TURINT LAIKO

Giedrė REČIŪNIENĖ

DARŽOVIŲ KARALIENĖ


Sunku įsivaizduoti, jog gamindamos sriubas, įvairių patiekalų garnyrus, užkandėles išsiverstume be morkų. 

Dar senovės Romos rašytojai garbino morkas ir vadindavo jas daržovių karalienėmis. Ir ne be reikalo. 

Sunku įsivaizduoti, kad kadaise morkine vadinta violetinė spalva, - mat morka, prie kurios dabar esame pratę, tada buvo blyškiai violetinio atspalvio.  

Europiečiai ilgai nepripažino morkų valgomomis daržovėmis. Violetinėmis šakelėmis jie šėrė arklius, lapais puošė sudėtingas damų šukuosenas. Tuo metu pagrindiniu trūkumu laikytas ne skonis, o violetinė spalva. Ji ne tik suteikdavo daržovei apetito nežadinančią išvaizdą, bet, gaminant patiekalus, nuspalvindavo kitus produktus. Tik po daugybės selekcinių eksperimetų morkos pagaliau tapo apelsino spalvos. Būtent tada prasidėjo jų pergalingas žygis į Europą. Paaiškėjo, kad sodri ugninė spalva padarė morkas ne tik gražias, bet ir maistingesnes. Tad morkas valgyti būtina. 

Visi žinome - morkose gausu karotino. Kai jo trūksta, sutrinka žmogaus organizmo medžiagų apykaita, nervų sistema, susilpnėja organizmo atsparumas, blogėja regėjimas. Morkose yra ir kitų vertingų medžiagų: daug B grupės vitaminų, gerinančių nervų sistemos darbą, odos ir plaukų būklę, vitamino PP, gerinančio miegą, padedančio susidoroti su nuovargiu ir depresija, vitamino E, stabdančio širdies ligų vystymąsi ir ankstyvą senėjimą, vitamino C, padedančio įveikti infekcijas, jodo, kalio, fosforo, vario ir kitų mikroelementų. Šviežiuose šakniavaisiuose yra daug augalinės ląstelienos, todėl iš organizmo geriau pašalinami toksinai ir šlakai, žmogus tampa žvalus. Morkos gerina virškinimą, kepenų ir kasos veiklą. Sumaišytos su medumi morkos gydo viršutinių kvėpavimo takų uždegimus, numalšina kosulį, o su pienu profilaktiškai naudojamos nuo bronchinės astmos priepuolių. Morkose, kaip ir česnakuose bei svogūnuose, gausu medžiagos, kuri tinka burnos "higienai" - kramsnojant morkas, jos puikiai nuvalo nuo dantų emalio maisto likučius ir įveikia mikrobus, sukeliančius ėduonį ir uždegimą. Morkos skatina pieno išsiskyrimą maitinančioms motinoms. Varo kirmeles ir spalines. Žalių morkų sultys gydo pūliuojančias žaizdas ir nudegimus. 

Morkas ruošti ir vartoti reikia su riebalais, nes tik kartu su jais į organizmą patenka vienas iš svarbiausių morkų komponentų - karotinas. Jei išsispaudėte stiklinę sulčių, įlašinkite kelis lašus aliejaus ar vieną šaukštelį grietinėlės. 

Nevertėtų įsismaginti graužti morkas tiems žmonėms, kurie serga plonųjų žarnų uždegimu, bei paaštrėjus skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligei - jos gali pakenkti. 

Morkų tarkiai turi sausinamųjų savybių. Todėl galime pasidaryti natūralią veido kaukę: morkas sutrinti, išspausti sultis, o tarkius - užsidėti ant veido ir palaikyti 15 min. Jei kaukę darysite iš sutrintų, bet nenuspaustų morkų, veido oda gaus egzotiško įdegio atspalvį. 

 

Morkų salotos  

5 vidutinio dydžio morkos, 1 apelsinas, 1 obuolys, 1 kivis, pusė citrinos sulčių, 0,5 stiklinės lukštentų saulėgrąžų, 0,5 stiklinės aguonų, 1 šaukštas medaus, sauja razinų, truputis druskos, aliejaus.  

Kai kurių vaisių, pvz., kivio ar razinų, galime nedėti, jei jų nemėgstame. 

Morkas sutarkuojame smulkesne burokine tarka, medų ištirpiname citrinų sultyse. Aguonas nuplikome verdančiu vandeniu. Obuolį ir kivį nulupame, supjaustome kubeliais. Saulėgrąžas sausai paskrudiname (dabar yra pirkti jau pakepintų saulėgrąžų). Viską sumaišome, išspaudžiame vieno apelsino sultis, pabarstome druska ir apšlakstome aliejumi.  

 

Morkų blynai  

10 didesnių morkų, 10 šaukštų manų kruopų, 1-2 kiaušiniai, druskos, maltų pipirų, prieskonių, grietinės. 

Kruopščiai nuplautas morkas išverdame vandenyje, nulupame, sumalame mėsmale. Į šią masę įmušame kiaušinius, įdedame prieskonių ir druskos, supilame manų kruopas. Viską gerai išmaišome, palaukiame 10-15 minučių, formuojame blynelius, kepame ant aliejaus gerai įkaitintoje keptuvėje kaip paprastus blynus, kol apskrus. Blynų tešla turi būti tiršta, jei formuojame rankomis, delnus pasitepame aliejumi ir masė nelimpa prie delnų. Jei tešla skystoka ir limpa prie keptuvės, galima dar įdėti kelis šaukštus manų kruopų. Pateikiame su grietine.  

* * *
[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]