NEREGYS IR VISUOMENĖ

 

TEŠVIEČIA BEATRIČĖS ŽVAIGŽDĖ


Kovo mėnesį grupė garsių Lietuvos kultūros veikėjų - dainininkų, muzikantų, teatralų, rašytojų - pasirašė memorandumą dėl Ilguvos dvaro, Beatričės Grincevičiūtės gimtinės, išsaugojimo ir panaudojimo kultūros reikmėms. 

Skaitytojams siūlome susipažinti su memorandumo tekstu ir bent mintyse, o jeigu reiks, ir savo darbais ar moralinėmis nuostatomis jam pritarti. 

 

 

Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkei Irenai Degutienei 

Lietuvos Respublikos kultūros ministrui Arūnui Gelūnui 

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrui Donatui Jankauskui 

 

MEMORANDUMAS 

2011 m. kovo 28 d. 

 

TEŠVIEČIA VIRŠUM ILGUVOS BEATRIČĖS ŽVAIGŽDĖ 

Norėtume atkreipti valstybės institucijų ir visuomenės dėmesį į vertingą istorinį ir kultūrinį Lietuvos paveldą - Ilguvos dvarą, jo praeitį, apgailėtiną dabartinę būklę ir galimybes šį unikalų objektą panaudoti ir išsaugoti šalies kultūros plėtotei ir turizmui. 

Ilguvos dvaras yra žymios lietuvių dainininkės Beatričės Grincevičiūtės gimtinė, kur prabėgo jos vaikystė. Dvaro kompleksas, bajorų Grincevičių giminės keletą šimtmečių kurtas ir puoselėtas, - vaizdingoje Nemuno pakrantėje, šalia Nykos ir Nykutės upelių. Iki šių dienų išliko mediniai dvaro rūmai, mūrinė mokykla, įvairios paskirties ūkiniai ir gyvenamieji pastatai, bažnyčia, varpinė, klebonija, špitolė, supami ilgaamžio parko. Dvaras buvo gerai žinomas pirmojo tautinio atgimimo ir nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu kaip svarbus ir funkcionuojantis kultūros centras. Laukiami svečiai šiuose namuose ne kartą buvo Jonas Basanavičius, Kazys Šimonis, Stasys Šimkus, Mykolas Elvyras Andriolli. Šį prestižą Ilguva išsaugojo ir tuomet, kai atiteko žymiam lenkų kompozitoriui Emiliui Mlynarskiui, susigiminiavusiam su Grincevičiais. Čia vyko gausybė muzikos, literatūros, kitų kultūrinių renginių, lankydavosi pianistas Arturas Rubinšteinas, smuikininkas Pawelas Kochanskis, kompozitorius Karolis Szymanowskis, pianistas Ignacas Janas Paderewskis (buvęs Lenkijos ministras pirmininkas) bei kitos pasaulinio garso muzikos įžymybės. 

Sovietiniais metais Ilguvos dvare įkurdinti neįgalieji su psichikos sutrikimais. Tikrieji dvaro šeimininkai atsidūrė Sibire. Beatričė Grincevičiūtė, palankiai susiklosčius aplinkybėms, liko Lietuvoje, bet negalėjo paveikti dvaro raidos geresne linkme. Palankiau susiklostė tik bažnytinių pastatų likimas, nes pastoracinė veikla nebuvo nutraukta. 

Atgavus nepriklausomybę, Grincevičiams grąžinti trys pastatai. Du gyvenamieji namai buvo restauruoti valstybės lėšomis ir pritaikyti neįgaliųjų reikmėms, todėl savininkė neprašė jų sugrąžinti. Pagrindinis dvaro pastatas, dokumentuose restauruotas, o tikrovėje apleistas ir išgrobstytas, bei keli ūkiniai pastatai dabar taip pat priklauso valstybei. Padalinto nykstančio unikalaus dvaro komplekso ateitis neaiški. Pensionato globotinių skaičius mažas, pagrindinis dvaro pastatas stovi be paskirties, o vienintelė teisėta bajorų Grincevičių palikuonė Lietuvoje negali turėti įtakos, kad Ilguvos dvaras būtų atkurtas kaip nacionalinio paveldo visuma. Unikalus kompleksas ar didžioji jo dalis be aiškios pritaikymo perspektyvos gali pakliūti į rankas žmonėms, kuriems svetimos tautinės ir kultūrinės aspiracijos. 

Giliausiu mūsų įsitikinimu reikėtų palaikyti Grincevičių giminės paveldėtojos Reginos Liucijos Grincevičiūtės gerą valią, tęsiančią giminės mecenavimo tradiciją, ir perduoti Ilguvos dvaro kompleksą kultūros paveldo institucijai, kuri atgaivintų jį valstybės, visuomenės, Europos struktūrinių fondų lėšomis ir grąžintų Lietuvos kultūrai. Geriausiai Ilguva tiktų muzikinės kultūros reprezentacijai. Čia galėtų vykti muzikiniai festivaliai, teminiai vakarai, tarptautiniai ir šalies muzikos simpoziumai, konferencijos. Čia prasmingiausia galėtų būti papasakota aklos unikalaus balso dainininkės Beatričės ir Lietuvoje gyvenusios, po pasaulį išsisklaidžiusios bajorų Grincevičių giminės istorija. 

Turėtume prisiminti, kad Ilguvos kapinėse palaidotas Stasys Šilingas, nepriklausomos Lietuvos kūrėjas, ilgametis Valstybės Tarybos pirmininkas. 

Nė vienas Nemuno pakrantės dvaras neturi tokių plačių ištakų įvairiopai kultūrinei veiklai vykdyti. Ilguvos dvaro lauktų graži ateitis, jei valstybinės institucijos, nusavinusios dalį komplekso, nepamirštų kultūrinių šio dvaro tradicijų ir istorijos, jei atsirastų tikrasis kultūros židinio šeimininkas ir dvaras būtų atkurtas kaip darnus istorijos ir kultūros centras. 

Šiemet - 2011 metais - minėsime Beatričės Grincevičiūtės gimimo šimto metų jubiliejų. Gražesnio, prasmingesnio mylimos dainininkės pagerbimo negalėtų būti, kaip jos gimtojo dvaro sodybos prikėlimas naujam gyvenimui. 

...Skamba "Žvaigždutė", Beatričės ir Balio Dvariono "Žvaigždutė". Tegul daina skrieja į Ilguvą, nes Ilguva - tai Beatričės širdies plakimas ir jos meilė Nemuno ir Nykos santakoje esančiam gimtosios žemės lopinėliui. 

Nuo atsakingo ir išmintingo valstybiško apsisprendimo, nuo mūsų pastangų ir pagarbos kultūros istorijai dabar priklauso Ilguvos ateitis, ir mes tariame: tešviečia viršum Ilguvos Lietuvos kultūros, istorijos ir Beatričės žvaigždė. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]