SUKAKTYS

Emilija DERŠKUTĖ

AIŠKIAREGEI VANGAI - 100 METŲ


Pasaulyje garsių neregių nėra daug. Viena iš jų - bulgarų neregė, aiškiaregė, žolininkė Vanga. Šiemet jai sukaktų šimtas metų. Apie aiškiaregę iki šiol kalbama: jos asmenybe domisi ne tik paprasti žmonės, bet ir mokslininkai. Neregė turi didžiulį savo pasekėjų būrį visoje Europoje: Bulgarijoje, Serbijoje, Juodkalnijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Prancūzijoje. Ypač Vanga ir jos mokymas populiarus Rusijoje. 

Iki šiol įvairių šalių spaudoje grįžtama prie bulgarų aiškiaregės pranašysčių. Internetinėje erdvėje yra sukurtos kelios svetainės. Viena didžiausių rusų kalba - "Didžioji Vangos enciklopedija". Tiek Bulgarijoje, tiek ir Rusijoje ekstrasensai, aiškiaregiai ir žiniuoniai burdamiesi draugėn pasivadina jos vardu. 

Vanga gimė 1911 m. sausio 31 d. Pandevų Dimitrovų šeimoje, Strumicoje, Osmanų imperijoje (dabar Makedonija). Mergaitė gimė dviem mėnesiais anksčiau sulipusiais rankų ir kojų pirštais. Niekas nežinojo, ar mažylė gyvens. Tėvai naujagimę pavadino Vangelija. Vaikystėje persikėlė į Bulgariją, į prie Petričiaus miesto esantį Rupitės kaimą. Vangelijos motina mirė anksti. Vėliau tėvas vedė kitą moterį. Iki ir po nelaimės (apakimo) Vanga nuo pat vaikystės domėjosi gydymu, žolelėmis. 

1925 m. Vanga išsiunčiama į aklųjų mokyklą Zemune (Serbija). Ten mokėsi trejus metus, išmoko brailio raštą, groti pianinu, megzti, gaminti maistą. Ją aplankė ir pirmoji meilė. Jos išrinktasis - taip pat aklas tų namų auklėtinis - pasiūlė jai savo ranką. Vanga nesitvėrė džiaugsmu. Tačiau gyvenimas sutvarkė viską savaip. Vangos pamotė mirė gimdydama ketvirtą kūdikį. Jaunoji neregė turėjo grįžti namo padėti tėvui namų ruošoje ir auginti vaikus. Ji atsisveikino su savo pirmąja meile. Namie Vangos laukė baisus skurdas. Brolis Vasilas buvo tik šešerių, Tomė - ketverių, o jauniausioji, Liubka, - dvejų metukų. Akla Vanga tapo jiems motina, užtarėja, namų šeimininke. 

1939 m. neregė susirgo pleuritu, bet išgyveno. 1940 m. lapkričio 8 d. Vangos tėvas mirė nuo gangrenos. Vaikai liko visiški našlaičiai. Netrukus po laidotuvių Vangos broliai iškeliavo ieškoti darbo, o Vanga ir Liubka kuriam laikui liko vienos. 1942 m. gegužės 10 d. Vanga ištekėjo už Dimitaro Gušterovo. Nelengva buvo jaunai šeimininkei vyro namuose. Jos anyta nepritarė sūnaus pasirinkimui, bet jaunamartė užgniaužė savy nuoskaudą ir gana greitai parodė, ką sugeba. 1947 metais Vangos vyras, pastatęs naują namą, sunkiai susirgo. Jį kankino stiprūs skrandžio skausmai. Bičiulis jam patarė po truputį gerti degtinę. Taip jis pamažu įprato gerti, o gydytojų ir žmonos patarimų neklausė. Po 12 metų, 1962-aisiais, Dimitaras mirė nuo cirozės ir vandenės. 

Apie Vangos pranašavimo ir gydymo galias pamažu sužinodavo vis daugiau žmonių. Per Antrajį pasaulinį karą pas ją jau plūdo žmonės - jie norėjo sužinoti savo artimųjų likimą, žūties vietą. Dar 1942 m. pas Vangą apsilankė pats Bulgarijos karalius Borisas III. Po vyro mirties Vanga kasdien priimdavo po 120 žmonių. Pasak spaudos, 1976 m. pas ją apsilankė 102 tūkstančiai žmonių. Būdama aštuoniasdešimties, Vanga kasdien priimdavo po 10-15 žmonių, kiekvienam skirdavo 3-4 minutes. Kiekvienas lankytojas, ateidamas pas aiškiaregę, atsinešdavo gabalėlį cukraus, prieš tai 2-3 dienas palaikydavo namuose, po pagalve. Paėmusi į rankas cukraus gabaliuką, kuris tarsi būdavo sukaupęs viską apie žmogų, Vanga nusakydavo jo praeitį ir ateitį. 

Vanga išgyveno iki 1992 m. Palaidota Rupitės kaime. Dabar Vangos namas paverstas muziejumi.  

Žiniuonė teigė, kad jos neįprastas galias lemia nematomos būtybės, perduodančios reikalingą informaciją apie žmogų. Kiekvieno žmogaus gyvenimas nuo pat gimimo iki mirties jai buvęs prieš akis. Ji teigė, kad galinti bendrauti su žmonėmis, mirusiais prieš šimtus metų. 

Kokios gi buvo pirmosios Vangos pranašystės? Į šį klausimą atsakymą surandame Krasimiros Stojanovos knygoje "Aiškiaregė Vanga": "Tose vietovėse yra įdomus paprotys. Jurginių išvakarėse merginos meta į ąsotį įvairiausius savo daiktus, o kitą dieną iš jų buria likimą. Ąsotį merginos paprastai statydavo Vangos kieme, o Vangai dažnai galbūt iš gailesčio pasiūlydavo būti "orakule". Rytą Vanga traukdavo iš ąsočio daiktus ir spėdavo savo draugių likimą. Paprastai visa, ką ji nuspėdavo, pasitvirtindavo. Tai buvo keista, bet tuomet dar niekas nė neįtarė, kad Vanga turi aiškiaregės dovaną. Kartą iš bandos, kurią ganė Vangos tėvas, dingo avis. Žmogus baisiai nusiminė, nes bijojo netekti darbo. Vanga jam tarė: "Neširsk, tavo avis - pas Atanasą iš Monospitovo kaimo". Tėvas nustebo, nes jis nepažinojo tokio žmogaus, juo labiau jo negalėjo pažinoti Vanga. Kai Pandė paklausė dukters, iš kur ji žino, kad avis nuklydo ten, Vanga atsakė, jog sapnavusi. Ji dažnai sakydavo, kad sapnuoja įvairius dalykus, ir visi jos sapnai išsipildydavo. Tėvas nuėjo į Vangos nurodytą kaimą ir iš tikrųjų Atanaso kieme rado avį". 

Apie neregės pranašystes galima kalbėti daug. Tikintys Vangos galia teigia, jog jos pranašystės tikslios. Skeptikai - atvirkščiai. Viena garsiausių neregės pranašysčių: 2010 metais prasidės Trečiasis pasaulinis karas. Vanga pranašavusi, kad po 200 metų žmonės pradės bendrauti su ateiviais. Pasakojama, kad Vanga išpranašavusi Tarybų Sąjungos žlugimą, Černobylio katastrofą, Stalino mirties datą, povandeninio laivo "Kursk" tragediją, rugsėjo 11-osios atakas, tikslią savo mirties datą.  

Vangos kalba buvo sunkiai suprantama, miglota, su ryškia tarme. Kritikai teigia, kad mįslingos Vangos pranašystės gali būti pritaikytos bet kokiam anksčiau ar vėliau įvyksiančiam įvykiui. Už pranašystes imdavusi 5 dolerių mokestį. Neregė aiškiaregė mėgusi lietuvius. Ji mūsų tautiečius priimdavusi be eilės.  

Paskutinį dešimtmetį nerimsta kalbos apie neregės bendravimą su tuometinės Bulgarijos komunistų partija. Teigiama, kad ji gaudavusi informacijos iš Todoro Živkovo vyriausybės, kuri padėdavusi jai nuspėti įvykius. Šį teiginį patvirtino laikraščiui "Moskovskij komsomolec" interviu davęs vienas iš komunistinės Bulgarijos saugumo viršininkų.  

 

Knygos apie Vangą 

Aiškiaregės gyvenimas ir veikla domina daug rašytojų. Apie Vangą yra išleista dešimtys knygų įvairiomis pasaulio kalbomis. Jos asmenybe domisi ne tik ezoterikos pasekėjai, bet ir rimti mokslininkai. Jie savo darbuose mėgina išsiaiškinti, kiek Vangos pranašystės yra tikros ir pagrįstos. Vienas iš tokių mokslininkų - bulgarų filosofas ir sociologas Veličko Dobrijanovas 1995 metais parašė monografiją "Vangos fenomenas". Tai pirmasis mokslininkas, ištyręs Vangos fenomeną. Autorius knygoje analizuoja protokolus ir magnetofoninius įrašus, kuriuose įrašytos aiškiaregės pranašystės. Monografijos tikslas - ar tarp žmonių galimas telepatinis ryšys? Tyrimo objektas - informacijos perdavimas iki šiol nežinomais būdais. 

Aštuoniolikoje Vangos pokalbių su lankytojais užfiksuoti 823 pranešimai. Iš jų 445 - teisingi, 288 - alternatyvūs ir 90 - neteisingų. Remiantis surinktais duomenimis, paskaičiuotas bendras pranašysčių koeficiento vidurkis. Jis lygus 0,716. Jei visi atsakymai būtų teisingi, gautume 1. Mokslininkas, norėdamas patikslinti savo taikytą metodą, atliko du specialius bandymus. Jis pranašauti pakvietė dvi matančias patyrusias būrėjas. Jų pranašysčių vidurkis - 0,260 ir 0,230. Tiksliausios Vangos pranašystės yra medicinos ir šeimos temomis. Ypač tiksliai ji nusakydavo žmonių mirtis. Veličko Dobrijanovas Vangos pranašystes stengdavosi patvirtinti dokumentais. Štai neregė išpranašavo, kad vienos moters vyras mirs nuo trečio infarkto. Iš tikrųjų po trejų metų Dobrijanovas perskaitęs patologo anatomo išvadą, patvirtinančią Vangos pranašystę. Taip pat mokslininkas, norėdamas suklaidinti neregę orakulę, siuntė jai apsimetusius kitais asmenimis statytinius. Išgalvotomis biografijomis norėjo sukompromituoti aiškiaregę. Vanga nesuklysdama iš karto demaskuodavo apsišaukėlius. Ji pasakydavo tikrąsias apsimetėlių profesijas bei biografijas. 

Mokslininkas po ilgalaikių stebėjimų ir bandymų reziumavo: Vanga turi telepatinių sugebėjimų. 

Šia tema lietuvių kalba irgi yra išleistos kelios verstinės, daugiausia iš bulgarų kalbos, knygos. Pirmoji dienos šviesą išvysta 1992 metais - tai Krasimiros Stojanovos "Aiškiaregė Vanga". Ją išleido kaip "Nemuno" žurnalo priedą. Ši knyga yra įgarsinta. Tai Vangos dukterėčios parengta dokumentinė knyga apie atokiame Bulgarijos kaimelyje gyvenančią akląją likimų pranašautoją, stulbinančią nepaaiškinamu sugebėjimu neklystamai atskleisti nežinomus praeities, dabarties ir ateities reiškinius. Apie mergaitės apakimą knygoje rašoma: "Kartą, būdama 12 metų, Vanga su kitais vaikais lakstė netoli kaimo. Diena buvo darganota, ir vaikai išvydo danguje keistą debesį. "Audra", - dingtelėjo jiems. Bet tai buvo ne audra. Smarkus šaltas vėjas, įnirtingai plėšdamas tik ką išsiskleidusius medžių lapus, gainiodamas ant vieškelio dulkių kamuolius, susisuko į viesulą ir atūžęs iki vaikų pagriebė Vangą. Atsidūrusi šėlstančio viesulo nasruose, ji pajuto, kaip kažkieno delnas palietė jos kaktą, ir... neteko sąmonės. Atsitokėjo jau ant žemės. Skaudėjo galvą ir smėlio pribertas akis." 

Tais pačiais metais Radviliškyje išleista Krasimiros Stojanovos "Vanga". Knygoje išsamiai išdėstyta aiškiaregės biografija.  

1998 metais Katkaus grafikos laboratorija "Typo" išleidžia Krasimiros Stojanovos dar vieną knygą - "Tiesos knyga apie Vangą". Čia rašoma: "Žemėje iškas didelį miestą, kurio dėka žmonės daugiau sužinos apie savo praeitį. 2018 metais traukiniai skraidys ant laidų nuo saulės. Naftos gavyba nutrūks, žemė ilsėsis." 

2007 metais leidykla "Alma littera" išleido Krasimiros Stojanovos knygą "Vangos fenomenas (Petričiaus aiškiaregė)". Knygoje skaitytojui pateikiami autentiški paranormalių susitikimų ir fenomenalių regėjimų vaizdai. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]