IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Juozas VALENTUKEVIČIUS

"VILNIAUS" CHORUI - 40


2010 metais sukanka 40 metų, kai buvo įkurtas Lietuvos aklųjų draugijos profesionalus kamerinis choras. Bėgant metams, choras keitė pavadinimus. Nuo 1993 m. šis kolektyvas buvo vadinamas Lietuvos aklųjų choras "Vilnius", nuo 2005 m. - viešoji koncertinė įstaiga choras "Vilnius", o nuo šių metų kovo mėnesio - valstybinis choras "Vilnius". Nė kiek neperdedant galima sakyti, kad aklųjų choro įsteigimas buvo unikalus įvykis ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje bei visame pasaulyje. Mūsų žiniomis, šiuo metu pasaulyje buvę analogiški profesionalūs kolektyvai jau neegzistuoja, išlikęs tik Lietuvoje. "Vilniui" išlikti padėjo toliaregiškas steigėjų ir kolektyvo vadovų įžvalgumas. Buvo pasirinktas neįgaliųjų ir sveikųjų bendradarbiavimo principas, tam tikras procentas dainininkų privalėjo atstovauti žmonėms su regėjimo negalia. Padėjo ir pasirinkta optimali choro artistų sudėtis, leidusi pasiekti aukštą profesionalumo lygį ir sudariusi galimybę šiam unikaliam kolektyvui išlikti bei sėkmingai konkuruoti muzikinėje rinkoje. Kolektyvas daug koncertuoja, dalyvauja įvairiose programose, konkursuose, festivaliuose, yra pasiekęs aukštą meninį lygį, yra gerai žinomas Lietuvoje ir Europoje. Per veiklos metus "Vilnius" surengęs beveik 1800 koncertų. Norėdami išsamiau apžvelgti jo veiklą, prisiminkime, kas ir kaip buvo prieš keturiasdešimt metų ir šiek tiek anksčiau.  

Akliesiems visais laikais suprantamiausias ir prieinamiausias menas buvo muzika. Tai istoriškai susiklostęs neregių užsiėmimas ir net pragyvenimo šaltinis. Ankstesniais laikais daugeliu atvejų jų muzikavimas turėjo vieną tikslą - sugraudinti, sukelti gailestį ir užuojautą. XIX a. pabaigoje, o ypač XX a., tokia nuostata iš esmės pasikeitė. Šie žmonės pradėjo kurti profesionalų meną. Lietuvoje 1928 m. įkūrus Kauno aklųjų institutą, moksleivių muzikiniam lavinimui buvo skiriamas ypatingas dėmesys. Penktajame ir vėlesniais dešimtmečiais masiškai kūrėsi meninės saviraiškos kolektyvai didžiuosiuose Lietuvos miestuose, daug iš jų buvo pasiekę gerą meninį lygį, dalyvaudavo įvairiose apžiūrose, konkursuose, festivaliuose, respublikinėse dainų šventėse. Išleidžiamos pirmosios LAD meno saviveiklos plokštelės, per Lietuvos radiją skamba meno kolektyvų įrašai. 

Lietuvos aklųjų draugijos vadovai pradėjo galvoti apie neregių užimtumą ir profesionalaus kolektyvo steigimą. Šiame darbe išskirtinis vaidmuo priklauso kompozitoriui ir muzikantui Juozapui Kairiui. Jis, dirbdamas LAD centro valdybos pirmininko pavaduotoju, subūrė bendraminčių entuziastų būrį ir pradėjo gvildenti klausimus, kokį kolektyvą tikslinga įsteigti, kiek yra gabių dainininkų ir muzikantų, kiek norinčių susieti savo gyvenimą su profesionalo karjera. Po apklausos paaiškėjo, kad chorinis dainavimas neregiams tinkamiausias. 

1970 m. balandžio 24 d. įvyksta LAD centro valdybos prezidiumo posėdis, priimamas nutarimas Nr. 47 "Dėl respublikinio Lietuvos aklųjų draugijos profesionalaus choro įsteigimo". Nutarime rašoma: "Įsteigti respublikinį Lietuvos aklųjų draugijos profesionalų chorą nuo 1970 m. rugsėjo 1 d. Vilniuje; nustatyti, kad respublikinio Lietuvos aklųjų draugijos profesionalaus choro pagrindą sudarys I ir II grupių regėjimo invalidai; rekomenduoti LAD tarprajoninių kultūros namų direktoriams pasiūlyti gabesniems choristams keltis į Vilnių susikeičiant butais; ateityje LAD profesionalaus choro dalyvius aprūpinti gyvenamuoju plotu iš Vilniuje esančio Draugijos limito; įpareigoti LAD Vilniaus GMK direktorių iki 1970 m. spalio 1 d. rekonstruoti Vilniaus tarprajoninių kultūros namų salę". 

Vykdant šį nutarimą, 1970 m. rugsėjo 1 d. įsteigiamas Lietuvos aklųjų draugijos kamerinis choras. Jo direktoriumi paskiriamas Juozapas Kairys. Jis chorui vadovavo net dvidešimt penkerius metus ir darė viską, kad kolektyvas išaugtų, sustiprėtų, taptų meniškai brandus, užimtų deramą vietą tarp Lietuvos chorų. Pirmasis kolektyvo meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas buvo Rimantas Zdanavičius. Rugsėjo 16 d. į pirmąją repeticiją susirenka naujasis choras - trisdešimt du dainininkai. Prasideda kasdienės repeticijos, naujų kūrinių ruošimas. Dirigentui reikėjo perprasti darbo specifiką su naujaisiais dainininkais, turinčiais regos negalią, išsiaiškinti jų galimybes, parinkti kūrinių repertuarą, perrašyti natas brailio raštu, spręsti kitus organizacinius klausimus. 1970 m. gruodžio 8 d. įvyko pirmasis viešas koncertas Vilniaus 34-oje vidurinėje mokykloje. Antrasis koncertas įvyko Lietuvos aklųjų draugijos Vilniaus gamybinio mokymo kombinato salėje 1970 m. gruodžio 12 d. Bėgant mėnesiams ir metams, gausėjo atliekamų kūrinių repertuaras, daugėjo koncertų. Choras pradėjo koncertuoti su žymiais Lietuvos ir užsienio orkestrais bei solistais. 

Nuo 1976 m. iki 1992 m. chorui vadovavo profesorius Antanas Jozėnas. Jo vadovavimo metais choras galutinai subrendo, tapo savitas, sulaukė pripažinimo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Paįvairėjo repertuaras - buvo atliekami žymiausių užsienio ir lietuvių kompozitorių didelės apimties kūriniai, bažnytinė muzika, originalios ir lietuvių liaudies dainos. 1992 - 2001 m. chorui vadovavo prof. Jurijus Kalcas. Nuo 2001 m. vadovauja prof. Povilas Gylys.  

Per savo ilgą kūrybos laikotarpį choras pasiekė aukštą meninį lygį, dažnai kviečiamas koncertuoti į įvairiausius renginius bei šventes. Per keturis dešimtmečius kolektyvas parengė ir atliko beveik 1000 įvairios apimties, įvairių epochų, įvairių tautų bei žanrų kūrinių. Intensyviai koncertavo ir koncertuoja Lietuvoje bei užsienyje. Choras yra įvairių respublikinių bei tarptautinių festivalių dalyvis ir konkursų laureatas. "Vilnius" Lietuvos radijuje įrašė daugiau kaip 300 kūrinių, daug koncertų filmavo ir rodė Lietuvos televizija. Išleista 14 kompaktinių plokštelių ir daug garso įrašų kitais formatais. Apie kolektyvą paskelbta daug straipsnių periodiniuose bei specializuotuose muzikiniuose leidiniuose. Rašyta ir užsienio spaudoje. Muzikos kritikai gražiai atsiliepia apie kolektyvo kūrybinę brandą, o apie kolektyvo veiklą išleista informacinių leidinių ir bukletų. Artėjančios sukakties proga norime prisiminti vieną malonų dalyką. Po vieno koncerto žurnalistas Sigitas Krivickas, susižavėjęs "Vilniaus" atliekamomis dainomis ir giesmėmis, duodamas interviu radijo korespondentei sakė: "Niekada nevartoju žodžio "aklasis" (...), nes aš ir pats kartais noriu ilgiau pabūti užsimerkęs (...). Taigi, kai mes būnam užsimerkę, mes būnam lygūs ir viską matom mintyse. Mūsų širdys džiaugsmo kupinos, kai dainuoja choras "Vilnius". Ačiū, mieli dainorėliai, kad į dangų mus iškėlėt" (Lietuvos radijo laida "Sutik mane", 2002 12 27). 

Choras "Vilnius" gražiai sutinka veiklos keturiasdešimtmetį. Jau šių metų birželio mėnesį Vilniuje, Taikomosios dailės muziejuje, surengė koncertą, skirtą artėjančiam jubiliejui. Skambėjo kolektyvo įvairiais laikotarpiais atlikti kūriniai. Džiugu, kad kolektyvas tęsia prasmingas gerąsias tradicijas ir noriai atlieka neregių kūrėjų kompozitorių kūrinius. Šių metų spalio 18 d. "Vilnius" žiūrovus pakvies į šventinį koncertą, skirtą kolektyvo koncertinės veiklos keturiasdešimtmečiui, ta proga bus paminėta ir Tarptautinė baltosios lazdelės (aklųjų) diena. 

Jubiliejaus proga visiems kolektyvo nariams ir valstybinio choro "Vilnius" direktoriui Vladui Bagdonui (kolektyvui vadovauja nuo 1996 m.) linkime didelės kūrybinės sėkmės ir tikime, kad turėdami valstybinio choro statusą dar ilgai klausytojus ir žiūrovus džiuginsite gražiomis ir prasmingomis dainomis bei ilgai neišblėstančiais koncertais.  

 

MINĖTINOS SUKAKTYS 

Spalio 1 d. sukanka 70 metų, kai (1940) Kauno aklųjų institutas buvo suvalstybintas. Nuo tada Lietuvos aklųjų ir silpnaregių švietimu rūpinasi valstybinės institucijos.  

Spalio 1 d. sukanka 60 metų, kai (1950) buvo įsteigti Lietuvos aklųjų draugijos regioniniai padaliniai - Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių sričių skyriai. Vėliau skyriai tapo tarprajoninėmis valdybomis, o nuo 2007 m. - regionų aklųjų centrais. 

Spalio 15 d. - Tarptautinė baltosios lazdelės (aklųjų) diena (Lietuvoje švenčiama nuo 1993).  

Spalio 25 d. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga priimta (1991) visateise nare į Europos aklųjų sąjungą. 

Spalio 25 d. sukanka 50 metų, kai gimė (1960) Osvaldas Petrauskas, gamtos mokslų daktaras, LASS centro tarybos pirmininkas 1992 - 2010 m. 

Spalio 25 d. sukanka 95 metai, kai gimė (1915) Bronius Kondratas, dailininkas, poetas, kūrybingas žmogus, išleidęs 7 poezijos knygas. 

Spalio 26 d. įsteigta (1984) Pasaulio aklųjų sąjunga. LASS į ją priimta 1992 m. 

* * *
[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]