LASS LITERATŲ KŪRYBA

Janina KURTINAITIENĖ

Janina Kurtinaitienė gimė 1955 m. Vilkaviškio rajone, Būdviečių kaime. Baigė Pajevonio vidurinę mokyklą. Dirba kultūrinį darbą. Yra Kaimo rašytojų sąjungos narė. Išleido eilėraščių rinkinius: "Spindulių tavųjų sidabru" (2000), "Rasotos žolės tyla" (2005), "Dvelksmas rugiuose" (2010).  

* * * 

Diena prasideda. 

Dėliojasi kaip mozaika. 

Tik spėk suktis. 

Ką išgyvensi joje? 

Ką ji tau atneš? 

Niekada nežinai. 

Todėl visada viskam būk pasiruošęs. 

Ryte - liūdesys, vakare - 

džiaugsmas arba atvirkščiai. 

Visada bus visko. 

Bet vakare nepamiršk padėkoti Dievui už tą dieną, 

nes tik jo dėka tą dieną išgyvenai. 

Gyventi ta Diena. 

Šiandien. Dabar. Čia. 

Mylėti viską aplinkui. 

Diena prasidėjo. 

Tu gyveni. 

VĖJAS RUGIUOSE 

kartais reikia 

tiktai vieno žodžio, 

žvilgsnio, 

rankos prisilietimo 

ir nušvinta saulė, 

sužydi lietus, 

vėjas rugiuose 

glosto tavo plaukus, 

tarsi kaip tada, vaikystėje, 

žaidžiant slėpynių 

vakarėjančiame danguje 

su kaimynų vaikais, 

kol pašaukdavo mama 

ir tu žinai - 

to vėjo dvelksmo 

niekada nepamirši - - 

vakarėja - - 

rugiuose laksto vaikai, 

jų plaukuose 

žaidžia vėjas - - - 

TRAUKINYS JAU NUVAŽIAVO 

Mergaite mano, rinkis daiktus nuo perono. 

Ir nors gyvenimas yra neblogas, 

Jau nuvažiavo traukinys, 

Gerai dar, kad ne stogas. 

Atrodo, būtų dar ugnies, 

Tačiau į pasimatymus tavęs jau nieks nekvies, 

Tu pažiūrėk į veidrodį, madam, 

Ir viltį jau palaidok su visam. 

Tu rupūžėle, miela, viską suprantu, 

Bet mano nelaiminga siela stojasi piestu, 

Atrodo jau žinau, ką reik mylėt ir kaip, 

Bet traukinio aš nepavysiu jau niekaip. 

Ir kai praėjo šitiek jau metelių, 

Tai supratau, kad traukinio aš varavau - 

Autobusų stotelėj! 

Už žioplą, sako, niekas neatsako, 

- Laimingai, vyrai! 

- Nestovėsiu jums ant tako!.. 

LIETAUS LAŠAI 

Lietaus lašais 

nušluostyki man 

ašaras nuo veido 

ir pasilik širdy 

nemirštama gaida 

galbūt ateis toks laikas 

kai išeisiu 

vien tiktai tam 

kad likčiau visada 

nakties žvaigžde 

nukrisiu tau prie lango 

ir šiltu vėju glostysiu rankas 

o tu galbūt per naktį nemiegosi 

galvodamas kad liko 

dar Kažkas. 

Lietaus lašais 

nuprausiu tavo veidą 

bet nesugrįšiu 

niekad niekada 

per tolių tolius 

prie tavęs budėsiu 

ir liksiu tau 

nemirštama daina 

už viską tau 

seniai seniai atleidau 

už viską man 

nebeatleiski tu 

žvaigžde nakties 

dar žvelgsiu tau į langą 

ir liks tiktai 

su liūdesiu Kažkas. 

Lietaus lašais 

pabelsiu tau į langą 

ir išsivesiu 

į nakties žvaigždes - - - 

KELYJE 

Atrodo vis dar Kelyje 

Atrodo vis su tais 

Kur palikti prie tako 

Ir net paspirtą 

Aš lenkiuos pakelt 

Ir man gražu 

Kai vyras lenkiasi 

Paglostyt moterį 

Nors aiškiai suprantu 

Kad šitaip jau apeis mane 

Jau kartais nutyliu 

Kai išdavystė akmeniu pavirsta 

Neleisdama dar niekam 

Pasakyt visos tiesos 

Atrodo dar Kely 

Bet jau geriausias draugas - 

Vieniša naktis 

Ir sutrupėjęs smiltim laikas 

O meilės ilgesys - 

Tik lengvas pienės pūkas 

Plaikstos vėjy 

Bet jau ir tai 

Tik kartais tik sapne 

Kodėl dar Kelyje 

Ir kodėl niekas nepaklausia 

Gal jau pavargau - - -