NEREGIAI UŽSIENYJE

BEGARSIAI AUTOMOBILIAI PAVOJINGI

Per pastaruosius dvejus metus Britanijos "Šunų vedlių akliesiems" asociacija bei Jungtinis aklųjų ir silpnaregių mobilumo reikalų komitetas keletą kartų kreipėsi į šalies Transporto ministeriją - buvo keliamas klausimas dėl begarsių automobilių pavojaus akliesiems. 2010 m. pradžioje ši ministerija Transporto tyrimų laboratorijai užsakė elektrinių ir hibridinių automobilių tyrimą. 

Elektra varomi ir hibridiniai automobiliai, tai yra varomi ir elektra, ir įprastu kuru, mažiau kenkia aplinkai. "Šunų vedlių akliesiems" asociacijai nerimą kelia tai, kad šie automobiliai važiuoja taip tyliai, jog jų aklieji ir silpnaregiai beveik negirdi.  

Pagal atvažiuojančių automobilių garsą ar jo nebuvimą neregys suvokia, kada jam saugu eiti per gatvę. Kai begarsiai automobiliai sustoja prieš perėją praleisti pėsčiųjų, aklieji ir silpnaregiai to nežino, nes elektrinių automobilių negirdi. Be to, kai kurie modernūs automobiliai su įprastais vidaus degimo varikliais taip pat važiuoja labai tyliai. Dėl automobilių tylumo kenčia ne tik aklieji bei silpnaregiai, bet ir kiti pėstieji.  

Transporto tyrimų laboratorijoje atlikto tyrimo pirmajame etape pateikta Didžiosios Britanijos eismo įvykių statistika. 2005-2008 m. elektromobiliai sudarė ne daugiau kaip 0,06 proc. keleivinių automobilių. Tiriamo laikotarpio pabaigoje jų buvo apie 16 tūkstančių. 

Eismo įvykių statistika parodė, kad, lyginant su įprastus variklius turinčiais automobiliais, elektromobilių tikimybė patekti į bet kokį eismo įvykį buvo 50 proc. didesnė. Dėl elektromobilio kaltės sukeltų įvykių, kuriuose nukentėjo pėstieji, buvo maždaug du kartus daugiau, lyginant su įvykiais, susijusiais su įprastais automobiliais. Be to, elektromobiliai dažniau partrenkdavo žmones pėsčiųjų perėjose. Remiantis policijos duomenimis, tik 5 proc. eismo įvykiuose nuo elektromobilių nukentėjusių žmonių buvo neįgalūs arba ligoti asmenys.  

Antroje tyrimo stadijoje buvo atliekami elektromobilių triukšmo lygio ir triukšmo savybių matavimai. Elektromobilių duomenys lyginti su įprastų automobilių duomenimis.  

Nustatyta, kad važiuojant pastoviu greičiu, vidutinis elektromobilių skleidžiamas triukšmas yra mažesnis už įprastų automobilių. Vienas įprastas automobilis, lėtai važiuodamas, buvo toks pat negirdimas kaip elektromobilis. Greitai važiuojantys elektromobiliai skleidė panašų triukšmą kaip įprastiniai. Taip yra todėl, kad elektromobilių triukšmą sukuria beveik vien su kelio danga besiliečiančios padangos, o ne variklis. 

Paskutinėje tyrimo dalyje vertintas elektromobilių girdimumas. Dalyvavo 10 sutrikusio regėjimo žmonių: aštuoni vyrai, kurių dauguma buvo vyresni kaip 50 metų, ir dvi jaunesnės kaip 45 metų moterys. Iš jų du dalyviai turėjo sutrikusią klausą. Skirtingu greičiu judančių ir įvairiai manevruojančių elektrinių ir įprastų automobilių garso įrašų dalyviai klausėsi per ausines ir turėjo pasakyti, kada suprato, jog netoliese yra automobilis. Buvo daroma prielaida, kad tyrimo dalyviai stovi prie kelkraščio, tarytum norėtų pereiti gatvę. Nebuvo pateikta jokių vizualinių dalykų, todėl tyrimo dalyviams reikėjo pasikliauti vien klausa. 

Rezultatai išanalizuoti remiantis kelių kodekse nurodytais saugaus stabdymo atstumais. Jei tyrimo dalyviai išgirsdavo automobilį esant tokiam atstumui, būdavo laikoma, kad dalyvio saugumui kyla "potencialus pavojus". 

Paaiškėjo, kad užmiesčio sąlygomis pavojus dėl elektromobilių kildavo 1,4 karto dažniau nepriklausomai nuo jų greičio ar manevravimo. Miesto sąlygomis toks pavojus kildavo kiek rečiau, bet elektromobiliai vis tiek buvo 1,3 karto pavojingesni. 

Iš užmiesčio sąlygomis lėtai pastoviu greičiu važiuojančių automobilių elektromobiliai tyrimo dalyvius keturis kartus dažniau "pastūmėdavo" į pavojų, lyginant su įprastais automobiliais, o miesto sąlygomis - du kartus dažniau. Santykinai mažesnį miesto sąlygomis elektromobilių keliamą pavojų galima paaiškinti tuo, kad dėl foninio triukšmo tapo pavojingesni abiejų grupių automobiliai. 

Iš automobilių, kurie, pajudėję iš vietos, didindavo greitį užmiesčio sąlygomis, elektromobiliai sukėlė pavojų šešis kartus dažniau. Tačiau dalyviai laiku pastebėjo daugumą abiejų rūšių automobilių, kai šie važiavo didesniu greičiu. 

Atliekant tyrimą stovėjimo aikštelėse abiejų rūšių automobilius ir miesto, ir užmiesčio aplinkoje laiku pastebėjo beveik visi dalyviai. Tačiau jiems pavyko tai padaryti todėl, kad išgirsdavo su danga besiliečiančių padangų arba jose įstrigusių akmenukų kaukšėjimą, o ne variklio gausmą. 

Tyrimo rezultatai rodo, kad elektromobilių beveik nesigirdi tada, kai jie važiuoja mažu greičiu, nors yra ir labai tyliai veikiančių naujų įprastų automobilių.  

Su elektromobiliais susijusių avarijų statistika rodo, kad ši problema nėra kol kas labai aktuali. Tačiau tikėtina, kad ateityje bėdų daugės, nes daugės ir elektromobilių. Statistikos suvestinėse nefiksuoti įvykiai, kai automobiliai pėsčiuosius "beveik kliudė". Tokie atsitikimai gali būti labai reikšmingi akliesiems ir silpnaregiams: jie gali netekti pasitikėjimo savimi ir nebedrįsti vaikščioti vieni. 

"Šunų vedlių akliesiems" asociacijos pozicija tokia: elektriniai ir hibridiniai automobiliai turi skleisti aiškų garsą, atpažįstamą ir miesto, ir kaimo sąlygomis. Tai padėtų nustatyti jų buvimo vietą, judėjimo kryptį, atstumą iki klausančiojo bei greitėjimo arba stabdymo spartą. Prie jų reiktų priskirti ir modernius tyliai veikiančius įprastus automobilius. 

"Šunų vedlių akliesiems" asociacija, padedama Europos aklųjų sąjungos, kreipėsi į automobilių gamintojus, tarp jų "Nissan" ir "Renault", ir buvo pakviesta dalyvauti šių įmonių naujų automobilių pristatyme. Abi įmonės sutinka, kad elektriniai ir hibridiniai automobiliai turi skleisti garsą. Po JAV ir Japonijoje atliktų tyrimų, kuriuose dalyvavo aklieji ir silpnaregiai, 2011 m. pagaminti "Nissan" automobiliai turės įmontuotą garsą. EAS atstovai dalyvaus jų tolesniuose bandymuose. 

"Šunų vedlių akliesiems" asociacija stebi Europos Komisijos veiklą šiuo klausimu, ji yra prisidėjusi rengiant Europos vartotojų organizacijos poziciją dėl Europos ir tarptautinių standartų. 

Siekiant apriboti triukšmo taršą, Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisija (UNECE) nustatė maksimalų leistiną triukšmą, bet nenustatė minimalaus. Beje, UNECE pabrėžė, jog pėstiesiems pavojų kelia tos kelių transporto priemonės, kurios visiškai arba iš dalies yra varomos elektriniais varikliais, o pastarieji veikia be garso. 2011 m. pavasarį suburta darbo grupė šiai problemai spręsti ir nustatyti minimalų automobilių skleidžiamą garsą. 

Parengė Audronė GENDVILIENĖ