BEATRIČEI GRINCEVIČIŪTEI - 100

Dovilė ZUOZAITĖ

MŪSŲ BEATRIČĖ

Lietuvos muzikinėje padangėje praėjusio šimtmečio pirmoje pusėje įsižiebusi Beatričės Grincevičiūtės žvaigždė nepaliauja spindėti iki šiol. Nors Beatričės šalia mūsų nėra jau dvidešimt trejus metus, tačiau jos subtilus muzikalumas, tyrumas ir nuoširdumas tebejaudina iki šiol - suvirpina ne tik ją pažinojusiųjų, bet ir jaunosios kartos širdis. 

Šių metų lapkričio 28 dieną suėjo lygiai šimtas metų nuo dainininkės gimimo dienos. Šiandien apie Beatričę - daug liudijimų - tai patys nuostabiausi bičiulių prisiminimai, septynios knygos, kelios kino juostos, radijo, televizijos laidos, o svarbiausia - pačios dainininkės muzikinis palikimas, kuriame - daugiau kaip 1000 atliktų ir apie 700 įrašuose išlikusių kūrinių nuo lietuvių liaudies dainų iki klasikų originalių kompozicijų. Šiuos muzikinius ir rašytinius lobynus neseniai papildė ir Beatričės gimimo šimtmečiui skirti įvairūs renginiai, koncertai, parodos. Pastarosiomis galime pasidžiaugti pažiūrėję Lietuvos aklųjų bibliotekos (LAB) svetainėje esančią virtualią parodą ar susipažinę su taip pat LAB ir Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos parengtomis kilnojamosiomis parodomis. Abi jos aplankė reikšmingiausius Beatričės jubiliejinius koncertus, dainininkės bendraminčių susibūrimus. 

Jau vasarą prasidėjo Beatričės gimimo šimtmečiui skirti renginiai, kulminaciją pasiekę lapkričio pabaigoje, kai Vilniuje viena po kitos buvo dvi iškilmingos šventės. Lapkričio 21-27 dienomis vyko V tarptautinis kamerinio dainavimo konkursas "Beatričė", rengiamas kas penkeri metai ir sutampantis su Beatričės gimimo jubiliejinėmis datomis. Pirmą kartą konkursas surengtas 1991 m. LASS iniciatyva, organizuojant antrą ir vėlesnius - jau prisijungė Lietuvos muzikų sąjunga, Lietuvos muzikos akademija, ketvirtajame - Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla. Šiemet konkursą rengė Lietuvos muzikų sąjunga, LR kultūros ministerija, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga kartu su Lietuvos muzikos ir teatro akademija, valstybiniu choru "Vilnius" ir B. Grincevičiūtės memorialiniu butu-muziejumi "Beatričės namai". 

Jau per II konkursą pradėta svarstyti galimybę kviesti atlikėjus ir iš kitų šalių, tačiau iki šiol pagrindinė kliūtis buvo finansai. Tad džiugu, kad 20-metį žymintis V "Beatričės" konkursas išsprendė šią problemą ir pirmą kartą tapo tarptautinis: jame dalyvavo atlikėjai iš Prancūzijos, Rusijos, Latvijos, Rumunijos. Kita konkurso naujovė - dvi dalyvių kategorijos pagal amžių - A grupė nuo 30 metų ir B - iki 30 metų. Taip "Beatričės" konkurse, šiais metais tapusiame vieninteliu tarptautiniu kamerinio dainavimo konkursu Lietuvoje, galėjo dalyvauti ir vyresnio amžiaus dainininkai, kuriems dėl amžiaus pasirodyti tokiuose renginiuose dažniausiai būdavo neįmanoma. Konkurso dalyvių sąraše buvo 37 dainininkai: devyni A grupėje ir dvidešimt aštuoni - B grupėje. Solistų meistriškumą vertino tarptautinė žiuri, jai šiais metais pirmininkavo garbinga viešnia iš Vokietijos, viena pirmųjų pasaulinį pripažinimą pelniusių Lietuvos dainininkių - Liliana Šukytė. Kartu su ja komisijoje dirbo operos dainininkė iš Latvijos Antra Bigača, lietuvių dainininkai ir pedagogai Regina Maciūtė, Sigutė Stonytė, Vladimiras Prudnikovas, koncertmeisterės Audronė Kisieliūtė ir Inga Maknavičienė. Konkursas vyko Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje dviem turais. Komisijos sprendimu į II turą pateko 3 dainininkai iš A ir 13 iš B grupės. 

Po lapkričio 25 dienos vakare pasibaigusio II turo dainininkams, kaip ir įprasta konkursuose, nestigo laukimo ir nerimo, kuris išsisklaidė tiktai penktadienio vidurnaktį, kai komisija po nelengvo ir atsakingo darbo paskelbė rezultatus. A kategorijoje "Grand Prix" ir 10 000 Lt premiją laimėjo Kauno muzikinio teatro solistas Mindaugas Zimkus. Šiam atlikėjui tai nebuvo pirmasis pasirodymas "Beatričės" konkurse - 2001 metais M. Zimkus laimėjo II vietą. 

I vieta A grupėje nebuvo paskirta, o II atiteko Panevėžio muzikinio teatro dainininkui Algirdui Bagdonavičiui, III - Kauno muzikinio teatro solistui Giedriui Prunskui. Šiems II ir III vietos laimėtojams piniginiai prizai nebuvo paskirti, nes, kaip teigė konkurso organizatorė, Lietuvos muzikų sąjungos prezidentė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė, šis konkursas yra išskirtinis pagal prizinį fondą. Vyresniems dalyviams, kurie jau turi asmeninius kontraktus savo solinėje karjeroje, atiteko garbė ir dovanos, o finansinis paskatinimas - B grupės dainininkams, kurie dar tik kūrybinio kelio pradžioje, daugelis studijuoja užsienyje. 

Jaunesniųjų grupėje "Grand Prix" žiuri paskyrė dainininkui iš Prancūzijos Davidui Beucheriui, jam atiteko 5000 Lt premija. Andrejui Apšegai buvo paskirta I vieta ir specialusis prizas - 500 eurų, įsteigtas B. Grincevičiūtės dukterėčios, brolio Stasio Grincevičiaus dukters, Lietuvos garbės konsulės Irkutsko srityje, Tatjanos Grincevič-Muninos. II vietos diplomai ir dar dvi T. Muninos įsteigtos premijos po 500 eurų buvo įteiktos Viktorijai Miškūnaitei ir Audriui Martišiui. Trečiąja vieta pasidalino taip pat du atlikėjai - tai Laura Zigmantaitė ir Romanas Kudriašovas. L. Zigmantaitei buvo paskirtos dvi premijos po 500 Lt, įsteigtos memorialinio buto-muziejaus "Beatričės namai" ir Beatričės Grincevičiūtės paramos fondo, o antrajam III vietos laimėtojui Romanui Kudriašovui atiteko 1000 Lt specialusis piniginis prizas (jį įsteigė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga). Konkurso diplomais buvo apdovanoti Nerita Pokvytytė, Marcelina Królicka (Lenkija) ir Eugenijus Chrebtovas. 

V tarptautinio "Beatričės" kamerinio dainavimo konkurso laureatus buvo galima išgirsti Beatričės gimimo dienos išvakarėse - lapkričio 27 dieną Vilniaus rotušėje, čia vyko jų apdovanojimai. Dainininkų pasirodymą stebėjo ir pati Beatričės dukterėčia T. Munina, kuri įteikė ne tik savo įsteigtas tris premijas po 500 eurų, bet ir kiekvienam dalyviui - laimės akmenukus, atvežtus iš Sibiro žemės, Baikalo ežero. Renginyje dalyvavo ir Lietuvoje gyvenanti Beatričės dukterėčia Liucija Grincevičiūtė, o trečioji, planavusi aplankyti Lietuvą, Irina Grincevič iš Rusijos, deja, negalėjo atvykti. 

Šiame konkurse buvo galima išgirsti ir vieną dainininkę iš aklųjų ir silpnaregių bendruomenės. Tai Vaida Butautaitė. Nors jai ir nepavyko patekti į II turą, tačiau dalyvavimas renginyje - tai paskatinimas likimo draugams būsimuose konkursuose būti aktyviems ir bandyti savo jėgas, juo labiau, kad nėra ribojamas dainininkų amžius. 

Kamerinio dainavimo konkursas, palyginti su kitais, pasižymi sudėtingumu (ir tai savotiškas iššūkis dalyviams) - ne tik dėl geros balsinės medžiagos, bet ir dėl repertuaro, interpretacijos. Šiame konkurse privaloma buvo atlikti po baroko, klasicizmo, romantizmo, XX-XXI a. kūrinį, lietuvių liaudies dainą, o patekusiems į II turą - ir vokalinį ciklą. Kiekvieno stiliaus muzika turi skirtingas atlikimo tradicijas, o Beatričė interpretavo visų epochų vokalinę kamerinę muziką, todėl jos fenomenas, siekimas ne priblokšti balsu, o pavergti jautrumu, kamerinio dainavimo subtilybėmis - visa tai tapo akivaizdžiu kokybės reikalavimu, svarbiu kriterijumi. Todėl, kaip ir kiekviename "Beatričės" konkurse, taip ir šį kartą, vienas iš svarbiausių tikslų - tęsti kamerinio dainavimo tradiciją, garsinti Beatričės vardą. Šiais metais tokio tikslo siekti padėjo konkurso tarptautiškumas, tai suteikė mūsų "lakštingalai" sparnus, leido jai "skristi" kur kas aukščiau ir toliau. 

Beatričės šimtmetį vainikavo ir kitas iškilmingas renginys. Jis vyko Vilniaus rotušėje, tikrąją dainininkės gimimo dieną. Lapkričio 28 dieną prisiminimų vakarą-koncertą surengė VšĮ "Cantus Firmus" ir B. Grincevičiūtės memorialinis butas-muziejus. Tąkart rotušė buvo pilna šviesos ir dėkingumo kupinų veidų - ta šviesa sklido iš visų, susirinkusių į susitikimą su Beatriče. Vakaro metu Beatričė atgijo ne tik draugų prisiminimuose, bet ir kino juostose (skambėjo pačios Beatričės mintys), muzikos garsuose - juos dovanojo įvairūs su Beatričės muzikine veikla susiję menininkai. 

Renginį vedė Beatričės Grincevičiūtės memorialinio buto-muziejaus direktorė Renata Tarosaitė ir brangus dainininkės bičiulis, prof. smuikininkas Jurgis Dvarionas, kompozitoriaus Balio Dvariono sūnus. Dar tos pačios dienos rytą, kai turėjo vykti šis vakaras, J. Dvarioną pasiekė L. Stepanausko, "Žvaigždutės" teksto autoriaus, skambutis iš Berlyno. Buvo paprašyta: "Papasakok visiems, kas labiausiai sukrėtė mane, kai susitikau su Beatriče. Ji paėmė mane už rankos ir paklausė: "Sakyk, Leonai, kokios spalvos yra dangus ?" Kaip teigė J. Dvarionas, šie žodžiai nusako ir Beatričės, ir jos kūrybos esmę - viskas į dangų, viskas Dievui. 

Savo prisiminimais vakare dalijosi prof. Saulius Sondeckis. Jam pirmą kartą Beatričės teko klausytis 1943 m. Šiauliuose. 1942 metais, vykstant Antrajam pasauliniam karui, dainininkę pirmą kartą išgirdo ir renginyje kalbėjęs Raimundas Sipavičius - jis vėliau sukūrė filmą apie Beatričę. Tačiau vienintelei iš tą vakarą pasisakiusiųjų kino režisierei Jadvygai Zinaidai Janulevičiūtei teko laimė išgirsti Beatričę tą lemtingąją 1937 m. lapkričio 28 d., per 26-ąjį būsimos dainininkės gimtadienį, - tada radiofone buvo jos debiutas. Tąkart Beatričę išgirdo visa Lietuva ir ją mena iki šiol. 

Tiems, kuriems neteko pažinti Beatričės, ypač jaunajai kartai, tą vakarą buvo puiki proga sutikti savo kelyje naują šviesos spindulėlį, asmenybę, Lietuvos kultūrinėje bendruomenėje tapusią legenda. Legenda atgijo ir iš vaizdo įrašų, iš atsiminimų ir pačios Beatričės kalbos, iš jautrių ir šiltų muzikologo Edmundo Gedgaudo, Jūratės Katinaitės, kompozitoriaus Teisučio Makačino žodžių. Prisiminimus lydėjo muzikos kūriniai, atliekami dainininkių Reginos Maciūtės, šių metų Nacionalinės premijos laureatės Astos Krikščiūnaitės bei valstybinio choro "Vilnius". Skambėjo ir pačios Beatričės mintys apie muziką iš T. Sakalausko knygos "Beatričė", jas skaitė aktorė Gražina Urbonaitė. 

Beatričė buvo tas žmogus, apie kurį dar ilgai nesiliausime kalbėję, dar ilgai atrasime ką nors nauja. Iki šiol mus pasiekia draugų, bičiulių pasakojamos, dar negirdėtos istorijos apie Beatričę, jos asmenybės jėgą. Tai neatsietina mūsų kultūrinio gyvenimo dalis. 

Didelė padėka ir pagarba ne tik tiems, kurie ją pažinojo ir dabar rūpinasi jos atmintimi, bet ir tiems, kurie naujai ieško dar netyrinėtų Beatričės kūrybinio kelio vingių. Garsinti dainininkės vardą padeda ir Beatričės Grincevičiūtės paramos fondas, nuo 2006 m. kasmet skiriantis premijas jos talento gerbėjams bei puoselėtojams. Šių metų fondo šeštasis apdovanojimas už kūrybinio Beatričės palikimo ir Lietuvos kultūros puoselėjimą lapkričio 28 dieną Vilniaus rotušėje įteiktas kultūros istorikui Albinui Vaičiūnui.