SUVAŽIAVIMUI PRAĖJUS
EITI Į PRIEKĮ
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos XXI suvažiavimas išrinko naują mūsų organizacijos pirmininką. Iš trijų kandidatų išrinktas ilgametis buvusio LASS pirmininko Osvaldo Petrausko pirmasis pavaduotojas Sigitas Armonas. Naujasis pirmininkas sutiko atsakyti į keletą žurnalo "Mūsų žodis" klausimų.
"Mūsų žodis": Kaip vertinate LASS pirmininko rinkimų rezultatus?
Sigitas Armonas: Šiame suvažiavime nauja buvo tai, kad pagal galiojančių LASS įstatų 36 punktą kiekvienas LASS narys turėjo teisę iškelti savo kandidatūrą į LASS centro tarybą bei jos pirmininko vietą. Tai buvo nauja visoje mūsų organizacijos istorijoje. Buvo trys kandidatai į pirmininkus. Kiek prisimenu, tiek kandidatų ankstesniuose LASS suvažiavimuose nėra buvę. Manau, šie faktai liudija mūsų organizacijos demokratėjimą.
"M.Ž." Išankstinį kandidatų kėlimą į LASS valdžios organus vertinate teigiamai?
S. A. Taip. Tai yra į Lietuvą perkelta Europos ir pasaulio aklųjų organizacijų rinkimų rengimo ir vykdymo patirtis. Ši patirtis dar 2006 metais buvo įtvirtinta mūsų organizacijos įstatuose. O šiais metais tai išbandėme praktiškai. Jei kalbėsime apie rinkiminę kampaniją po kandidatūrų išsikėlimo, tai čia, reikia pripažinti, praktikos ją organizuoti dar neturime. Vyko susitikimai su suvažiavimo delegatais. Juose, kaip iki šiol įprasta, buvo aptariami LASS suvažiavimo dokumentų projektai. Gal kiti kandidatai tai suprato kaip rinkiminę kampaniją. Gal dėl to kilo šiokių tokių nesusipratimų. Ateityje susitikimus su suvažiavimo delegatais gal reikėtų paversti susitikimais su didesne mūsų organizacijos auditorija. Jie gal ir galėtų tapti savotiška rinkimine agitacine kampanija. Bet, manau, kad kandidatai į LASS pirmininko postą išreikšti savo mintis progos turėjo ir šiuose rinkimuose.
"M. Ž." Už jus balsavo 59 iš 90 rinkimuose dalyvavusių delegatų. Kaip vertinate šį rezultatą?
S. A. Rezultatą vertinu kaip mūsų organizacijos veiklos tęstinumą. Jau suvažiavime minėjau, kad mūsų organizacijoje dirbu nuo 1979 metų. Visą laiką dirbau Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungoje. Tie du trečdaliai delegatų balsų yra didelis žmonių pasitikėjimas manimi. Kartu man tai yra didžiulis įpareigojimas. O kaip man seksis? Aš jau ne kartą sakiau, kad LASS įstatuose pirmininkui suteikti įgaliojimai nėra platūs. Beveik visus sprendimus priima ne pirmininkas, o LASS centro taryba.
"M. Ž." Kaip vertinate naująją LASS centro tarybą?
S. A. Taryba taip pat atsinaujino. Joje net keturi nauji nariai.
"M. Ž." Ar tas didelis suvažiavimo delegatų pasitikėjimas, tie du trečdaliai balsų jums - netikėtumas?
S. A. Niekada nebuvau garantuotas, bet giliai širdyje tikėjau, kad būsiu išrinktas LASS pirmininku, nes daugelį suvažiavimo delegatų gerai pažįstu, su daugeliu esu kartu dirbęs. Jie mane puikiai pažįsta, žino tai, ką galiu, žino silpnąsias mano puses. Be to, manau, kad organizacija turi vystytis ne revoliuciškai, o evoliuciškai. Patirties perimamumas, mano galva, yra reikalingas ir būtinas.
Žinoma, keistis reikia. Tai minėjo ir rinkiminės kovos kolega Vladas Bagdonas. Tačiau kaip organizacija keistis galėsime tik tada, kai mes, kaip žmonės, būsime pasirengę tiems pokyčiams. Reikia pripažinti, kad sovietinis šleifas mūsų organizacijoje dar ryškus, nors yra įvykęs visuomeninės santvarkos virsmas. Mes jau dvidešimt metų gyvename laisvoje Lietuvoje, todėl kartais nepagrįsti kaltinimai, kad kažkas nori turtą išparduoti, išsidalinti, kad sąmoningai nesaugomas, naikinamas tas turtas, nesteigiamos darbo vietos - visi šie dalykai yra atėję iš to laikotarpio, kai kūrėme ne pilietinę, o tarybinę visuomenę. Joje aklaisiais rūpinosi Lietuvos aklųjų draugija, o valstybė į šią veiklą nesikišo. Valstybė buvo sudariusi galimybes draugijai tvarkytis pačiai. Iš tuometinės mūsų gamybinės veiklos gaunamos lėšos ir padėjo spręsti visas neregių problemas. Visa tai buvo neatsietina nuo planinės ekonomikos, kai iš anksto buvo aišku, kas gamina ir kam parduoda. Jau metų pradžioje buvo aišku, kiek įmonės pagamins, kam parduos, kiek gaus pelno ir kokią to pelno dalį skirs centralizuotam fondui, kurio lėšos bus naudojamos neregių problemoms spręsti. Atėjus naujai santvarkai, to neliko.
1992 metais, kai pradėjau dirbti LASS centro taryboje, iš ūkinės veiklos gautų lėšų jau nebuvo. Mūsų produkcijai Rusijos rinka buvo jau "užsidariusi", įmonių veikla - sustojusi. 1993 metais priimta Nacionalinė žmonių su negalia socialinės integracijos programa. Aplinkybės susiklostė taip, kad per šią programą radome galimybę padėti mūsų įmonėms.
Šiandien vėl turime savotišką virsmą: šalyje finansinė ir ekonominė krizė, lėšos Nacionalinei žmonių su negalia socialinės integracijos programai vėl mažinamos. Vadinasi, vėl turime rasti alternatyvą beveik du dešimtmečius talkinusiai programai. Reikia rasti naujus mūsų veiklos finansavimo šaltinius, kad galėtume ir toliau įgyvendinti Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos tikslus ir uždavinius.
Per tuos aštuoniolika metų mes, reikia pripažinti, ne visada elgėmės racionaliai. Parduodami turėtą nekilnojamąjį turtą gautas lėšas skyrėme neefektyviai, neracionaliai gamybai dotuoti, gamybos nuostoliams dengti. Didžiąją daugumą gautų lėšų paaukojome mūsų gamybos nuostoliams kompensuoti. Už įmonių dispozicijoje esančio turto nuomą gautos lėšos vėlgi buvo skiriamos tai pačiai įmonių veiklai. O socialiniams organizacijos narių poreikiams lėšų skyrėme labai mažai. Manau, kad turime rimtai pagalvoti, ar toks kelias mums tinka, juolab kad pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, socialinės įmonės statusą turintys ūkio subjektai iš valstybės gauna tikrai nemenką paramą. Manau, kad tai yra puiki alternatyva iki šiol Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos vykdytai paramai savo įmonėms.
Šiuo metu mūsų įmonėse dirba per 180 žmonių su regos negalia. Tai yra penktadalis visų dirbančių aklųjų ir silpnaregių. Apie 800 jų dirba integruotai arba su mūsų organizacijos veikla susijusiose įstaigose. Reikia prisipažinti, kad šiems žmonėms mūsų organizacija skiria per mažai dėmesio.
Šalyje nedarbo lygis nuolat didėja. Per paskutiniuosius ketverius metus mūsų įmonėse darbuotojų sumažėjo nuo 250 iki 180, tačiau dirbančiųjų skaičius per tą patį laikotarpį išaugo nuo 930 iki 1000. Mūsų organizacijoje darbingo amžiaus žmonių yra apie 39 proc. bendro narių skaičiaus. Darbą iš jų turi trečdalis. Jei lyginsime su Europos šalimis, tai mūsų rodikliai geri.
Į šio suvažiavimo kryptis neatsitiktinai įrašėme nuostatą, kad kiekvienas LASS turtą valdantis subjektas už nekilnojamąjį turtą privalo į kuriamą socialinį fondą skirti 15 proc. gautų už nuomą pajamų. Rudenį po atostogų susirinkę mes turime aptarti šių lėšų panaudojimo taisykles, apibrėžti šio fondo veiklą. Manau, kad šis fondas neturėtų būti centralizuotas. Kiek kas surinks lėšų, tiek problemų ir galės išspręsti. Kartu išvengtume ir visiems nemielos centralizacijos. Didžiausią nekilnojamojo turto dalį administruoja VšĮ "LASS centro taryba". Už jo nuomą gautų pinigų dalis galėtų būti naudojama bendriems organizacijos tikslams spręsti. Dalis lėšų galėtų būti skiriama ir skirtumams tarp mūsų regioninių organizacijų sumažinti.
Šiandien mūsų organizacija turi daug nekilnojamojo turto. Iš jo - 6 tūkst. kv. m yra visiškai nenaudojami. Dar apie tiek neišnuomota, nes, matyt, dėl sunkmečio nėra ir norinčių jį išsinuomoti. Kol LASS turės bent kokio turto, tol reikės jį administruoti, nepriklausomai nuo to, kas bus valdžioje. Todėl šioje vietoje yra labai reikalingas vidinis pasitikėjimas. Mums reikia kuo daugiau viešumo ir skaidrumo. Tik kartais atsitinka taip, kad peržengiame savo "kiemo" ribas ir bėdas imame spręsti Prezidentūroje, prokuratūroje, televizijoje, radijuje. Praėję metai parodė, kad šis kelias niekur neveda. Tokiais veiksmais tik "apsinuoginame" prieš visuomenę, o lauktų rezultatų šis procesas nesuteikia. Jei vieni kitus kaltinsime ir vieni kitais nepasitikėsime, tai stovėsime vietoje.
Savo pagrindine misija laikau sutarimo ieškojimą. Nebijau priimti sprendimų ir prisiimti atsakomybės, bet didžioji mūsų sprendimų dalis yra priimama LASS centro taryboje, pritarus darbo grupei, komisijai ar regioninei tarybai. Vienasmenių sprendimų LASS centro tarybos pirmininkas gali priimti labai mažai. Sau, tarybai ir visai mūsų organizacijai norėčiau palinkėti daugiau bendrauti, kalbėtis, diskutuoti. O kur diskusijos, ten randamas ir sprendimas.
"M. Ž." Kokie yra artimiausi naujojo pirmininko darbai, kuriuos pajus LASS nariai?
S. A. Pirmiausia turės susirinkti LASS centro taryba į pirmąjį savo posėdį. Jį planuojame birželio mėnesio pabaigoje. Čia aptarsime tarybos darbo reglamentą, dokumentų ir informacijos pateikimo tvarką. Kartu pradėsime dirbti ir prie suvažiavimo padiktuotų uždavinių. Bus prisimintos ir LASS revizijos komisijos ataskaitos išvados. Čia ir kandidato į LASS centro tarybos pirmininkus Vlado Bagdono parengtas siūlymų paketas organizacijos veiklai pagerinti. Taip pat reiks apsispręsti, kokias komisijas ir darbo grupes turėsime prie LASS centro tarybos, kas jose dirbs. Norėtųsi, kad jose dauguma būtų ne tie, kas sumanymus turi įgyvendinti, o tie, kas turi gerų minčių ir pasiūlymų. Neliks be dėmesio ir mūsų įmonių veikla. Jas prisiminti verčia pats gyvenimas - klaipėdiečiai ir šiemet dirba nuostolingai. Rudenį prasidėtų darbai įgyvendinant suvažiavimo padiktuotas mūsų organizacijos veiklos kryptis.
"M. Ž." O kokius svarbius darbus manote nuveikti per artimiausius ketverius metus - per pirmąją savo, kaip LASS pirmininko, kadenciją?
S. A. Šiandien aš dar pats nesu pilnai įsijautęs į naująjį vaidmenį. Bet, manau, greitai ši būsena praeis. Būdamas pavaduotoju, kai reikia, pasitarti gali nueiti pas pirmininką. O kai esi pirmininkas, tai kiti žmonės tartis ateina pas tave. Viena, ko tikrai norėčiau, kad mūsų organizacijoje situacija per mano pirmininkavimo metus nepablogėtų. Mes turime išlaikyti ir savo organizacijos žmones, ir organizacijos struktūrą. Taip pat stengsiuosi, kad mūsų gaunamos iš nuomos lėšos taip akivaizdžiai nemažėtų. Manau, kad labai svarbu - atstatyti šiuo metu gal šiek tiek pašlijusį Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos įvaizdį.
Mums labai svarbi yra ir Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuota Neįgaliųjų teisių konvencija. Svarbu, kad jos kontrolė būtų patikėta mums geranoriškai ir kompetentingai valstybės institucijai. Daug kas priklauso ir nuo to, kaip konvencija pasinaudos mūsų bendruomenė ir visi žmonės su negalia.
"M. Ž." Sumanymų išsakėte daug. O ką kviesite į talką juos įgyvendinant, kuo remsitės?
S. A. Noriu, kad visi LASS nariai būtų vieni kitiems talkininkai. Esame skirtingi žmonės, skirtingos ir mūsų nuomonės. Stengsiuosi visas jas išgirsti ir suvienyti bendrai veiklai. O remsimės tuo, kuo esame turtingi - ilgamete LASS patirtimi. Nepamiršime ir jaunimo, naujų organizacijos narių. Šiame suvažiavime pirmą kartą dalyvavo net keturiasdešimt naujų delegatų. Turime prisipažinti, kad vadovaujančioje grandyje vyresnio amžiaus žmones per tuos ketverius metus pakeis jaunesni, taigi pokyčiai neišvengiami. O gabaus jaunimo mes tikrai turime. Prisiminkime kad ir į LASS pirmininko postą kandidatavusį Aurimą Papečkį, LASS pirmininko pirmąja pavaduotoja išrinktą Ramunę Balčikonienę. Nauji žmonės - naujos mintys. Būkime atviri kritikai. Tegul ji mums bus postūmis eiti į priekį.
"M. Ž." Ačiū už pokalbį.
[Skaityti komentarus] |
[Komentuoti] |
[Turinys] | [Mūsų tinklapis]