MUMS RAŠO

Valentinas ČYŽAS

VIRTUALIOS ERDVĖS SUVILIOTAS

Na, kuris iš mūsų, sakykite, užsikabarojęs ant šešiasdešimt penkto savos būties laiptelio, tegul ir nuodėmingas kaip tas žaltys, nesvajojame palypėti lig paties dangaus? Kas per "keistenybės" mūsų laukia ten? Tai bene mįslingiausia ...bet vis dėlto svajonė. Taigi, kaip kas išmanome, kepurnėjamės vis aukščiau ir aukščiau. Šiandien jau didžioji dalis žmonijos įsigudrino bent sąmonės krašteliu imti ir prisiliesti prie tos mįslingiausios paslapties. Tai VIRTUALIOJI ERDVĖ, kaip tas laimingas loterijos bilietas, atitekęs būtent dabartinėms kartoms. 

Taigi, kiek patogiau įsitaisęs, gamtos ar paties Viešpaties man dovanotoje pakopėlėje, susimąsčiau. Kodėl gi nepabandžius ir man į tų laimingųjų išminčių pravertą pasaulį kyštelti nosies, juolab kad šalia nuoširdi, savo darbą išmananti, talkininkė mokytoja Liudmila Norkaitienė. Už tai, kas vyko nepavyko mūsų bendravimo metu, suprantama, kaltas jaučiuosi tik aš pats. Tačiau su mokytojos pagalba pravertas langas į lig šiol nepažintą virtualų pasaulį mane žavi, skatina keisti savo požiūrį į visa, kas dedasi ir dar dėsis aplinkui. Suviliojo, sugundė mane erdvės tokiuose metuose, net pačiam nejauku. Žavesys tų viliūgių, jaučiu, tik stiprės, tad negailėsiu pastangų, kad nenuvilčiau jų. 

O mokytojos vardas nuo šiol man liks šventas. Ačiū, jums, mieloji, už kantrybę, išradingumą, silpnaregį vedant šviesos, naujo pažinimo taku.