TURINT LAIKO
Giedrė REČIŪNIENĖ
ANTIOKSIDANTAI
Gyvename skubančiame pasaulyje. Visose srityse - tempas. Miestai pilni mašinų, dulkių ir kitokių teršalų. Namuose - kompiuteriai, mobilieji telefonai ir kiti prietaisai. Taigi žmogui reikia vis didesnės pagalbos tiek kūnui, tiek dvasiai, kad būtų galima susidoroti su užgriūvančiais gyvenimo rūpesčiais. Jei norime rūpintis sveikata, turime žinoti, kaip sau padėti.
Antioksidantai yra gyvybiškai svarbūs mūsų organizmui - tai augalinės kilmės cheminės medžiagos, kitaip vadinamos polifenoliais.
Jų svarbiausia funkcija - neleisti žmogaus organizme susidaryti nestabilioms molekulėms, vadinamiesiems laisviesiems radikalams, juos neutralizuoti.
Antioksidantų fermentas sujungia laisvuosius radikalus, kurie dėl pavojingo ir žalingo aplinkos poveikio kaupiasi mūsų organizme. Jeigu patiriame stresą ar sergame, mūsų imuninė sistema gali susilpnėti ir nepajėgti pagaminti pakankamai antioksidantų, todėl ir apsauga nuo bakterijų gali gerokai susilpnėti.
Laisvųjų radikalų daugėja esant užterštam orui, radiacijai, cigarečių dūmams (tiek rūkant pačiam, tiek būnant prirūkytoje patalpoje), aplinkos chemizacijai, piktnaudžiaujant saule, dėl biologinių veiksnių, įskaitant neracionalią mitybą, vartojant alkoholinius gėrimus, konservuotus produktus su cheminiais konservantais, kurių šiuolaikinė maisto pramonė negaili.
Įtakos turi traumos, per didelis fizinis krūvis. Laisvieji radikalai gali atakuoti DNR ir sukelti kai kurių formų vėžį, sudaryti sąlygas apsigimimams. Jei atakuos kasą - galima susirgti cukriniu diabetu, jei regos sistemą - katarakta, jei kraujagysles - ateroskleroze, širdies ligomis, taip pat astma, Alzheimerio liga. Todėl antioksidantų vaidmuo norint išvengti šių ligų labai svarbus.
Be to, antioksidantai vaidina labai svarbų vaidmenį lėtinant senėjimo procesą. Tyrimais įrodyta, kad antioksidantai vaidina ir aterosklerozės prevencijos vaidmenį, nes jie apsaugo venų sieneles ir neleidžia kauptis "blogojo" cholesterolio nuosėdoms.
Pagrindinės antioksidantų grupei priklausančios vitaminų grupės yra šios: beta karotinas, vitaminai C ir E, selenas bei kiti elementai - tarp jų bioflavonidai, kurių mokslininkai randa vis didesniame medžiagų kiekyje. Vyresnio amžiaus žmogaus ar nuo ligos kenčiantis organizmas gamina daugiau laisvųjų radikalų. Todėl šiame gyvenimo etape antioksidantų, kaip radikalų rišamosios medžiagos, vaidmuo tampa itin svarbus.
Mokslininkai teigia, kad svogūnai, ropės, špinatai, įvairios salierų dalys, salotos, aliejinių augalų sėklos, alyvuogės ir alyvuogių aliejus yra vieni turtingiausių augalinės kilmės antioksidantų šaltinių.
Antioksidantų gausu ir kitose įvairiose daržovėse, vaisiuose ir uogose - spanguolėse, įvairių rūšių kopūstuose, morkose (suvalgę 100 g morkų, gausite trigubą dozę betakarotino), pomidoruose.
Tyrinėdami morkas, danų mokslininkai nustatė, jog natūrali morkose esanti medžiaga - antioksidantas - o ne vitaminai ar mineralinės medžiagos apsaugo organizmą nuo vėžio, būtent jie yra tikrieji organizmo sargai.
Tyrinėdami granatų savybes JAV mokslininkai visai neseniai padarė stulbinamų atradimų. Jie nustatė, kad granatų sultyse yra tris kartus daugiau antioksidantų nei raudonajame vyne ar žaliojoje arbatoje. Pasak gydytojų ir mitybos specialistų, sveikatai naudingomis savybėmis granatai lenkia net spanguoles.
Be to, nustatyta, jog šių antioksidantų gausu ir žaliojoje arbatoje.
Įvairios kilmės antioksidantai gali apsaugoti organizmą ir papildyti vienas kito poveikį. Todėl reguliariai gerti žaliąją arbatą rekomenduojama, net jeigu maitinimosi racione gausu antioksidantais pagerintų produktų. Esant tokioms išvadoms, nenuostabu, kad po vandens arbata, o jeigu tiksliau - žalioji arbata - yra antras pagal populiarumą gėrimas visame pasaulyje.
Žalioji arbata apdorojama nefermentuojant, o garais, būtent dėl to ji išlaiko specifinį skonį ir išsaugo medžiagas, kurios turi ląsteles apsaugančių savybių.
Pagal amerikiečių atliktus tyrimus keli puodeliai žaliosios arbatos kasdien gali tapti puikia priemone kovojant su vėžiu, be to, sunaikinamos bakterijos ir virusai. Žaliąją arbatą yra ne tik sveika gerti - dėl antioksidantų poveikio ji gali padėti išsaugoti jauną odą. Be to, tyrimais įrodyta, kad žalioji arbata skatina riebalų deginimą, todėl ją gerdami atsikratysite nereikalingo svorio.
