IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Juozas VALENTUKEVIČIUS

SPORTININKŲ ŠVENTĖ PRIEŠ 50 METŲ


Nuo seniausių laikų žmonės sportuoja. Jau antikoje buvo organizuojamos įvairios varžybos bei turnyrai, atsirado olimpiados. Fizinė jėga ir žmogaus ištvermė visada kėlė estetinį ir moralinį pasitenkinimą patiems sportininkams ir žiūrovams. Nuo seniausių laikų sportavo ir tebesportuoja ir neregiai bei silpnaregiai. Lietuvoje sistemingu neregių fiziniu lavinimu ir sportavimu susirūpinta prieš 80 metų - Kauno aklųjų institute. Šiame straipsnyje prisiminsime pirmąją masinę vykusią prieš 50 metų sportininkų šventę. 

1961 metų rugsėjo 20-22 dienomis Kaune įvyko pirmoji Lietuvos aklųjų draugijos narių spartakiada, taip tuo metu vadinta, kelių sporto šakų respublikinės varžybos. Į spartakiadą atvyko sportininkų komandos iš visų organizacijos įsteigtų gamybinių mokymo kombinatų: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Švėkšnos. Individualiai varžybose dalyvavo ir keli Kauno aklųjų mokyklos vyresniųjų klasių moksleiviai. Varžybose dalyvavo 6 komandos, iš viso - 67 sportininkai. Teisėjų komandą sudarė 15 asmenų. Varžėsi dviejų sporto šakų atstovai - lengvaatlečiai ir sunkumų kilnotojai. Štangininkų varžybos vyko Kauno kombinato patalpose, o lengvaatlečiai varžėsi Kauno politechnikos instituto (dabar "Žalgirio") stadione. 

Pirmieji kovas pradėjo sunkiaatlečiai. Varžybos truko dvi dienas. Tuo metu tarp neregių ši sporto šaka buvo bene populiariausia. Į varžybas atvyko 30 sunkiaatlečių. Buvo varžomasi ne tik dėl nugalėtojo vardo atskirose svorio kategorijose, bet siekiama išaiškinti pajėgiausią kombinato komandą. To meto spaudoje vertindamas sportininkus vyriausias varžybų teisėjas Petras Majauskas atkreipė dėmesį, kad jie fiziškai yra pajėgūs, tačiau daugelis nepasižymi gera sportine technika, o tai lėmė ir rezultatus. Puikiai pasirodė ir žiūrovų simpatijas pelnė lengviausiojo svorio atletas iš Klaipėdos G. Družalinas - jis ir tapo nugalėtoju savo svorio kategorijoje. Vilnietis G. Vartanovas tapo nugalėtoju tarp sunkaus svorio atletų. Sėkmingai pasirodė kauniečiai A. Bazevičius, V. V. Toločka, A. Eismontas, vilniečiai V. Stanaitis, B. Šileikis, B. Malūnavičius. Susumavus varžybų rezultatus, nugalėjo Kauno komanda. Čempionai buvo apdovanoti vertingomis dovanomis, pirmojo laipsnio diplomais ir pereinamąja čempionų taure. Antrąją vietą užėmė Vilniaus komanda, treti liko panevėžiečiai. 

Lengvaatlečiai varžėsi bėgimo takeliuose, šuolio į tolį, rutulio stūmimo ir granatos metimo sektoriuose. Nemažai sportininkų dalyvavo keliose rungtyse. Paminėsime tik nugalėtojų vardus. Kaunietė Janina Griniūtė tapo granatos metimo ir rutulio stūmimo čempione, vilnietis Romualdas Domskis - rutulio stūmimo ir 60 metrų bėgimo čempionu, kaunietė Janina Kmitaitė ir vilnietis Viktoras Kasiulynas - šuolio į tolį nugalėtojais, kaunietė Felicija Zareckaitė - 60 metrų bėgimo čempione, o septyniolikmetis moksleivis P. V. Buivydas - granatos metimo čempionu. Susumavus visų lengvaatlečių sportinius rezultatus, vilniečių komanda tapo nugalėtoja, komandai buvo įteikta pereinamoji taurė. Atroji vieta atiteko kauniečiams, trečioji - šiauliečiams. 

Praėjo 50 metų nuo tų sportinių kovų, daug sportininkų jau iškeliavo anapus. Bet keli puikiai mena tų dienų kovas. Tai vilniečiai dr. Valentinas Vytautas Toločka, Povilas Vytautas Buivydas, panevėžietis Vytautas Merkys, Zenonas Kavaliauskas. 

Po metų, 1962-ųjų rugsėjo pabaigoje, Klaipėdoje vyko antroji organizacijos narių spartakiada. 

Norintys daugiau sužinoti apie prieš 50 metų vykusius įvykius gali paskaityti A. Žobako išsamų, daugybe nuotraukų iliustruotą straipsnį "Mūsų žodyje" (1961 m. Nr. 9, p. 20-25). O norintys pajusti tų dienų sportinę dvasią Lietuvos aklųjų bibliotekos istorijos muziejuje gali pasklaidyti fotoalbumą. Jame - net 30 archyvo nuotraukų, menančių tų dienų kovas, įamžinusių čempionų bei prizininkų veidus. 

 

MINĖTINOS SUKAKTYS 

Spalio 1 d. - Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena. 

Spalio 4 d. - sukanka 70 metų, kai gimė (1941) Valentinas Zaikauskas, pedagogas, rašytojas. 

Spalio 13 d. - Pasaulinė regėjimo diena. Minima nuo 1998 metų antrąjį spalio ketvirtadienį. 

Spalio 13 d. - sukanka 60 metų, kai gimė (1951) Nijolė Barauskienė, pedagogė, dirbanti auklėtoja LASUC. 

Spalio 14 d. - sukanka 80 metų, kai (1931) gimė Vytautas Gurauskas, medicinos mokslų daktaras, Nacionalinės glaukomos sąjungos pirmininkas. 

Spalio 14 d. - sukanka 60 metų, kai gimė (1951) Giedrė Kazurienė (Vaitiekūnaitė), tiflopedagogė, LASUC dirbanti nuo 1975 m. 

Spalio 15 d. - Tarptautinė baltosios lazdelės (aklųjų) diena. Lietuvoje švenčiama nuo 1993 m. 

Spalio 23 d. - sukanka 110 metų, kai gimė (1901-1985) Aleksandras Rozė, muzikantas, ilgametis Kauno aklųjų pučiamųjų instrumentų orkestro vadovas. 

Spalio 25 d. - sukanka 20 metų, kai Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga priimta (1991) visateise nare į Europos aklųjų sąjungą. 

Spalio 26 d. - įsteigta (1984) Pasaulio aklųjų sąjunga. LASS į šią organizaciją priimta 1992 m. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]