VIRŠELIS
T. YOSHITOSHI. GRUPĖ AKLŲJŲ MASAŽUOTOJŲ, NUGATOJE SUŽALOTŲ GREITĮ VIRŠIJUSIO RIKŠOS
XIX a. japonų dailininkas Tsukioka Yoshitoshi (1839-1892) vaizduoja neregius masažuotojus. Žinoma, kad neįgaliųjų gerovė neatsietina nuo visuomenės požiūrio į šiuos žmones. Istorijos raidoje aklumo sampratą kartais lemdavo visiškai atsitiktinės aplinkybės. Pavyzdžiui, Japonijoje 858 metais, pagerbiant mirusio neregio princo Chitojasui atminimą, buvo renkami mokesčiai akliesiems. Todėl tuo palankiu laiku Japonijos neregiai galėjo muzikuoti, užsiimti masažu, akupunktūra, literatūra. Yra žinoma nemažai to meto garsių menininkų ir mokslininkų, tarp jų - Hokiici (1746-1822), vienas iš garsiausių literatų. Nors vėliau Japonijos vyriausybė atšaukė materialią pagalbą regėjimo negalią turintiems žmonėms, aklųjų padėtis tuo metu šioje šalyje buvo tokia kaip Europoje, o masažas iki šių dienų liko populiariausia aklųjų profesija.
Žinant šias aplinkybes, nenuostabu, kad T. Yoshitoshi vaizduoja gatvėje tokią didelę neregių masažuotojų grupę. Jau pavadinime aiškiai nurodydamas įvykio vietą, dalyvius ir įvykio priežastį, dailininkas nusako ir paveikslo turinį. Net šeši neregiai guli ant žemės partrenkti - kaip liudija paveikslo pavadinimas, jie sužaloti greitį viršijusio rikšos. Vienas iš parblokštųjų jau keliasi ir, skėsčiodamas rankomis, koneveikia bejausmį rikšą. Du stovintys neregiai bando ieškotis saugesnės vietos šalikelėje ir paskubomis lazda ieško kelio. Dar du nenukentėję ir, matyt, drąsiausi neregiai užsimoję savo ilgomis lazdomis, bando nubausti nenaudėlį, tačiau rikša su vežimėlyje sėdinčiu keleiviu jau dingsta iš įvykio vietos. Tematoma greituolio rikšos nugara. Tolumoje, vežimėlio priekyje, - dar vienas vežimaitis. Gali būti, kad rikšos lenktyniavo ir tikėjosi - praeiviai pasitrauks iš kelio. O neregiai buvo įsitikinę, kad jie kelyje matomi ir kad juos važiuojantieji aplenks.
Įdomi dar viena paveikslo detalė. Įtūžę, lazdomis užsimoję neregiai, savo smūgį nukreipę devyniasdešimties laipsnių paklaida nuo vežimėlių pusės. Dailininkas pamiršo, kad tapo aklus, tačiau girdinčius masažuotojus. Paveiksle itin vykusiai perteikta veiksmo dinamika - ją stiprina viršutiniame plane matoma rausvai dažyta siena su juodais japonų hieroglifais. Kūrinyje nėra nereikšmingų detalių - ir besimėtantis medpadis, ir mėlynas nukritęs šalis, ir iš parblokšto neregio maišelio, pakabinto ant kaklo, pabirusios monetos liudija: tik ką būta nemalonaus įvykio.
Šis nedidelio formato 34,7 x 23,4 cm paveikslas, sukurtas 1875 metais, yra Herberto R. Cole kolekcijoje, Los Andžele.
Vytautas GUDONIS
