IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Juozas VALENTUKEVIČIUS

LIETUVOS AKLIESIEMS GLOBOTI DRAUGIJA


Bevartant mūsų organizacijos istorijos puslapius, galima rasti gana įdomių dalykų. Prieš 80 metų Lietuvos aklųjų sąjungoje (LAS) - taip tuo metu vadinta organizacija - buvo keli reikšmingi įvykiai. Šiek tiek praprusę neregiai norėjo didesnio savarankiškumo, daugiau teisių, norėjo opius ir akliesiems rūpimus klausimus spręsti patys. 1930 metų rugsėjo 21 dieną prasidėjo antrasis Lietuvos aklųjų sąjungos suvažiavimas. Jis vyko Kauno aklųjų instituto patalpose. Po LAS pirmininko P. Šestakausko ataskaitos prasidėjo diskusijos. Kalbėta nemažai ir rimtai. Dėl tolimesnės veiklos organizacijos narių ir vadovų nuomonės nesutapo. Gana aktyviai, "aštriai" pasisakė Centro tarybos narys Pranas Daunys ir vyresniųjų klasių moksleiviai. Suvažiavimas tapo nevaldomas ir buvo nutrauktas. Faktiškai pirmoji neregių organizacija Lietuvoje dėl vidinių nesutarimų iširo. Daugiau šios organizacijos veiklos nebuvo, nors ji oficialiai veikė dar keturis mėnesius. Vidaus reikalų ministerija šią organizaciją uždarė 1931 m. sausio 30 dieną. Tačiau, kaip liaudies išmintis liudija, tuščia vieta ilgai laisva nebūna. Labai greitai atsirado nauja organizacija, kuri pradėjo rūpintis šalies aklaisiais. Apie jos veiklą - plačiau.  

1930 m. lapkričio 7 dieną įsteigiama Lietuvos akliesiems globoti draugija (LAGD). Pagrindiniai šios draugijos steigimo iniciatoriai buvo gydytojai, ypač oftalmologai. Jau pats pavadinimas liudija: tai globos organizacija, įvardijant šių dienų terminais, tai būtų maždaug labdaros ir paramos įstaiga. Tuo metu apie pačių aklųjų gabumus veikti ir vadovauti dar niekas rimtai negalvojo. Naujoji organizacija perėmė į savo globą Kauno aklųjų institutą ir pirmtakės, tai yra Lietuvos aklųjų sąjungos, turtą.  

Įstatuose skaitome: "Lietuvos akliesiems remti ir juos globoti įsteigiama draugija. Jos tikslas - a) jungti krūvon visus Lietuvos akluosius, b) rūpintis jų materialės bei moralės buities pagerinimu, varge ar nelaimėje šelpiant bei teikiant jų keliamuose klausimuose patarimų, c) auklėti ir mokyti akluosius. Užbrėžtam tikslui pasiekti draugija steigia akliesiems institutus, leidžia aklųjų laikraštį, ruošia koncertus, steigia beturčiams sanatorijas, prieglaudas, savišalpos kasas, kooperatyvus, krautuves, dirbtuves bei kitas įmones ar įstaigas" (dokumento kalba netaisyta).  

Draugija turėjo apie 50 narių. Visi nariai turėjo mokėti nario mokestį - 1 Lt per mėnesį. Visuotiniai narių susirinkimai vykdavo kasmet. Būdavo renkama 5 asmenų valdyba ir 3 asmenų revizijos komisija. Veiklos ataskaita ir finansinė atskaitomybė buvo skelbiama kasmet viešai. Ilgametė LAGD pirmininkė - daktarė Stasė Šakenienė. Draugijos veikloje aktyviai dirbo tarpukaryje gerai žinomi gydytojai: J. Nemeikša, O. Landsbergienė, V. Kuzma, J. Marcinkus, S. Zaskevičienė ir kt. Aktyviai dalyvavo dailininkas A. Žmuidzinavičius, kunigas ir rašytojas J. Tumas-Vaižgantas.  

Lietuvos akliesiems globoti draugija nuveikė reikšmingų darbų. Visų pirma šalies visuomenė buvo sistemingai supažindinama su šia žmonių grupe. Buvo aiškinama, kad būtinai juos reikia lavinti, mokyti, kad, išmokę amato, jie turės galimybę užsidirbti, kad, be abejo, reikia atskleisti ir parodyti jų muzikinius gabumus. Organizacija platino žinias, kaip apsisaugoti nuo aklumo, kur kreiptis atsitikus nelaimei. Išleido keturis gausiai iliustruotus neperiodinius leidinius, žurnalus "Aklųjų dalia" (1932, 1933, 1937 ir 1939 metais). Draugija rūpinosi vadovėlių ir knygų leidyba brailio raštu. Organizuodavo viešuosius neregių koncertus bei susitikimus. Rengdavo aklųjų darbų parodas. Sukurti du dokumentiniai filmai apie Lietuvos akluosius buvo rodomi kino teatruose. 

1935 metais LAGD iniciatyva suorganizuotas pirmasis nepriklausomoje Lietuvoje aklųjų surašymas. Surašymas vyko gruodžio 1-15 dienomis. Ta proga draugija išleido informacinį leidinuką "Ištieskime ranką akliesiems". Surašymo duomenimis, tuo metu Lietuvoje, be Vilniaus ir Klaipėdos kraštų, užregistruota 2983 aklieji. 

Įsimintini 1937 metai. Buvo baigtas statyti naujas Kauno aklųjų instituto pastatas. Tuo metu šis dviejų aukštų mūrinis pastatas vadintas rūmais. Balandžio pradžioje į naujuosius erdvius rūmus persikėlė instituto administracija, buvo klasės, moksleivių bendrabutis. Iš esmės pagerėjo moksleivių mokymosi ir gyvenimo sąlygos. Daug dešimtmečių šie rūmai Kaune buvo tapę visos Lietuvos aklųjų ir silpnaregių veiklos bei informacijos centru.  

LAGD nuveikė ir kitų svarbių darbų aklųjų labui. Rūpinosi neregių masažuotojų rengimu, už keturių aklųjų masažo mokymo kursus sumokėjo būtent LAGD valdyba. Pasirūpino, kad Kauno aklųjų instituto moksleiviai koncertuotų per Kauno radiofoną. 1937 m. priimta į tarptautinę kovos su aklumu organizaciją, LAGD buvo numačiusi savo veiklą plėsti. Užsienio šalių pavyzdžiu norėjo išplėsti Aklųjų institutą - sukurti įstaigą, turinčią ne tik bendrojo lavinimo ir profesinio rengimo mokyklą, bet ir nemažas gamybines dirbtuves. Buvo numatyta dirbantiems neregiams įsteigti internatą, ikimokyklinio amžiaus nematantiems vaikams įkurti darželį, nusenusiems akliesiems įrengti prieglaudos įstaigą. Jau buvo numačiusi pasirūpinti ir silpnaregių vaikų mokymu. Tačiau šių sumanymų LAGD nebespėjo įgyvendinti. Sutrukdė nepalankūs istoriniai pokyčiai, 1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, aklųjų reikalai pasisuko kita kryptimi. Okupacinės valdžios sprendimu Lietuvos akliesiems globoti draugija buvo likviduota.  

Lietuvos akliesiems globoti draugija veikė dešimt metų - nuo 1930 iki 1940 metų. Jos veikla Lietuvos aklųjų gyvenime buvo prasminga. Ši organizacija tuo metu suvaidino labai svarbų vaidmenį, padėjo keisti visuomenės požiūrį į akluosius ir aklumą. 

 

MINĖTINOS SUKAKTYS 

Gruodžio 3 d. - Pasaulio žmonių su negalia diena. 

Gruodžio 19 d. sukanka 50 metų, kai gimė (1960) Rita Šidlauskaitė, pedagogė, jaunųjų muzikų ugdytoja. 

Gruodžio 24 d. sukanka 50 metų, kai gimė (1960) Jonas Buivydas, sportininkas, nuo 1993 m. Klaipėdos sporto klubo "Pamarys" prezidentas. 

* * *
[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]