SOCIALINIS DARBAS

Danutė BALČIŪNIENĖ

JEI GĘSTA AKIŲ ŠVIESA...

Visada smagu, kai jautiesi reikalingas, todėl labai apsidžiaugiau, kai sugrįžusi po ketverių metų pertraukos buvau priimta į Klaipėdos regos ugdymo centrą (RUC) dirbti su suaugusiais neregiais. Greitai supratau, kad mane priėmė ne šiaip sau - gražiai, darniai dirbančiame kolektyve iš tiesų trūko tiflopedagogo, galinčio išmokyti suaugusius, ypač neseniai apakusius žmones, būtiniausių kasdieninio gyvenimo įgūdžių. 

Griebiausi darbo gerai žinodama, kokia nelengva ši sritis. Čia atėjęs į darbą nerasi pulkelio tavęs jau laukiančių ugdytinių - pati turi susirasti akluosius, kuriems tikrai reikia išmokti orientacijos erdvėje ir mobilumo, savitarnos ir buitinių įgūdžių, brailio rašto. 

Todėl pirmiausia reikia aplankyti nemažai neregių, ypač neseniai apakusių, pamatyti tuos, kuriuos tikrai reikia ir galima išmokyti. Tada įtikinti dar dažnai su savo negalia nesusitaikiusį akląjį, kad jis gali būti savarankiškas, kad gali daug ką padaryti pats, be aplinkinių pagalbos, pavyzdžiui, išmokti brailio rašto ir pan. Pagaliau gali įveikti tai, kas labiausiai skaudina, - skeptišką artimų žmonių, neretai dirbančių net aklųjų sistemoje, požiūrį į suaugusių aklųjų mokymą. Na, kad vaikus reikia mokyti, visiems aišku ir suprantama, o čia - suaugusieji, neretai sulaukę garbaus amžiaus... Laimė, Klaipėdos RUC radau draugišką ir darnų kolektyvą, supratingus vadovus ir būrį kvalifikuotų, visada pasiruošusių padėti specialistų. 

Gavusios informaciją iš Klaipėdos ir Telšių regionų aklųjų centro, su socialine darbuotoja Jūrate Surailoviene jau pirmomis mano darbo savaitėmis aplankėme daugiau nei dvidešimt neregių, kalbėjomės su atvykusiais į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo komisiją, su pavaduotoja Regina Bytautiene peržvelgėme jau besilankančių RUC sąrašus ir aptarėme, kuriems reikėtų vienokio ar kitokio mokymo, pavyzdžiui, išmokti orientuotis centre ar naujo maršruto ir pan. 

Štai pusamžis vyras regėjimo neteko prieš kelerius metus. Buitinis konfliktas - ir žmogus be abiejų akių atsidūrė ligoninėje, o dar po savaitės - poilsio namų "Baltija" reabilitacijos centre Palangoje, kur tuo metu dirbau tifloreabilitologe. Ten ir pradėjau jį mokyti gyventi iš naujo - mokiau orientacijos, mobilumo ir kitų kasdieninio gyvenimo įgūdžių pagrindų. Tik laiko buvo labai mažai - vos 20 dienų be savaitgalių. Laimė, buvimu centre mokymas nesibaigė. Drąsus ir atkaklus neregys šiandien savarankiškai sugeba nuvažiuoti iš namų Žvejybos uoste iki senojo turgaus, jau išmokome maršrutą "Žvejybos uostas - RUC", mokomės iš Regos ugdymo centro sugrįžti į namus. Planuojame dar keletą maršrutų. Be to, žmogus neseniai apsisprendė mokytis ir brailio rašto. 

Dar viena istorija. Garbaus amžiaus vyro akys neseniai dar šiek tiek matė, bet liga buvo negailestinga, tad dabar visko tenka mokytis iš naujo. Reginčiam, ko gero, sunku suvokti, kiek daug žmogui reiškia išmokti orientuotis artimiausioje aplinkoje, šiuo atveju - Regos ugdymo centre, savarankiškai susirasti reikalingus kabinetus ir pan. "Tarsi iš maišo išlindau," - sako jis. Esame suplanavę naujus maršrutus, nes būtina išmokti orientuotis savo mikrorajone, nueiti ir tam tikroje vietoje laukti centro autobusiuko ir kt. 

Jaunai moteriai, kuri pirmąsias kasdieninio gyvenimo įgūdžių pamokas taip pat gavo poilsio namų "Baltija" reabilitacijos centre Palangoje, akis užgesino negailestingasis diabetas. Ji labai savarankiška, bet, nors gyvena visai šalia, viena ateiti iki centro bijo. Ją baugina bet kaip ir bet kur statomos mašinos, pro kurias ir reginčiam nelengva praeiti, gąsdina nuolat prie laiptinės besibūriuojantys paaugliai. Įdomi buvo jos mintis: vos apakus moteriai atrodė - ji viską moka, tik vėliau ji suvokė, kiek daug dar reikia išmokti. Aktyvi RUC dienos grupės dalyvė šiuo metu mokosi brailio rašto. 

O štai su tik ką apakusiu pusamžiu vyru iš tiesų sunku. Sudėtinga iš karto suvokti, kad paprasčiausių dalykų reikia pradėti mokytis iš naujo. Tada ir pamaniau: kaip gerai būtų, kad neregiai, ypač tik ką netekę regėjimo, pirmiausia galėtų atgauti jėgas ir gauti pirmų reabilitacijos įgūdžių Palangoje, poilsio namų "Baltija" reabilitacijos centre, kur jiems sudarytos visos sąlygos, o tada jau galėtų tęsti mokymą RUC. 

Deja, nors ir yra Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymas dėl naujai apakusiųjų (ūmus aklumas, silpnaregystė) reabilitacijos ir vėliau - palaikomosios reabilitacijos, 2009 metais ligonių kasos pinigų skyrė tik vienam Klaipėdos miesto neregiui, 2008 m. - trims. Esu tikra, kad daugelio gydytojai net neinformavo apie tokią galimybę. Čia ir krize nepasiteisinsi - Kauno ir Vilniaus neregiai, kalbant apie tokias galimybes, daug laimingesni. 

Nemažai galėčiau papasakoti ir apie kitus savo mokinius - apie labai energingą pagyvenusią moterį, kuri sėkmingai mokosi ir brailio rašto, ir naujų maršrutų, ir apie kitą, kurios poreikiai daug mažesni, ir apie tai, kad kartais neregiams, norintiems išmokti savarankiškumo, koją pakiša artimieji, neleidžiantys be priežiūros nė žingsnio žengti, apie tai, kad ne visada pavyksta pasiekti norimų rezultatų. 

Su aklaisiais esu išdirbusi beveik 30 metų, visada buvau įpratusi neregį informuoti ne tik apie įstaigą, kuriai atstovauju, bet ir apie kitas galimybes. Vienas gal pasirinks RUC teikiamas paslaugas, kitam gal užteks Aklųjų bibliotekos ir įgarsintų knygų, trečias ateis į meno mėgėjų kolektyvus Klaipėdos ir Telšių regionų aklųjų centre ir pan. Svarbu, kad žmogus žinotų ir galėtų rinktis. Svarbu padėti jam gyventi, o ne egzistuoti. Manau, mums dar per anksti teigti, kad "Europoje niekas neregių neieško, jie turi ateiti patys". Tiesiog, kaip jau minėjau, neseniai apakę žmonės dažniausiai dar negauna, o gal paprasčiausiai, susirūpinę juos užklupusia negalia, neįsidėmi pirminės informacijos. Tai kaip kažkur nueisi, jei nieko apie tai nežinai? Dauguma aplankytų neseniai apakusių neregių teigė nieko negirdėję nei apie RUC, nei apie kitas neregiams paslaugas teikiančias įstaigas ir organizacijas. Todėl ir stengiamės, kad žmonės kuo daugiau sužinotų apie Regos ugdymo centrą, stengiamės priminti, kad pas mus suaugę neregiai gali išmokti ne tik orientacijos bei mobilumo, brailio rašto, savitarnos ir buitinių įgūdžių, bet ir kompiuterinio raštingumo, gali lankyti keramikos, dailės, muzikos, kineziterapijos ir kitas grupes, jiems teikiamos bibliotekos, gydytojo oftalmologo, psichologo, socialinio darbuotojo, net transporto (negalintiems savarankiškai atvykti į užsiėmimus) paslaugos. Suaugusiems neregiams atidaryta dienos grupė, kurioje įdomius ir neregių jau pamėgtus užsiėmimus organizuoja įvairių sričių specialistai. 

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]