PROJEKTAI

Audronė JOZĖNAITĖ

VIEŠNAGĖ STOKHOLME

Birželio 11-14 d. grupė LASS specialistų, vykdančių ES projektą "Neregys kelyje į darbo rinką", viešėjo Stokholme. Šis tarptautinis vizitas - viena iš privalomų projekte numatytų veiklų. Švedija tarptautinei veiklai pasirinkta neatsitiktinai. Jau daugelį metų LASS ir Švedijos sutrikusio regėjimo asmenų asociaciją (SRF) sieja labai draugiški ryšiai. Su švedais yra vykdytas ne vienas įsimintinas projektas. Švedija taip pat buvo pirmoji kapitalistinė šalis, kurią organizacijos kvietimu teko aplankyti daugiau nei prieš 22 metus. Žinoma, tada daug kas atrodė kitaip - kitas pasaulis, kitokie žmonės, kita gerovė ir, apskritai, mums nepasiekiamas puikus ir spalvingas gyvenimas. Ir šiandien dar jaučiamas labai didelis skirtumas, bet visgi mes sparčiai artėjame prie jų, o jie - prie mūsų, ir netgi problemos tampa stebėtinai panašios. Per paskutinius dvidešimt metų smarkiai kito SRF veikla, politiniai sprendimai, darbas. Iš įvairių paslaugų teikėjos ji virto neregių interesams atstovaujančia ir advokataujančia organizacija. Jei anksčiau organizacijos padaliniuose, tokiuose kaip mūsų LASS filialai, dirbo nemažai pačių regėjimo neįgaliųjų, kurie teikė įvairias paslaugas, tai šiuo metu daug darbų nudirba savanoriai. Jei rajoninėje organizacijoje yra apie 400 žmonių, tai paprastai dirba 2 asmenys ir jiems talkina 5-10 savanorių. SRF taip pat labai sunku į savo veiklą įjungti naujų narių, nors griežtų narystės kriterijų nėra. Visi, kurie mano, kad turi problemų su regėjimu, gali tapti nariais. Bet tai nelabai padeda. Švedai pasakojo, kad geriausiais metais - tai buvo 1980-ieji - SRF turėjo 17 tūkst. narių, o šiandien jų yra apie 11 tūkstančių. 

Mūsų vizito tikslas - perimti gerąją patirtį regėjimo neįgaliųjų įdarbinimo srityje. Visgi Švedija buvo ir yra viena daugiausiai nuveikusių neįgaliųjų integracijos į visuomenę srityje. Vienas pirmųjų mūsų delegacijos užduodamų klausimų - kiek regėjimo neįgaliųjų dirba? Buvo teigiama, kad dirba 50 proc. regėjimo problemų turinčių žmonių. Mums nepatikliai reaguojant į tokią pateiktą informaciją, buvo sakoma, kad maždaug tiek, na, o kiek iš tikrųjų - niekas nežino. Švedijoje, kaip jau, beje, ir Lietuvoje, asmens duomenys saugomi griežtai ir SRF negali jų gauti. Jeigu kuriose nors duomenų bazėse atsirastų įrašas "regėjimo neįgalusis", būtų manoma, kad tai labai didelė diskriminacija. Darbui SRF visados skyrė ir skiria labai daug dėmesio. Įdomu pastebėti, kad iki 1967 metų į organizaciją buvo priimami tik darbingo amžiaus regėjimo neįgalieji. 

Mūsų kolegos parengė puikią ir išsamią darbinę programą. Tris dienas apie darbą ir įdarbinimą kalbėjome ir SRF būstinėje su įvairiais už regėjimo neįgaliųjų įdarbinimą atsakingais specialistais, lankėmės vienoje didžiausių silpnaregių klinikų - būtent tokiose klinikose teikiamos reabilitacijos paslaugos neregiams Stokholme. Vykome į Stokholmo darbo biržą, savivaldybės įdarbinimo agentūrą, lankėmės pagalbinių technikos priemonių centre. Nenuneigiamas faktas yra tas, kad neįgaliajam, tikrai norinčiam dirbti, padedama labai daug. Užtenka tik kreiptis į darbo biržą ir iš karto "užsukamas ratas". Darbo biržos, įdarbinimo agentūros turi specialistų, kurie žino, ko reikia, priešingai negu Lietuvoje, neįgaliajam. Neįgalusis testuojamas, aiškinamos jo galimybės mokytis, analizuojama jo finansinė situacija, rengiamas individualus planas, asmeniui skiriamas individualus vadovas, kuris ieško įmonės ar firmos, norinčios ir galinčios priimti žmogų praktikos, o vėliau - gal ir įdarbinti. Ir, žinoma, beveik nėra problemų apsirūpinant pagalbinėmis priemonėmis. Sistema veikia puikiai! Tai pripažįsta visi. Ką gi - turtinga šalis gali sau tai leisti. Ir vis dėlto... Problemų apstu. Ne kartą buvo pabrėžta: įdarbinti aklą žmogų - tikras iššūkis. Vis didesnę svarbą įgyja išsilavinimas. Neoficialiai buvo pasakyta, kad aklajam, neturinčiam aukštojo išsilavinimo, gauti darbo beveik neįmanoma. Švedijos aklųjų organizacijoje prasidėjo diskusijos dėl socialinės įmonės steigimo neregiams. Ką gi - tai iš tiesų įdomi informacija, nes skandinavai buvo tie, kurie ypač stebėjosi, jog mes turime įmonių, kur žmonės dirba uždaroje bendruomenėje. Anuomet nuskambėdavo tas negražus žodis "getas" neįgaliesiems. Žinoma, ir mūsų įmonės tais laikais buvo visai kitokios. 

Motyvacija dirbti - kita labai opi problema. Kam dirbti, jei ir nedirbdamas neblogai "sukiesi"? Švedija - socialinės gerovės šalis ir niekad nepaliks savo piliečių (ir ne tik jų, bet ir gausių imigrantų) alkanų ir vargstančių. O tai didelis iššūkis valstybei. Šiuo metu jau yra pribrendę politiniai sprendimai valstybiniu lygmeniu spręsti šią problemą. Kaip? Ogi sudarant sąlygas dirbančiam žmogui turėti daugiau pinigų. Anksčiau, jei neįgalusis dirbdavo, tai pasiekus tam tikrą uždarbio ribą, buvo mažinamos pašalpos ar pensijos. Planuojama to atsisakyti. O kadangi atlyginimai Švedijoje yra švediški, tai dirbančio žmogaus finansinė situacija kur kas geresnė nei gyvenančio tik iš pašalpos ir pensijos. Beje, neįgalumo pensijų sistema Švedijoje yra visai kitokia ir jos negalime palyginti su Lietuvos sistema. Žinome, šioje šalyje yra labai daug ir įvairių įdarbinimo iniciatyvų, egzistuoja išplėtotas valstybinis socialinių įmonių tinklas žmonėms su įvairiomis negaliomis. Darbdaviai yra skatinami įdarbinti neįgaliuosius įvairiomis priemonėmis, suteikiant subsidijas, kurios 30-70 proc. padengia dirbančiojo atlyginimo kaštų. Bet, jei žmogus gauna neįgalumą dirbdamas, ypatingas dėmesys skiriamas darbo vietai išlaikyti. Tai laikoma prioritetiniu dalyku ir dedamos visos pastangos, kad žmogus ir toliau dirbtų tą patį darbą. Susidaro įspūdis, kad šiuo atveju su darbo vietos įrengimo ir neįgaliojo reabilitacijos bei aprūpinimo būtinomis pagalbinėmis priemonėmis kaštais nesiskaitoma. 

Švedai labai domėjosi mūsų vykdomu projektu "Neregys kelyje į darbo rinką". Panašų projektą jie buvo pateikę prieš porą metų, bet finansavimo negavo. Jie neįtikino fondo, kad galima pasiekti gerų regėjimo neįgaliųjų įdarbinimo rezultatų. Mes irgi nesame tuo visu šimtu procentų tikri, bet, kadangi turime savo socialines įmones, mums pasiekti norimų rezultatų lengviau. 

Pabaigoje reiktų pasakyti, kad naujausia Švedijos sutrikusio regėjimo asmenų asociacijos veiklos kryptis - darbas visais lygmenimis - pradedant nuo parlamento, baigiant privačiu sektoriumi. Ir teko išgirsti, kad nauja kryptis pradeda duoti vaisių.