NEREGYS IR VISUOMENĖ

Alvydas VALENTA

AKLIEJI PRIEŠ "SWEDBANKĄ"


Praėjusių metų pabaigoje taikos sutartimi baigėsi daugeliui neregių svarbi byla tarp Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) ir AB "Swedbank" (buvęs AB "Hansabankas") dėl šio banko akliesiems taikytų įvairių apribojimų. "Mūsų žodžio" redakcija nuolat gauna prašymų tiek pačią bylą, tiek taikos sutarties sąlygas pakomentuoti plačiau. 

 

Priešistorija 

Maždaug prieš septynerius metus Lietuvoje gyvenantys neregiai susidūrė su netikėta ir gerokai keista problema: AB "Hansabankas" per dieną jiems ėmė išduoti ne daugiau nei 500 Lt, siūlė specializuotas, tik neregiams skirtas mokėjimo korteles, pradėjo taikyti kitus apribojimus, netaikomus gerai matantiems žmonėms. Bet įdomiausia turbūt buvo tai, kad bankas nusprendė, jog neregio parašas, atliekant pinigines operacijas ar pasirašant su banku įvairias sutartis, negalioja. Pradėta reikalauti, kad už neregį, net jeigu šis sugeba tai atlikti pats, būtinai pasirašytų kitas žmogus. Tačiau ne bet koks žmogus - šeimos narys, bendradarbis ar kaimynas, kuriuo tas neregys pasitiki, o tam reikalui specialiai gavęs notaro įgaliojimą. Kitaip sakant, neregys ne tik pats negalėjo laisvai disponuoti savo turimomis lėšomis, naudotis banko siūlomomis paslaugomis, bet turėjo vienam konkrečiam žmogui suteikti įgaliojimą, kuris už jį arba jam prašant tai galėtų daryti. Situacija buvo daugiau nei absurdiška, todėl neregiai ėmė aktyviai protestuoti. Jie ne kartą kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą dėl pažeidžiamų regėjimo negalią turinčių žmonių lygių galimybių. Ši tarnyba pripažino, kad "Hansabanko" taikomi apribojimai pažeidžia neregių lygias galimybes ir bankui rekomendavo jų netaikyti. LASS savo ruožtu kreipėsi į "Lietuvos banką" bei buvusio "Hansabanko" akcininką Švedijoje ir informavo apie susidariusią situaciją. Pirmasis informavo, kad į komercinių bankų vidaus veiklą nesikiša, o atsakymas iš Švedijos irgi nieko nepakeitė. Bankas nei į pačių neregių prašymus bei protestus, nei į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos išvadas neatsižvelgė ir vidaus taisyklėse, kuriomis vadovaudamasis teikė savo klientams paslaugas, nieko nekeitė. Matydama, kad nepavyks susitarti, 2009 m. pavasarį LASS dėl nuolatinės neregių diskriminacijos AB "Hansabanke" kreipėsi į teismą. Taip prasidėjo byla, trukusi dvejus su puse metų. Ilgas laikotarpis konkrečiam, rezultato ar sprendimo laukiančiam žmogui ir ne toks jau ilgas teisminiams žaidimams: ieškinių tikslinimams, apeliacijoms ir pan. 

 

Byla 

Taigi LASS ieškinys prieš AB "Hansabankas" atsidūrė Vilniaus m. 2 apylinkės teisme. LASS atstovauti patikėta advokatui Anatolijui Novikovui. Pirmosios instancijos teisme byla išnagrinėta 2010 m. gegužės 26 dieną. Teismo nutartis - palanki Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai. Teismas pripažino, kad AB "Hansabankas" aptarnaudamas neregius taikė Lygių galimybių įstatymo reikalavimų neatitinkančias taisykles. Bankas įpareigotas šias taisykles pataisyti ir neregiams sudaryti tokias pačias sąlygas kaip ir kitiems savo klientams. 

Skaitytojams pateikiame ištrauką iš patikslinto LASS ieškinio Vilniaus miesto antrajam apylinkės teismui (2010 metų sausio 18 d.). Ši ištrauka gerai atskleidžia bylos esmę ir LASS "Swedbankui" keltus reikalavimus. 

"Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga jungia apie 7000 regėjimo negalią turinčius asmenis. 

Mūsų nariai susiduria su diskriminacija AB "Swedbank", kuris regėjimo negalią turintiems asmenims taiko apribojimus gauti grynuosius pinigus (norėdami gauti grynuosius pinigus, neregiai privalo atvykti su įgaliotu asmeniu, kurio įgaliojimą privalo tvirtinti notaras), išduodamos tik specializuotos akliesiems skirtos riboto funkcionalumo "Maestro" debetinės kortelės, kuriomis negalima susimokėti parduotuvėse už įsigyjamas prekes ir panašiai. 

Mūsų nariai su individualiais skundais kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, kad pastaroji išnagrinėtų jų skundus ir įpareigotų banką pakeisti diskriminuojančius aktus. 

Atsakovas neregių atžvilgiu taiko tokias diskriminacines nuostatas: 

1. Neregiams neteikiamos bendrosios "Swedbank", buvusio "Hansabankas", paslaugos. 

2. Neregių parašas laikomas juridiškai niekiniu, nepaisant to, kad kitose valstybinėse ir verslo įstaigose, ir institucijose neregių parašai yra pripažįstami teisėtais. 

3. Nors ir padidintas, tačiau išliko grynųjų pinigų išėmimo dienos limitas. 

4. Neišduodamos visiems kitiems žmonėms prieinamos mokėjimo kortelės, o vietoj jų išduodamos kortelės su apribota atsiskaitymo funkcija prekybos ir paslaugų įmonėse, o šios funkcijos apribojimas trukdo neregiams įgyvendinti savo, kaip vartotojų, teises. 

5. Realiai sunkiai įgyvendinama ir internetinė bankininkystė, nes neregiai privalo pasirašyti sutartis dėl šių paslaugų teikimo, tačiau čia ir vėl jie susiduria su kliūtimis, nes sutarčiai pasirašyti reikia notaro patvirtinto įgaliojimo." 

Toliau ieškinyje detaliai vardijami banko vidaus taisyklių punktai, kuriais remiantis neregiams taikomos anksčiau minėtos aptarnavimo sąlygos ir prašoma teismo įpareigoti "Swedbanką" šiuos punktus panaikinti. 

Dar viena ištrauka iš šio dokumento, galinti praversti ir kitais atvejais: "Mūsų nuomone, atsakovas netinkamai aiškina LR Civilinio kodekso 1.76 str. nuostatas, nes jei regėjimo negalią turintis asmuo mano, kad sandorį gali pasirašyti pats ir jei nėra fizinio pobūdžio trūkumų (žmogus neturi pirštų ar rankos), tai pasirašymo teisė jam negali būti ribojama. Šis straipsnis yra aiškinamas kartu su LR CK 6.156 straipsnio nuostatomis. Banko darbuotojai tokiam asmeniui turėtų suteikti galimybę brailio raštu perskaityti ar kita jam prieinama forma susipažinti su sandorio turiniu, o nedaryti jam įvairiausių nepatogumų ir apribojimų. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris 2000-05-03 civilinėje byloje (nurodomas bylos numeris) išaiškino, kad neregių parašas yra pripažįstamas tokiu pačiu kaip ir kitų asmenų, o sandorį tvirtinantis asmuo ar kita sandorio šalis privalo tinkamai supažindinti regėjimo negalią turintį asmenį su sandorio turiniu, todėl, savaime suprantama, kad tik tuomet, kada pats asmuo nusprendžia, jog jam reikalinga trečiojo asmens pagalba, turėtų būti vadovaujamasi LR CK 1.76 str. įtvirtintomis procedūromis." 

AB "Hansabankas" nesutiko su Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimu ir apeliacine tvarka bylą apskundė Vilniaus apygardos teismui. Vėl prasidėjo susirašinėjimai - apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį rašymas - kiti tokiais atvejais neišvengiami juridiniai žingsniai. Pagaliau 2011 metų gruodžio 12 d. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš trijų teisėjų, paskelbė, kad byla tarp LASS ir AB "Hansabankas" baigiama taikos sutartimi. Kodėl daugiau nei po dvejų metų, kodėl taikos sutartimi? Dėl laiko - tai geriausiai, matyt, galėtų atsakyti patys teisingumo vykdytojai. Atsakymas, galimas dalykas, skambėtų maždaug taip ar labai panašiai: "Dėl didelio teismų užimtumo ir apkrovimo dveji ar treji metai nėra jau toks ilgas laikas..." Kodėl taikos sutartis? Akivaizdu tai, jog, nors ir nesutikdamas su Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo sprendimu, AB "Hansabankas" pripažino teisėtus aklųjų reikalavimus ir įsisąmonino, kad anksčiau ar vėliau savo nuostatas jų atžvilgiu turės pakeisti. Tie pakitimai ir keitimaisi prasidėjo maždaug apie 2010 metų vidurį. Teisininkas Giedrius Stoškus: "Buvau turbūt vienas pirmųjų, kuriems pradėta taikyti naujoji tvarka. Norėjau gauti kodų generatorių, banko darbuotojos dvi valandas man garsiai skaitė sutartį, visą skaitymo procesą filmavo, tada dar skambino telefonu, teiravosi, ar supratau, bet generatorių išdavė." 

"Swedbanke" neregiams buvo garsiai skaitomos sutartys, filmuojama, bet pakitimai jau vyko. Taigi nors tiesioginių įrodymų neturime, bet apylinkės teismo sprendimo apskundimas aukštesniam, tai yra Apygardos teismui, buvo tik juridinės šachmatų partijos būtinas atributas - "ėjimas žirgu" siekiant išlošti laiko ir nepralaimėti pačios partijos. Taip ir atsitiko. Rezultatas pasiektas. 

 

Rezultatai 

Ką laimėjome? Pirmiausia tai, kad bankas panaikino reikalavimą, kad už neregį būtinai pasirašytų kitas žmogus, gavęs jo atstovaujamo neregio notarinį sutikimą. Neregiams netaikomas grynųjų pinigų išėmimo limitas, apribojimai įsigyjant mokėjimo korteles. 

Vieną dalyką "Swedbankas" padarė tikrai gerą ir jį galėtume kaip sektiną pavyzdį rodyti tiek kitoms verslo struktūroms, tiek ir valstybinėms organizacijoms. Savo svetainėje, skyrelyje "Neįgaliesiems", bankas sudarė galimybę patiems neregiams susipažinti su svarbesnėmis sutartimis. Čia skelbiami "Klientų aptarnavimo ir paslaugų teikimo bendrųjų sąlygų", "Fizinio asmens banko sąskaitos", "Elektroninių paslaugų teikimo", terminuotų, taupomųjų indėlių ir kitų dažniausiai banke pasirašomų sutarčių garsiniai variantai. Taigi sudarytos galimybės neregiui su pasirašoma sutartimi susipažinti iš anksto. O juk daugelis iš savo praktikos žinome, kad tų sutarčių tada, kada jos būna pateikiamos tik reginčiųjų raštu, labai dažnai iki galo taip ir neperskaitome, ką jau kalbėti apie įsigilinimą į atskirus punktus ar miglotesnes jų vietas. Galima retoriškai paklausti, kodėl nėra, pavyzdžiui, būsto kreditavimo sutarties garsinio varianto? Ar aklieji neima kreditų, neįsigyja būstų? Šiaip ar taip, pradžia yra, ir gana nebloga pradžia. Kai kurias rečiau reikalingas sutartis gal ir nebūtina garsinti, svarbu, kad žmogus, esant reikalui, gautų jų elektroninį variantą ar jį galėtų atsispausdinti brailio raštu. Tai jau kito rašinio tema, bet įvairių finansinių sutarčių, įsigijamų produktų garantinio aptarnavimo sąlygų prieinamais variantais turėtume pradėti reikalauti drąsiau ir atkakliau, nes finansinės institucijos, paslaugų teikėjai, produktų pardavėjai mums taiko tas pačias sąlygas kaip ir kitiems klientams. Skirtumas labai nedidelis - jie su sutarties sąlygomis susipažinti gali, mes - dažniausiai negalime. 

Ne vienas skaitytojas, perskaitęs šį rašinį, galbūt nesutiks su išsakytomis mintimis, nes įvairaus pobūdžio nesusipratimų su "Swedbanku" pasitaiko iki šiol. Kai kada užtenka tik paties neregio parašo, o jo pavardę taisyklingai gali parašyti neregį į banką atlydėjęs žmogus, kai kada tai imasi daryti banko darbuotojas, dar kitais atvejais - neregys pasirašo dalyvaujant ne vienam banko darbuotojui ir pan. Akivaizdu, kad vienodos tvarkos aptarnaujant neregius "Swedbanke" vis dar nėra ir tai vis dar tampa įvairių nesusipratimų priežastimi. Tačiau akivaizdu ir tai, kad tokios diskriminacijos, kokia buvo prieš kelerius metus, dabar jau nėra. Turime pagrindą reikalauti lygių aptarnavimo sąlygų ir lygių galimybių. O dėl smulkmenų, jeigu iš tikrųjų tai tik smulkmenos, gal galėtume būti vieni kitiems šiek tiek atlaidesni? Ką daryti su ne smulkmenomis? Neabejotinai jas viešinti ir apie jas kalbėti! 

Samprotaujant kiek abstrakčiau, visa ši užsitęsusi istorija parodė keletą dalykų. Pirma, už pažeistas savo teises galime daugiau ar mažiau, bet sėkmingai kovoti net su tokiais finansiniais gigantais kaip švediško kapitalo bankai. Antra, verslo ar bet kuri kita institucija, sugalvojusi sveiko proto reikalavimų neatitinkančias taisykles, ne tik pati sau prisidirba daug rūpesčių, bet anksčiau ar vėliau jas būna priversta pakeisti. Taigi visa šita "Swedbanko" istorija galėtų būti gera pamoka ir kitoms verslo ar finansines paslaugas teikiančioms įmonėms, ką derėtų ir ko nederėtų daryti, kad lygių galimybių nuostatos aptarnaujant skirtingų poreikių klientus būtų įgyvendintos realiai, o ne gražiais žodžiais ar skambiomis deklaracijomis. 

 

"Swedbanko" interneto nuoroda, skirta neįgaliesiems: www.swedbank.lt/lt/neigaliesiems 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]