TURINT LAIKO

Giedrė REČIŪNIENĖ

ŽIŪRI KAIP KATINAS Į LAŠINIUS

Taip sako liaudies patarlė apie godžiuosius. Tinginiams sako: "Dar piršto nepajudino, o jau duok lašinių", sėkmės atveju: "Eina, lyg lašiniais patepta." 

Žiema, už lango šaltis. Bet jis nebaisus, jei esi sotus, sėdi šiltai su šeima ar draugais ir skanauji kaimiškus lašinius, kurie tiesiog tirpsta burnoje... O dar su raugintu agurkėliu. 

Jeigu nusprendėt paiškylauti gamtoje miške, žiemą lašinių užkandėlė tikrai nepamainoma. Turbūt nėra lietuviškesnio valgio, kaip gerai paruošti lašiniai. Jau vien jų vaizdas dažnam sukelia apetitą: sniego baltumo riebalai su raudonos mėsytės sluoksniu. Rūkytų lašinių juostelė su krienais ant juodos ruginės duonos - nėra gardesnio ir geresnio užkandžio. Miestiečiai, dažniausiai dirbantys sėdimąjį darbą, mano, kad pernelyg didelio lašiniuose esančio riebalų kiekio žmogaus organizmas neįsisavina. Tačiau kaimo žmonės bei darbininkai, kuriems reikia daug ir sunkiai dirbti, gerai žino, kad ir nedidelis lašinių kąsnelis, priešingai, pagerina cholesterolio apykaitą. 

Paskutiniais mokslininkų tyrimais nustatyta, kad lašiniai ne tik skanus, bet ir ypač naudingas maistas. Jų biologinis aktyvumas yra penkis kartus didesnis nei jautienos riebalų ar sviesto. Mokslininkai, tirdami lašinių poveikį žmogaus organizmui, rado įrodymų, kad kiaulienos lašiniuose yra tokių medžiagų, kurios stimuliuoja ląstelių atsinaujinimą, hormonų gamybą ir gerina širdies raumenų darbą. Kad lašiniai yra reikalingi ir naudingi žmogaus organizmui, galima suvokti stebint vaikus - dar visai mažuliukai, vos pašliaužiantys čiumpa lašinių bryzelį ir su didžiausiu malonumu jį iščiulpia. Kaime vaikams visada drąsiai duodavo lašinių, dar ir dabar kai kurios mamos nebijo taip paįvairinti mažųjų raciono. 

Spaudoje buvo rašyta apie šalčio nebijantį berniuką, kuris, matyt, šią savybę įgijo nuo kūdikystės valgydamas lašinius. Tai nėra spėlionė, nes ir Šiaurės tautos: čiukčiai, eskimai, jakutai, kurie lengvai ištveria didelius šalčius, savo mityboje naudoja daug gyvulinių lašinių. 

Mokslininkų nuomone, lašinius reikėtų įtraukti ir į vaikų, paauglių, kareivių bei sportininkų mitybos sąrašą - geriau vystytųsi jų organizmas, pagerėtų hormonų gamyba ir širdies darbas. Matyt, ne be reikalo nuo senų senovės žymiausi lietuvių bitininkai ir bičiulius, ir svečius vaišindavo lašiniais su pirmuoju išsuktu medumi, sakydami, kad tai yra vaistų vaistas, atimąs visas turėtas ligas ir užkertąs būsimas. 

Turbūt nė viena pasaulio tauta nevalgo tiek daug lašinių, kaip lietuviai. Maistui vartojami švieži, sūdyti, rūkyti, kepti, virti, troškinti, taip pat ir kaip daugelio patiekalų sudėtinė dalis, iš jų daromi riebūs lietuviški padažai. Jie įkaišiojami į kepamą mėsą, kad suteiktų sultingumo, geresnį skonį. Lietuvių virtuvėje be lašinių išvis negalima gaminti laukinių gyvūnų mėsos ir paukštienos: briedienos, kiškienos, stirnienos, šernienos, laukinių ančių, žąsų ir dar daugelio kitos mėsos. Kai kuriuose regionuose lašiniai vartojami net ir saldžiuose patiekaluose, nes, kulinarijos žinovų ir gurmanų nuomone, gerai dera su cukrumi ir sirupais, medumi ir šokoladu. Beje, sakoma, kad nė viena tauta neturi specifinių žuvies patiekalų, gaminamų su lašiniais, - tai pakruojietiškai lašiniais įdaryta lydeka, lašiniais apdėta ir ant specialios lentos orkaitėje kepta menkė ir pan. Lietuviai įpratę visus bulvių patiekalus - kugelį, cepelinus, vėdarus, bulvinius blynus ir daugelį kitų - valgyti su riebiu spirgučių padažu. O ir skani bulvinė košė kaime užplikoma spirgučių padažu ir valgoma su raugintu agurku. O kur dar daugybė kepinių, bandelių su natūraliais lašinukais? Rauginti kopūstai, troškinti su lašiniais, ir daugelis kitų patiekalų! 

Teigiama, jog lašiniai turi unikalią savybę - jų neįmanoma persūdyti. Lašiniai "pasiima" tiek druskos, kiek reikia, ir nė kiek daugiau. Renkantis lašinius reikia žiūrėti, kad jie būtų vos rausvi, švarūs, be kraujosruvų ir dėmių, o odelė plona ir minkšta, be ryškiai regimų šerių. 

Kad lašiniai ilgiau nesentų, nelaikykite jų polietileno maišeliuose, geriau susukti į kepimo popierių ir laikyti šaldytuve ar vėsioje patalpoje. Galima sūdytus lašinius sudėti į indus ir užpilti sūrymu. Bet geriausia rūkytus, sūdytus ar su prieskoniais, net virtus lašinius laikyti ne šaldytuve, o šaldiklyje - lašiniai gerai stovi, išlaiko apetitą žadinančią išvaizdą, gerai atpjaunami. 

Net ir besilaikantiems dietos siūloma neatsisakyti gabalėlio lašinių - tai daug sveikiau nei rūkytos dešros gabalėlis, pirktas parduotuvėje, kai neaišku, iš kokios mėsos ta dešra pagaminta, kokių maistinių dažų, kvapų bei skonio priedų ten pridėta. Tad drąsiai valgykite lašinius ir būkite sveiki!