilniaus miesto savivaldybėje paaiškino, kad kaunietis ar klaipėdietis, atvykęs į sostinę, gali naudotis savo turimu e-bilietu, tik jį reikia papildyti Vilniuje galiojančiu tam tikros trukmės ar vienkartiniu viešojo transporto bilietu. Kaune irgi galima naudotis Vilniečio kortele, bet prieš tai ją reikia užregistruoti, tiksliau, įtraukti į Kauno elektroninių bilietų duomenų bazę. Kauno savivaldybės darbuotojas Tadas Metelionis sakė, kad miesto autobusų stotyje netrukus pradės veikti specialus centras, kuriame atvykę kitų miestų gyventojai galės pasižymėti savo turimus e-bilietus. Klaipėdoje ankstesni vilniečių e-bilietai veikė, bet Vilniečio kortele kol kas naudotis negalima. Ateityje - galėsime... Kaip visuose trijuose miestuose vieninga e-bilieto paslauga veiks, kol kas galime tik spėlioti, tačiau akivaizdu viena: nei Vilniečio kortelė, nei kito miesto gyventojo turimas e-bilietas svetimame mieste automatiškai neveikia. Jį reikia pasižymėti, užregistruoti, papildyti, atlikti kitą kokią nors protingą procedūrą ir pan. Skaitmeninių technologijų amžiuje tokie papildomi veiksmai atrodo keistokai, tik ar galime čia ką pakeisti? Daugiausia, ką galime, tai nuvykę į svetimą miestą "negaudyti varnų" ir savo sumokėta bauda nepagausinti jo biudžeto. 

Kad ir kiek aptarinėtume vieną ar kitą mums rūpimą klausimą, niekada neišsiaiškinsime visko ir iki galo. Kasdieniniame gyvenime susidursime su aibe klausimų ar problemų, kurių nei numatysi, nei aptarsi. Pavyzdžiui, teko girdėti nuomonių, kad komposterio rodomą informaciją dažnai būna sunku įžiūrėti silpnaregiams. Į tai A. Nikitinas atsakė, kad komposteriai pirkti prieš keletą metų, vos pradėjus vykdyti e-bilieto diegimo projektą. Dalis jų jau yra susidėvėję, dalį rengiamasi pakeisti naujais, todėl čia galėtume pareikšti ir savo pageidavimus. A. Nikitinas atkreipia dėmesį, kad sukurta speciali interneto svetainė, kurioje aptariami šios kortelės naudojimo ypatumai, nurodomos įsigijimo kainos. Taip pat dėl iškylančių neaiškumų ar nesusipratimų visada galima kreiptis į AB "Susisiekimo paslaugos" telefonu arba elektroniniu paštu. 

Jau baigus rengti šį straipsnį teko išgirsti ir gana griežtų nuomonių bei klausimų: ar realiai galėsime naudotis viena ar kita Vilniečio kortelės teikiama galimybe? Jeigu ne, tai kodėl? Kodėl su neregiais niekas šiuo klausimu nesikonsultavo? Deja, kaip paprastai, neregių nuomonės nei šiuo, nei kitais fizinės ar elektroninės aplinkos pritaikymo klausimais niekas dažniausiai nesiteirauja, o jeigu ir teiraujasi, tai tada, kai jau nieko negalima pakeisti. Tačiau keldami panašius klausimus, turėtume vieną klausimą užduoti patys sau ir principingai pabandyti į jį atsakyti: 

"Ką padarėme ir ką darome kaip organizacija, kad dalyvautume Lietuvoje vykstančiuose fizinės, elektroninės aplinkos pokyčių procesuose tada, kai jie dar tik vyksta ar yra kieno nors vykdomi? Ar galime į mums nepalankius procesus veiksmingai reaguoti?" Teigti, kad nepadarėme ir nedarome nieko, būtų neteisinga, tačiau tiesa ir tai, kad daugeliui minėtų procesų vis dar bėgame iš paskos, užuot juose dalyvavę kaip lygiaverčiai partneriai - diskutavę, ginčijęsi, gynę regėjimo negalią turinčių žmonių interesus. Kol šitaip bus, nusiteikime, kad į daugelį klausimų atsakymo teks ieškoti klaidų ir bandymų metodu. 

www.vilnieciokortele.lt - Vilniečio kortelė internete. AB "Susisiekimo paslaugos" informacijos telefonas 8-5 210 70 50, el. paštas [email protected] 

www.kvt.lt - Kauno viešasis transportas 

www.klaipedatransport.lt - Klaipėdos viešasis transportas