PRANUI DAUNIUI - 110
Gražina SIDEREVIČIENĖ
ŽMOGAUS PAVEIKSLAS IŠ LAIKO ATSTUMO
"Amžinasis kūrėjas nepagaili ir žmogaus gyvenime gilių potėpių ir grubaus gruodo. Laikas yra tas atstumas, kuris atskleidžia žmogaus paveikslą. Tiesa, pamirštama ir daug reikalingų dalykų, bet visas žmogaus gyvenimas susilieja į nepakartojamą vienovę ir išryškėja tai, kas tikra, pastovu ir lemtinga," - yra pasakęs monsinjoras Juozapas Antanavičius.
Tai buvo akivaizdu rugsėjo 17 dieną Kaune, minint Lietuvos kariuomenės kūrėjo, savanorio, aklųjų organizatoriaus, rašytojo, muzikanto Prano Daunio 110-ąsias gimimo metines - renginio organizatoriai bandė nupiešti įvairialypį šios neeilinės asmenybės paveikslą. Tapė po mažą potėpį, nužerdami laiko dulkes nuo nuveiktų darbų, nueitų vargo kelių.
Pagarbiai nusilenkėme Pranui Dauniui prie jo kapo Kauno Petrašiūnų kapinėse. Iškilmingai garbės sargyboje stovėjo du šauliai su visa ginkluote bei Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos antrosios rinktinės kuopos savanoriai.
Apie Prano Daunio indėlį kuriant Lietuvos kariuomenę kalbėjo majoras Gediminas Reutas, o apie darbus aklųjų labui - VšĮ Kauno aklųjų ir silpnaregių centro direktorius Stasys Babonas. Skambėjo kanklių melodijos ir malda "Tėve mūsų."
Po to švento Mykolo Arkangelo įgulos bažnyčioje Mišias už Praną Daunį aukojo šios bažnyčios rektorius karo kapelionas Tomas Karklys ir kunigas Artūras Kazlauskas. Mišiose giedojo Kauno aklųjų ir silpnaregių centro moterų vokalinis ansamblis "Credo", vadovaujamas Onos Matusevičiūtės.
Atminimo vakaras koncertas "Skleidęs šviesą tamsoje" įvyko VšĮ Kauno aklųjų ir silpnaregių centro salėje. Jį pradėjusi LR Seimo narė, LR krašto apsaugos ministrė 
Rasa Juknevičienė pabrėžė Prano Daunio nuopelnus ginant Lietuvos nepriklausomybę, buriant į organizacijas akluosius ir kurčnebylius, kuriant Lietuvos kariuomenę.
LASS centro tarybos pirmininkas Sigitas Armonas savo kalboje teigė, kad ir šiandien Prano Daunio pradėta veikla - iniciatyva sušaukti pirmąjį aklųjų suvažiavimą, rūpestis dėl aklųjų švietimo, brailio rašto pritaikymas lietuviškam raštui - skatina sekti jo pavyzdžiu, žadina istorinę atmintį.
Bernardo Brazdžionio posmais į visus susirinkusius kreipėsi majoras G. Reutas. Jis perdavė nuoširdžiausius dimisijos kapitono Aleksandro Dagio, dėl ligos negalėjusio dalyvauti renginyje, linkėjimus ir prisiminimus apie P. Daunį.
Minėjimo dalyvius sveikino ir Kauno miesto vicemeras Algimantas Kurlavičius. Jis pateikė kai kurių istorinių faktų, susijusių su P. Daunio asmenybe ir veikla. Apie tai, ką dar turėtumėme nuveikti, paryškindami P. Daunio paveikslą, kalbėjo socialinių mokslų daktaras Valentinas Vytautas Toločka. Jis sakė, kad per mažai žinome apie šio žmogaus išsilavinimą, skatino parengti apie jį monografiją.
P. Daunio sukurtas dainas "Man liūdna" ir "Oi, nedrumsk svajonių", padainavo Ona Matusevičiūtė (koncertmeisterė Ligija Janulevičienė), jo mėgstamų kompozitorių F. Šopeno ir M. K. Čiurlionio kūrinius atliko pianistė Beata Vingraitė. Aklųjų ir silpnaregių kankliavimo tradicijų pradininko Prano Daunio garbei centro kanklių ansamblis sugrojo J. Švedo kūrinį "Trys lietuvių liaudies dainos", nuskambėjo jo kažkada pamėgta "Daina apie vaidilą", išgirdome moterų vokalinio ansamblio "Credo" atliekamas dainas, amžininkų prisiminimų apie Praną Daunį pateikė mėgėjų teatro "Aira" skaitovės. Pradžiugino rimtas Lietuvos kariuomenės požiūris į šią istorinę asmenybę - karius matėme ir Petrašiūnų kapinėse, ir bažnyčioje, ir centro salėje.
Renginį papuošė Lietuvos aklųjų bibliotekos parengta paroda "Neramios širdies šviesa", skirta Prano Daunio 110-osioms gimimo metinėms, kurią pristatė šios bibliotekos direktoriaus pavaduotojas Juozas Valentukevičius. Renginį užbaigėme Lietuvos himnu.
Pasibaigus minėjimui visi dalyviai buvo vaišinami kareiviška koše.
Už nuoširdų ir glaudų bendradarbiavimą organizatoriai dėkingi rėmėjams - Krašto apsaugos ministerijai, Kultūros rėmimo fondui, Neįgaliųjų reikalų departamentui, VšĮ "LASS centro taryba", Kauno Tauro Lions klubui, Šaulių sąjungai - ir šio renginio globėjai LR Seimo narei Rasai Juknevičienei. Be jų dėmesio ir paramos Prano Daunio - žmogaus, kūrėjo - paveikslas nebūtų atskleistas taip ryškiai ir įvairiapusiškai.
