TARPTAUTINEI BALTOSIOS LAZDELĖS DIENAI

Jūratė JAKŠTIENĖ

SU LAZDELE PO AKADEMIJĄ

Kaip ir kiekvienais metais, gamtai keičiant spalvas, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro bendruomenė paminėjo Spalio 15-ąją - Tarptautinę baltosios lazdelės dieną. Geranoriškai bendradarbiaujant su Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija ir, jiems sutikus mus priimti, neliko jokių abejonių, kad čia geriausiai galima suvokti, pažinti kario aplinką ir kasdienybę - dvidešimt neregių ir penki silpnaregiai mokiniai, pasirinkę karininkų rengimo instituciją, tuo buvo iš anksto įsitikinę. 

Bendra pažintis prasidėjo akademijos Ramovėje, kur orientacijos ir mobilumo mokytojas Juozas Daunaravičius pristatė šios dienos paminėjimo pradžią Lietuvoje prieš 19 metų ir baltosios lazdelės atsiradimo priežastis. Majoras Gintautas Jakštys visus svečius pasveikino Lietuvos karo akademijos vardu ir kiekvienam mokiniui pats įteikė raktų pakabutį bei pristatė Ramovės viršininkę Rozvitą Vareikienę, kuri pasidžiaugė mūsų atvykimu ir patikino, kad reikėjo gerai pagalvoti, kokius eksponatus prasminga parodyti šios ekskursijos metu. Buvo paruoštos 5 demonstracinės vietos, kurias turėjo aplankyti visos grupės. Mažiausiai klausimų kilo kariūnams (taip vadinami tik Karo akademijos studentai), kurie energingai kibo į darbą, kai tik neregiai pasidalijo į 5 grupes. Pirmos dvi grupės karininkų Ramovėje apžiūrėjo šaltuosius (kardą, kalaviją) ir šaunamuosius ("Makarov", "Glock" pistoletai, revolveriai, automatiniai šautuvai G3, M16 ) ginklus, neperšaunamas liemenes, galvos apdangalus ir uniformų skiriamuosius ženklus. Gražu buvo stebėti, kaip profesionaliai kariūnai atsakinėjo į klausimus, aiškino teoriją ir praktiškai kartu su neregiais mokiniais viską tyrinėjo, t.y. lietė rankomis. Abipusis bendravimas buvo paprastas, nuoširdus bei prasmingas. Vienu metu išgirdau tyliai tariant žodžius: "Mažai laiko turim, tuoj kartu išrinktume ginklą, na, niekis, gal dar ateisite, tai paliksime kitam kartui..." Jauni žmonės labai skirtingi, o kartu tokie panašūs - smalsumu. 

Kita rodyta vieta - rikiuotės aikštė, kur kas rytą ir vakarą kariūnams prasideda ir baigiasi diena. Čia kiekvienas mokinys turėjo galimybę išbandyti stiebo mechanizmą, t. y. nuleisti ir pakelti vėliavą. Kartu su dviem kariūnais mūsų jaunuoliai bandė žygiuoti aikštėje rikiuotėje ir koja kojon. Tikslas buvo suprasti patį veiksmą ir jo prasmę. Manau, kad vieniems pavyko, o kiti galės tobulėti, nes čia ribų nėra. 

Kareivinėse arba bendrabutyje kariūnai supažindino su budėtojo pareigomis ir jo darbo vieta. Kiti du kariūnai savo kambaryje išsamiai kiekvienam - tyrinėti buvo galima lytėjimu - pristatė ekipuotę, visada paruoštą kuprinę, kuri sveria apie 30 kg, ir draugiškai pasiūlė ją užsidėti ne tik neregiams, bet ir mokytojams. Vertinimai buvo labai skirtingi ir įdomūs. Visur moksleiviai prašė paaiškinti ir parodyti praktiškai, kam ir kaip naudojami demonstruojami daiktai. 

Kitoje vietoje buvo pristatytos kariuomenėje naudojamos transporto priemonės - karinis sunkvežimis ir visureigis. Kariūnas neregiams padėjo įlipti į dengtą sunkvežimį, kuriuo vežama į mokymus. Pagalbos apžiūrint kabinas kaip ir nereikėjo - mokiniai viską greitai patikrino ir įvertino jų techninę būklę. Savarankiškai atpažino, kuri naujesnė, kuri senesnė mašina. Kariūno iniciatyva visi kartu nusifotografavome, jaunuoliai apsikeitė elektroniniais adresais - po kelių dienų žadėtos nuotraukos pasiekė mūsų moksleivius. 

Išvyka po Lietuvos karo akademiją prasidėjo ir baigėsi akademijos Ramovėje. Visoms grupėms susirinkus, aptarimas buvo trumpas, nes mokiniai vieni su kitais dalijosi patirtais įspūdžiais ir pojūčiais. Atsakymas į klausimą, ar patiko, buvo vienareikšmis ir vienbalsis: "Taip." Padėką už puikią ekskursiją mokiniai išreiškė kiekvienam asmeniškai parašytomis brailio raštu sentencijomis ir kalendoriais su raidynu joms perskaityti. Majoras Gintautas Jakštys ir Rozvita Vareikienė padėkojo visų vardu ir patikino, kad įgyta patirtis ir žinios yra abipusės, po to akademijos vardu įteikė du kompaktinius diskus apie karių gyvenimą parvežti kitiems mūsų mokiniams. 

Visiems linksmai nusifotografavus prie karininkų Ramovės ir atsisveikinus su kariūnais, mokinių laukė staigmena - kareiviška košė. Nuoširdžiai besišypsančios valgyklos darbuotojos ir pavaišino ta koše, karšta arbata, sausainiukais. 

Ekskursijos potyriai nepakartojami, mokiniai sugrįžę į mokyklą dalijosi patirtais įspūdžiais, pasakojo, kad jiems buvo leidžiama viską liesti, kad buvo įdomu bendrauti, kad nė vienas nejautė išankstinės nuostatos, kad jis "kitoks". 

Lydėję tiflopedagogai nori padėkoti Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos bendruomenei už supratingumą, pasiruošimą, nuoširdų bendravimą, nepamirštamus vaizdus ir dovanas, o mokiniams - už savarankiškumą vaikštant su baltąja lazdele nepažįstamoje aplinkoje, norą pažinti kario kasdienybę.