SUKAKTYS

Gražina SIDEREVIČIENĖ

PRIE MELPOMENĖS AUKURO


Sunkiai patikėjome savo akimis, kai spalio 21 dieną Kauno aklųjų ir silpnaregių centre išvydome pilnut pilnutėlę salę neabejingų poetiniam žodžiui kauniečių. "Kokia magiška galia sklinda iš Justino Marcinkevičiaus posmų," - pagalvojau, ir sieloje tapo šviesiau. 

Žiūrovus pakvietėme į skaitovų šventę "Kur, gyvenime, bėgi", kurią dovanojome poeto Justino Marcinkevičiaus 80-ajam gimtadieniui ir mūsų centro dramos kolektyvo, prieš dešimtmetį pasivadinusio mėgėjų teatru "Aira", kūrybinės veiklos 50-mečiui. 

Tai vienas iš keturių LR kultūros ministerijos Kultūros rėmimo fondo finansuojamų renginių pagal parengtą projektą "Tradicijų šviesa šiandien". Kai atidžiau pažvelgėme į dramos kolektyvo Kaune ištakas, iš pirmųjų šio būrelio narių bei archyvų sužinojome, kad pradžių pradžia siekia dar 1951-uosius, suvokėme, kad pasijauninome. Jau tada su internatinės mokyklos auklėtiniais buvo suburtas 18 entuziastų ratelis, kuriam vadovavo aktorius Juškevičius. Iš jo estafetę perėmė aktorius Vaclovas Muraška, kuris, anot buvusios tuometinio kolektyvo narės Stasės Pilypienės, jai, auginančiai vienerių metų sūnelį, tekstus diktuodavo namuose. Po jo dramos kolektyvo vairas atiteko aktoriui Algirdui Vrubliauskui. Jis 1959 metais vykusiai Pabaltijo aklųjų olimpiadai parengė muzikinį-literatūrinį montažą "Ir platus gi kraštas mūs gimtasis". Tai buvo duoklė sovietinės santvarkos partijos ideologijai. 

Pirmasis ir daugelį kartų statytas spektaklis - Žemaitės "Mūsų gerasis". Labai madingos buvo intermedijos, visad pakeliančios žiūrovų nuotaiką.  

Vadovai keitė vienas kitą, kiekvienas pateikdamas savą vaidybos stilių bei sampratą, pasirikdamas, jo manymu, tinkamiausią ir aklajam bei silpnaregiui prieinamiausią pjesę. Menu, visad pakilios nuotaikos vadovę, taip pat aktorę Ireną Labuckienę, kurios repeticijose jausdavomės kaip šventėje: jokios įtampos - pokštai, juokai. Bet, kai reikėdavo kibti į darbą, tada - padėk Dieve. Nėrėmės iš kailio, kad tik geriau atliktume savo vaidmenis. Atsisveikinus su Irena, vaidybos, tegul ir mėgėjiškos, mus mokė labai nuoširdi ir subtili vadovė Regina Vaicekauskaitė -Jurjonienė. Prisimenu išleistuvių vakarą. Buvome labai nusiminę, su ašaromis akyse atsisveikinome. Iki šiol ausyse skamba tuo metu vieno iš pagrindinių gabaus ir intelektualaus atlikėjo Edmundo Marčiulyno gilus atodūsis - tostas: "Aaa-ch". 

Su nauja energija ir entuziazmu kibome į darbą pradėjus rateliui vadovauti Birutei Kerulienei (Abromaitienei). Buvome nuolatiniai miesto dramos kolektyvų apžiūrų prizininkai. Patekome į stipriųjų (kultūros namų) grupę( mat mūsų įstaiga puikavosi LAD Kauno tarprajoninių kultūros namų vardu), varžėmės su aukštųjų mokyklų, Kauno profsąjungos kultūros namų, statybos tresto kolektyvais. Išrinktieji patekdavo į miesto šventę "Kviečia Melpomenė". Tarp jų visada buvome ir mes. Tuo labai didžiavomės. Pirmasis Birutės statytas spektaklis - K. Sajos komedija "Kepurė dega". Viename iš spektaklių apsilankė pats autorius, kuris per visą vaidinimą plyšo juokais ir sakė nesitikėjęs tokio gero rezultato iš meno saviveiklininkų. Puikiai suvaidinta G. Kanovičiaus pjesė "Ugnis užanty" sulaukė ypatingo specialistų įvertinimo. Kauno miesto apžiūroje už geriausią pagrindinį vyro vaidmenį buvo apdovanotas jau anapus išėjęs Arvydas Sabaliauskas. Neužmirštamas įvykis - literatūrinis-muzikinis spektaklis su pantomimos elementais pagal poeto Algimanto Mikutos "Pirmąjį rekviem". Dalyvavo autorius ir dainuojamosios poezijos atstovas Alfredas Kukaitis. Neišdildomi įspūdžiai iš spektaklių N. Olšanskio "Aštuntoji vaivorykštės spalva", V. Sarojano "Ei, žmonės". Tie penkiolika metų, kuriuos kolektyvui atidavė Birutė, tikrai nestokojo spektaklių, pasirodymų, puikių teatro meno specialistų įvertinimų. 

Profesionaliu ir reikliu požiūriu į mėgėjų teatro meną pasižymėjo vadovas aktorius Antanas Siderevičius. Darbas virte virė - dėl atskirų mizanscenų, situacijų ar aktorių vaidybos ginčydavomės iki užkimimo. Mums, neprofesionalams, atrodė, kad vadovas reikalauja per daug, tačiau jautėme, kad jis žino, ko siekia, ir stengėmės, kaip išmanydami. Žiūrovų palankumo sulaukė A. Keturakio komedija "Prilips ožys liepto galą", O. Nilo pjesė "Virvė". Su šiais pastatymais apkeliavome ne tik Kauno regioną, bet ir kitus Lietuvos miestus bei miestelius.  

Nuo 1994 metų su kolektyvu dirba energingoji Zita Klibavičienė. Jos debiutas - spektaklis "Švęskime savo gyvenimą". Tai ištraukos iš K. Sajos pjesių "Mediniai balandžiai" ir "Dilgėlių šilkas", kuriuos į vieną visumą sujungė neįgaliųjų poezija. Jį vaidinome ir tarptautiniame vaikų, jaunimo ir neįgaliųjų teatrų festivaliuose "Mes" bei "Saulės vaikai". 

Su teminėmis humoro programomis dalyvavome devyniuose respublikiniuose neįgaliųjų humoro festivaliuose "Pasijuokime kartu". Su programa "Laimių dėlionė" laimėjome trečią vietą. Zitos pranašumas - profesionalus skaitovų parengimas įvairioms šventėms, konkursams. Didžiausia sėkmė - 1998 metais respublikiniame skaitovų konkurse Roma Girnienė tapo laureate, o Ilona Mielkaitytė ir Zita Klibavičienė - diplomantėmis. Konkursas vyko iškilmingoje aplinkoje Vilniaus rotušėje. Zitai Klibavičienei vadovaujant sceną išvydo A. Fromo - Gužučio komedija "Gudri našlė", spektaklis "Trečias kiaušinis" pagal rašytojo Stasio Babono romaną "Klystžvakės šaukia". Mėgstamas Zitos žanras - poezijos spektakliai. Ypač gerai žiūrovų įvertinti: "Meilė turi savo namus" - lietuvių poetų meilės lyrika ir "Artėk" - K. Donelaičio ir R. Mikutavičiaus poezijos motyvais. Tradicija tapo skaitovų šventės - visada rengiamos krentant beržų ir klevų lapams. Juose sulaukiame skaitovų iš Panevėžio, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro ir Kauno aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro. Gaila, per toli gyvena klaipėdiečiai ir šiauliečiai, kurie praturtintų mūsų šventes. 

Švenčiant brandžius jubiliejus, iš praeities sugrįžta ne tik prabėgę metai, bet ir žmonės, kurie seniai mus paliko ir plevena dausose. Neužmirštama humoristė Onutė Žukaitė, sugebėjusi prajuokinti net patį niūriausią, lyriškasis Arvydas Sabaliauskas, pareigingasis Kazimieras Jukna, dabita Romas Davidavičius. 

Į mūsų šventę buvo sukviesti visi, kada nors vaidinę žmonės: Stasė Pilypienė, Zofija Kavaliauskienė, Juozas Miliauskas, vadovai - Birutė Abromaitienė, Antanas Siderevičius ir kiti. Šiuo metu mėgėjų teatras "Aira" labai jaučia vyriškų vaidmenų atlikėjų stygių - jie trūks plyš būtini statant bet kurią pjesę. 

Grįžkime į šventiškai papuoštą salę: scenoje visomis rudens spalvomis pasidabinę anturiai, prie scenos kuklus, žvakių apšviestas poezijos aukuras. 

Po vieną privalomą Justino Marcinkevičiaus kūrinį ir vieną pasirinktą pagal savo meninį skonį susirinkusiems dovanojo 16 skaitovų. Prie gausaus kauniečių moterų skaitovių būrio prisijungė penkios panevėžietės, kurias parengė veikli, visada atsiliepianti į mūsų kvietimus vadovė Rima Žostautienė. Jaunystės gaivumo įnešė moksleiviai Karolis Kaminskas ir Indrė Gaskaitė. Jautėmės pamaloninti pagarbaus žiūrovų dėmesio mūsų skaitomai poezijai. Į sveikinimų puokštę jubiliejaus proga pirmąjį žiedą įpynė mėgėjų teatro "Aira" krikštatėviai Stasys Babonas ir Kauno miesto kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Vida Jasaitytė. Už šiltą šviesų sveikinimą dėkojame LASS centro tarybai ir jos pirmininkui Sigitui Armonui, už simbolinį pinigų medį - Panevėžio "Arkai" ir Klaipėdos "Meletai", už kūrybinius linkėjimus bendradarbiams ir bendraminčiams. Ačiū buvusiai kolektyvo narei Stasei Pilypienei už išsamų ir įdomų pasakojimą apie pirmuosius dramos ratelio žingsnius, už įvairiaspalves gėles, kurios papuošė sceną, nuolatiniam mūsų rėmėjui Juozui Miliauskui. 

Atšventę jubiliejų, pasišildę prie Melpomenės aukuro, vėl tęsime pradėtus darbus. Palankaus kūrybinio vėjo, ieškant ir atrandant kuo paįvairinti, praturtinti dienas, kad jos nebūtų pilkos ir nuobodžios! 

* * *
[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]