MINTYS

Pranas ŽIOGAS

JIS


(Skiriu visoms moterims vietoje tulpės ir bučinių kovo 8-osios proga) 

Jis toks keistas, neįprastas, daugelio nesuprastas, nors tikrai dėmesio vertas žmogus. Dar vaikas būdamas jis išsiskyrė iš savo bendraamžių tuo, kad neatiminėjo iš kitų vaikų žaislų, valgydavo viską, ką jam padėdavo ant stalo, netgi manų košę, o kas visus labiausiai glumino - darydavo tai, ką jam liepdavo mama, auklytė ar net senelė!  

Mokykloje niekada nepiešė ant suolų, nenusirašinėjo namų darbų, nepravardžiavo mokytojų, net jei jie savo išvaizda ir charakteriu buvo labai panašūs į žirafas, krokodilus, pieštukus, 220 voltų, cepeliną ir pan. Per pertraukas kamuolį spardė, bet tik į futbolo vartus, o ne į mokyklos langus. Niekada nebėgo iš namų ir net negrasino tai daryti. Iš pamokų nebėgo, bėgo tik į pamokas. Fizikos ir chemijos laboratorinių darbų užsiėmimuose nesistengė sugriauti ar susprogdinti kabinetų, o kaip tik atvirkščiai - bandė nuo to daugelį savo bendraklasių atkalbėti. Kartais jam net pasisekdavo tai padaryti.  

Būdamas jau mutuojančio balso jaunuolis nenešiojo keistų, krintančių praeiviams į akis drabužių, nesidarė neįprastų šukuosenų. Neapsimesdavo, kad nepažįsta sutiktų vyresnio amžiaus žmonių, visada pirmas pasisveikindavo, ir tas pasisveikinimas būdavo toks lietuviams neįprastai malonus ir nedirbtinis.  

Studijuodamas nesistengė apgaudinėti dėstytojų, net jei jie buvo "visiški profesoriai", nepataisomi mokslų daktarai, niekada nepirko, nesiskolino jokių egzaminų ar kontrolinių darbų bei įskaitų. Didžiąją savo studijų dalį leido bibliotekose, bet, nepaisant to, šiuos metus vertina kaip gražiausius savo gyvenime. 

Darbe jis kruopščiai ir stropiai atlieka savo pareigas, nepriekaištauja kolegoms, nereikalauja iš viršininkų didesnės algos ar atostogų vasarą. Visada visur ir su visais visad linksmas, su plačia šypsena sutinka ir palydi kiekvieną sutiktą atviroje aplinkoje ar uždarose patalpose. Jo neišgirsi piktinantis politikais ar teisėtvarka. Niekas negirdėjo jo skundžiantis dėl per didelių makaronų, majonezo, jogurto kainų ar dėl blogo oro. Tas žmogus neskaičiuoja svetimų pinigų ir neanalizuoja kitų žmonių poelgių ar ydų. Yra tolerantiškas mažumoms ir daugumoms.  

Keliasi anksti, su pirmaisiais, vėliausiai su antraisiais gaidžiais, lenda po šaltu dušu arba į eketę, mankštinasi vis smarkiau judindamas rankas, kojas, kitus "mobilius" organus visomis įmanomomis kryptimis ir įvairiais kampais. Lanko baseiną. Reguliariai tikrina savo sveikatos būklę. Domisi joga ir Rytų filosofija.  

Griežtai laikosi maitinimosi grafiko. Arbatą geria be cukraus, vengia druskos. Yra nenaudingas spirito gamykloms, nes nevartoja alkoholio, aišku, ir alaus, nėra laikęs lūpose žaižaruojančios cigaretės. Apie narkotikus ar kazino nenori nieko girdėti. Nepamiršta savo draugų, giminių, kolegų gimimo, vardo dienų, reikšmingų sukakčių. Nejaučia nenumaldomos aistros nei futbolui, nei krepšiniui, nėra matęs jokio serialo, nes jam tiesiog gaila laiko tokiems niekams. Stengiasi kuo daugiau būti gamtoje. Miške niekada neįjungia radijo. Klausosi tik paukščių giesmių ir medžių ošimo. Mėgsta žvejoti, tačiau visas sugautas žuvis, net ir tas, kurios netilptų į keptuvę, paleidžia. Skaito daug storų knygų kietais ir minkštais viršeliais, ieško jose išmintingų patarimų, kuriais remiasi savo gyvenimo vingių kryžkelėse.  

Besąlygiškai myli savo Tėvynę, užsimerkęs moka ir gali pagiedoti visą himną, be to, niekada nesiruošia savo gimtinės palikti. Reguliariai lanko teatrą ir baletą bei operą. Aukoja skurstantiems ir dalijasi duonos kąsniu su tais, kurių burnose tų duonos kąsnių seniai nebuvo. Iš to žmogaus lūpų niekada neišgirsi jokių keiksmažodžių, net ir lietuviškų, tautinių: "po paraliais!", "po šimts pypkių!", jau nekalbant apie tokius šiurpą keliančius, kaip antai: "Ak, tu rupūžke!".  

Jis visą savo algą parneša žmonai, padeda jai namuose: skuta bulves, ašarodamas lupa svogūnus, plauna indus ir šveičia grindis, iki paskutinio prakaito pluša darže, dažnai nustebina savo pagamintais patiekalais. Žeria žmonai vis naujus, negirdėtus komplimentus, kad žmona net nespėja nuraudusi atsigauti. Tas vyras, būdamas tikras vyras, nelaksto paskui kitus sijonus, nors ir kokio ilgio tie sijonai būtų, nors ir kokio grožio kojos ar užpakaliukai slėptųsi po tais sijonais. Dalyvavo savo vaikų gimdyme. Rūpinasi savo atžalomis taip, kad nė vienas plaukas nuo jų nenukrenta be reikalo.  

Jis įdomus pašnekovas - gali kalbėti įvairiomis temomis, visais klausimais turi savo nuomonę, bet niekam nebando jos įpiršti. Pavydo ir godumo jausmai jam svetimi ir nepažįstami. Yra stiprios valios ir dvasios, todėl visus sunkumus ir kliūtis įveikia pats, nereikalaudamas ir neprašydamas kitų pagalbos, o pats visada pasiruošęs kitam ištiesti pagalbos ranką ar koją.  

Jis... dar negimė, bet būtinai būtinai kada nors gims! 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]