GYVENIMO AKTUALIJOS
GIRDĖKIME VIENI KITUS
Sakoma, kad po rinkimų naujai valdžiai reikia duoti šimtą dienų permainoms pradėti. Nuo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos XXI suvažiavimo praėjo jau daugiau nei 200 dienų. Jame LASS pirmininku išrinktas Sigitas Armonas. Metų pradžia - tas laikas, kai galima paklausti, kokie buvo praėję, kokie bus ateinantys metai. Į šiuos ir kitus žurnalo "Mūsų žodis" klausimus maloniai sutiko atsakyti LASS pirmininkas Sigitas Armonas.
"M. Ž." Kokie Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai buvo 2010 metai?
S. A. Reikšminga buvo tai, kad įvyko ataskaitinis-rinkiminis Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos XXI suvažiavimas. Pasikeitė sąjungos vadovai, LASS centro taryboje - taip pat keturi nauji nariai. Priimtos mūsų organizacijos 2010-2012 metų veiklos kryptys, priimta suvažiavimo rezoliucija, apibrėžianti mūsų turimo turto ir ūkio valdymą.
Kitas labai svarbus mūsų gyvenimui dalykas: Lietuvos Respublikos Seimas tuo pačiu metu, kai vyko mūsų suvažiavimas, ratifikavo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją. Tai ne tik mums, akliesiems, bet ir visai žmonių su negalia bendruomenei svarbus dokumentas. Manau, kad tai dokumentas ištisiems dešimtmečiams: mūsų žmonių gyvenimas turi tapti geresnis, patogesnis - turime pasijusti lygiaverčiais visuomenės nariais. Vienas iš pagrindinių mūsų organizacijos uždavinių - popieriuje išdėstytas konvencijos nuostatas paversti gyvenimo realybe.
Kalbėti apie organizacijos vidinį gyvenimą ir ūkinę veiklą dar kiek anksti, nes šiuo metu dar neturiu apibendrintų, skaičiais paremtų praėjusių metų rezultatų. Nuojauta sako: tiek mūsų socialinės įmonės, tiek ir viešosios įstaigos praėjusiais metais pajamų gavo mažiau. Mažiau lėšų mūsų veiklai skyrė ir organizaciją remiančios regioninės institucijos - savivaldybės, fondai, rėmėjai. Manau, kad lyginant skaičius su 2009 metais, jie bus panašūs arba šiek tiek mažesni.
"M. Ž." Aštuoniolika metų buvote antras žmogus Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungoje. Dabar esate LASS pirmininkas. Kaip visi reikalai atrodo žiūrint pirmojo asmens akimis?
S. A. Per pusmetį spėjau priprasti prie naujos padėties. Tuos aštuoniolika metų daugiau rūpinausi socialiniais mūsų organizacijos veiklos reikalais. Dabar daugiau turiu rūpintis ūkiniais reikalais, gilintis į mūsų įmonių veiklą, spręsti organizacinius klausimus. Kitaip sakant, apsipratau su nauja padėtimi, žinau, ką reikia daryti, ką reikia keisti. Tai bandysiu ir įgyvendinti.
Kasmet konkuruojama su kitomis organizacijomis dėl valstybės skiriamų žmonių su negalia socialinei integracijai lėšų. Jų kasmet mažėja. Todėl nerimas dėl Žmonių su negalia socialinės integracijos programos likimo didėja. Šiuo metu vis akivaizdžiau, kad nuo 2012 metų bendruomeninių socialinių paslaugų paketas mūsų valstybėje bus perduotas savivaldybėms. Neturime atsakymo, kaip tai bus padaryta. Yra tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patikinimas, kad naujoji tvarka bus palanki nacionalinėms žmonių su negalia organizacijoms.
"M. Ž." Kandidatuodamas į LASS pirmininkus savo rinkiminiuose pažaduose minėjote, kad stiprinsite LASS pozicijas visuomeniniame šalies gyvenime. Kaip sekasi tai įgyvendinti?
S. A. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga dalyvauja Neįgaliųjų reikalų taryboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Taip pat savo siekius įgyvendiname ir per Lietuvos neįgaliųjų forumo veiklą. Apie mūsų organizaciją visuomenė yra informuojama per radiją, televiziją, spaudą, regioninius leidinius ir visuomenės informavimo priemones. Stengiamės organizacijos veiklą viešinti, pristatyti ją visuomenei. Šioje veikloje talkina ir žurnalas "Mūsų žodis". Aišku, norėtųsi, kad teikiamos informacijos vartotojų būtų kuo daugiau. Beje, Lietuvos radijo žurnalistės Gemutės Padribonienės laida "Arčiau manęs" dabar sekmadieniais transliuojama geresniu laiku - 8 valandą ryte. Stengiamės, kad mūsų veikla būtų matoma ir girdima, o rezultato reikėtų tikėtis po šiek tiek ilgesnio laiko.
"M. Ž." Ar paprastas LASS narys yra vis labiau matomas, girdimas, suprantamas? Jei taip, kas tai paliudija?
S. A. Galiu atvirai pasakyti, kad bendravimo stoka mūsų organizacijos vidinėje veikloje tikrai jaučiama. Tai akivaizdžiai matome mūsų filialų ataskaitiniuose susirinkimuose. Bendrauti rajonuose dar gal kiek lengviau, nes pačiuose organizacijos filialuose nėra gausu narių. Didžiuosiuose miestuose mūsų organizacijos padaliniai vienija po kelis šimtus narių, todėl su visais pabendrauti, susitikti, juos aplankyti yra sunku. O pinigų organizacinei veiklai kasmet vis mažėja. Turime bendrauti abiem kryptimis: jei žmogus ateina pas mus su savo problema - tai judėjimas į vieną pusę. Mes turime taip pat eiti pas žmogų.
"M. Ž." Kaip mūsų organizacija padeda į visuomenę integruotiems akliesiems ir silpnaregiams?
S. A. 2010 metų gruodžio 27 dieną buvome susitikę su LR Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininku Rimantu Jonu Dagiu. Daugiausia šiame susitikime kalbėta apie Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimą. Susitarta dėl trijų esminių dalykų. Jie būtų aktualūs ir šiai žmonių grupei - besimokantiems ir visuomenėje integruotai dirbantiems akliesiems bei silpnaregiams. Vasario mėnesį šiame komitete bus svarstomi žmonių su negalia užimtumo, įdarbinimo ir profesinės reabilitacijos klausimai. Šiuo metu akivaizdu tai, kad Lietuvoje įstatymiškai įteisinta žmonių su negalia profesinės reabilitacijos sistema veikia nenašiai. Yra net vienuolika šias paslaugas teikiančių institucijų, tačiau neregiams programų ten nesukurta. Neregiai gali išmokti tik kompiuterinio raštingumo. Komitete bus kalbama ir apie žmonių su negalia galimybes įgyti išsilavinimą. Ne paslaptis, kad šalyje mažėja studijuojančių neįgaliųjų. Sprendžiant šiuos klausimus turėtų padėti ir Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Taip pat turėtų būti nepamiršta ir žmonėms su negalia palanki fizinė aplinka.
"M.Ž." Kokia bus Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga 2011 metais?
S. A. Šiuo metu dar nežinome, kiek mums bus skirta lėšų 2011 metų Žmonių su negalia socialinės integracijos programoms, o nuo to priklausys, kiek numatytų projektų galėsime įgyvendinti. Nauja tai, kad šiais metais pradėsim vykdyti suvažiavimo įpareigojimą: steigsime LASS respublikinį ir regioninius fondus. Jų lėšomis bus finansuojamos LASS socialinės programos. Čia labai svarbu tai, kaip sėkmingai gebėsime valdyti savo ūkį.
Nereikia pamiršti ir pasirengimo artėjančiam LASS XXII suvažiavimui. Kalbant apie šiuos metus klausimų yra daugiau nei atsakymų.
"M. Ž." Kaip įsivaizduojate Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungą 2012 metų viduryje, pabaigoje?
S. A. Manau, kad ir kokios būtų susiklosčiusios ar besiklostančios aplinkybės, turime išlikti vieninga organizacija, kokia buvome iki šiol. Turime neišsibėgioti ir neišsidalinti. Jei kiekvienas žiūrėsime tik savo kiemo, likti vieningiems ir stipriems bus sunku.
"M. Ž." Ko palinkėtumėte LASS nariams?
S. A. Jau ne kartą esu sakęs: noriu palinkėti girdėti vieniems kitus ir suprasti vieniems kitus. Nuo mūsų vienybės, bendro supratimo ir priklauso tų uždavinių, apie kuriuos čia užsiminiau, įgyvendinimas.
"M. Ž." Ačiū už pokalbį.
