VIRŠELIS

G. CHRYSOLOURAS. ŠV. IRENA IR ŠV. LIUCIJA

Skaitytojams primename, kad Šv. Liucija - išmintinga mergaitė, laukusi savo sužadėtinio su žibintu rankose, už tikėjimą Kristumi buvo nukankinta Diokletiano laikais, 304 metais. Šv. Liucijos kultas greitai išplito, ir tikima, kad ji gydo ne tik fizinę, bet ir dvasinę neregystę. Yra tradicija Šv. Liucijos dieną duoti vaikams dovanų. Pasakojama, kad XII ar XIII amžiuje vieno Sicilijos kaimo vaikai apako nuo kažkokios epidemijos. Tėvai basi nuėję meldėsi prie Šv. Liucijos altoriaus kartu su vaikais. Jiems pažadėję, kad grįžę iš bažnyčios ras kurpes, pilnas dovanų. Šv. Liucija vaikus ne tik išgydė, bet ir pasirūpino, kad tėvų pažadas būtų ištesėtas. Nuo tada ši tradicija gyvuoja ne vienoje šalyje. 

Šv. Liuciją dažniausiai tapė Italijos meistrai. Šv. Liuciją vienas iš pirmųjų pavaizdavo italų dailininkas Pietro Lorenzetti (1218-1345). Šv. Liucijos tema buvo populiari net keturis šimtmečius nuo XIV iki XVIII amžiaus. Šią šventąją tapė tokie įžymūs dailininkai, kaip antai: Filipo Lippi, Domenico Veneciano, Perugino, Paolo Veroneze ir kiti. 

Šv. Liuciją dažniausiai tapė italų dailininkai, tačiau būta ir kitataučių, vaizdavusių šią neregių globėją, - tai graikų dailininkas Georgios Chrysolouras. Žinomi jo darbai "Šv. Teodoras", "Šv. Spiridonas", "Šv. Markas", "Mergelė Marija" ir kiti. 

G. Chrysolouras aukso spalvos fone pavaizdavo dvi šventąsias - Šv. Ireną ir Šv. Liuciją. Abi šventosios pavaizduotos pagal senovės graikų tradiciją - jos vilki ilgus krintančių klosčių drabužius. Šv. Irena dešinėje, Šv. Liucija kairėje rankoje laiko kankinio ženklą - kryžių. Šv. Liucijos dešinėje rankoje pagrindinis šios šventosios simbolis - dvi akys lėkštelėje, nes ji neregių patronė. Kiti dailininkai šią šventąją vaizduoja ir su kitais jai priskiriamais atributais: kalaviju arba durklu, jaučiais, liepsnomis, degančia lempa, žvake, žvaigždėto dangaus fonu. Abiejų šventųjų aprangoje dominuoja aukso spalva, kuri kartu su tokiu pačiu fonu paveikslui suteikia švytėjimo. 

Šis nedidelio formato (46,6 x 36 cm) vertikalios formos darbas, nutapytas aliejumi ant medžio, yra saugomas Didžiojoje Britanijoje, Oksfordo universiteto Ashmoleano muziejuje. 

Vytautas GUDONIS