IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Juozas VALENTUKEVIČIUS

DVIEJŲ KAUNIEČIŲ SUKAKTYS


Šių metų balandžio mėnesį du kauniečiai švenčia gražias sukaktis: ilgametis LASS Kauno įmonės - dabar UAB "Regplasta"- darbuotojas Juozapas Stankevičius švenčia septyniasdešimtmetį, o jo draugas Vladas Okulič-Kazarinas šiek tiek daugiau - septyniasdešimt penkerių sukaktį. Abu LASS veteranai yra aktyvūs organizacijos nariai, domisi jos veikla. Kiek leidžia jėgos, dalyvauja renginiuose ir susitikimuose, yra aktyvūs prieš kelerius metus įsteigto kauniečių diskusijų klubo nariai. Sveikindami sukaktuvininkus prisiminkime keletą jų gyvenimo ir veiklos epizodų. Pradėsime nuo to, kuris pirmas švęs gimtadienį. 

 

Ilgametis gamybininkas 

 

J. Stankevičius gimė 1942 m. balandžio 6 d. Skaudvilės rajone, Berešniškės kaime. Tėvai buvo pasiturintys ūkininkai, turėjo 40 ha žemės. Sovietmečiu dėl tos žemės turėjo nemažai problemų, reikėjo kurį laiką slapstytis, nes sovietų okupacinė valdžia planavo šeimą ištremti į Sibirą. Viename interviu, duotame prieš dešimt metų, Juozas - taip jį dažniausiai vadina pažįstami - sakė: "Dar vaikai išsiblaškėme po visą Lietuvą. Paskui taip susiklostė aplinkybės, kad keturi iš penkių apsigyvenome Kaune. 1954 m. baigiau Laukuvos pradinę mokyklą - dėl regėjimo toliau mokytis negalėjau. Kad Kaune yra aklųjų mokykla, nei aš, nei tėvai nežinojome, todėl ilgą laiką visiškai nesimokiau. 1959 m. įsidarbinau Rietavo tarybiniame ūkyje darbininku. 1961 m. dėl regėjimo gavau invalidumo grupę, o 1962 m. balandį pradėjau dirbti LASS Kauno įmonėje." 

Šioje įmonėje Juozas užsibuvo nei daug, nei mažai - tik keturiasdešimt dvejus metus. Reikėjo dirbti labai įvairius darbus. Pradėjęs eiliniu cecho darbininku, po kiek laiko tapo meistru ir šepečių cecho viršininko pavaduotoju. Vadovai, pastebėję gabumus ir požiūrį į darbą, Juozui patikėjo labai atsakingas pareigas - paskyrė direktoriaus pavaduotoju. Ta veikla truko dvidešimt metų. Juozas rūpinosi įmonės darbuotojų socialiniais, buitiniais ir kultūriniais reikalais. Daug dėmesio skyrė ir savo savišvietai bei lavinimuisi. Studijavo Šiaulių pedagoginiame institute (dabar universitetas) pedagogiką ir 1976 m. tapo diplomuotu tiflopedagogu. Vėliau lankė dvimečius teisės, ekonomikos kursus. 

Juozas visą gyvenimą nevengė visuomeninio darbo. 1984 m. buvo išrinktas LASS centro tarybos nariu. Į šias atsakingas organizacijos pareigas suvažiavimo delegatų buvo renkamas daug kartų ir jas atliko sąžiningai ilgiau nei dvidešimt metų. Reikėjo dirbti ir LASS revizijos komisijos veikloje, diegti novatoriškus darbo metodus. O kiek dar dirbta įvairiose visuomeninėse komisijose ir darbo grupėse! 

Šis žmogus - aktyvus skaitytojas ir knygos bičiulis. O, norėdamas paįvairinti kasdienybę ir praskaidrinti nuotaiką, dažnai į rankas paimdavo armoniką arba akordeoną. 

 

Matematikas - programuotojas 

 

Balandžio 27 dieną Vladas Okulič-Kazarinas švęs septyniasdešimtpenkmetį. Šis žmogus nusipelnė visuotinės pagarbos, nes daugiau kaip trisdešimt metų sėkmingai dirbo su reginčiaisiais. Jis puikiai integravosi į sveikųjų visuomenę. Anais, sovietiniais, laikais tai buvo tikrai retas reiškinys Lietuvoje, veikiau, to meto gyvenimo išimtis. Gabus matematikas puikiai valdė dabartinių kompiuterių pirmtakę skaičiavimo mašiną ir tapo puikiu programuotoju. 

V. Okulič-Kazarinas gimė 1937 m. Kaune. Lankė pradžios mokyklą. Trylikos metų patyrė sunkią traumą, pradėjo silpti regėjimas, vėliau visiškai apako. 1951 m. vasarį pradėjo mokytis Kauno aklųjų mokykloje. Buvo aktyvus ir stropus moksleivis - jam ypač gerai sekėsi tikslieji mokslai, todėl, 1957 m. baigęs vidurinę mokyklą, pradėjo studijuoti Vilniaus valstybiniame universitete matematikos-fizikos fakultete. 1962 m. baigęs universitetą, tapo diplomuotu matematiku. Pradėjo dirbti Kauno politechnikos institute, skaičiavimo mašinų centre. Jis buvo pirmasis neregys Lietuvoje, įgijęs skaičiavimo mašinų programuotojo specialybę. Šiame institute programuotoju išdirbo net 36 metus - iki 1999-ųjų. Visus darbus atlikdavo laiku ir kokybiškai, todėl buvo gerbiamas instituto kolektyvo ir akademinės visuomenės. 

Lietuvoje prasidėjus Atgimimo sąjūdžiui, visu ryškumu atbudo Kazarino patriotiniai jausmai - jis tapo labai aktyviu Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio dalyviu. Tarp kauniečių buvo gerai žinomas - jam tekdavo įvairios užduotys, jis noriai dalyvaudavo susitikimuose ir mitinguose. Nors ir būdamas neregys, aktyviai platino patriotinę spaudą. Dalyvavo Sąjūdžio suvažiavimuose. V. Okulič-Kazarinas domisi savo šeimos bei giminės praeitimi - yra Karališkosios bajorų sąjungos narys. 1994 m. buvo išrinktas į šios sąjungos senatą. 

Vladas dažnai buvo renkamas į Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos įvairias komisijas, konferencijas, suvažiavimus. Ir šiuo metu jis yra dabartinės kadencijos LASS suvažiavimo delegatas, išrinktas Kaune. Apie jį respublikos spaudoje paskelbta keletas straipsnių, be to, Lietuvos kino studija jį filmavo ir rodė keliuose dokumentiniuose filmuose. 

 

MINĖTINOS SUKAKTYS 

Balandžio 30 d. sukanka 60 metų, kai (1952) buvo įkurta pirmoji Lietuvos aklųjų draugijos rajoninė organizacija - Alytaus rajono pirminė organizacija. 

Gegužės 6 d. sukanka 50 metų, kai gimė (1962) Sigita Markevičienė (Butaitė, Kriaučiūnienė), sportininkė, parolimpinių žaidynių prizininkė, Europos ir pasaulio čempionė, rekordininkė. 

Gegužės 10 d. sukanka 110 metų, kai gimė (1902 - 1942) Mečislovas Kviklys, pedagogas, Kauno aklųjų instituto - pirmosios neregių švietimo įstaigos Lietuvoje - pirmasis vedėjas. 

Gegužės 15 d. sukanka 85 metai, kai gimė (1927) Boleslovas Jonaitis, pedagogas, pirmasis Suaugusių aklųjų vidurinės mokyklos Šiaulių skyriaus (1971-1988) vedėjas. 

Gegužės 25 d. sukanka 60 metų, kai gimė (1952) Edvardas Žakaris. Lietuvos Respublikos Seimo narys. LASS centro tarybos narys. 

Gegužės 29 d. sukanka 75 metai, kai gimė (1937) Zenonas Kavaliauskas, poetas, aktyvus LASS narys Panevėžyje. 

Gegužės 31 d. sukanka 50 metų, kai gimė (1962) Audrė Rovienė (Jurevičiūtė), tiflopedagogė, nuo 1994 m. - Šiaulių Petro Avižonio regos centro direktorė. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]