NEREGYS IR VISUOMENĖ

Alvydas VALENTA

PAPRASTA KAIP ABC


Maždaug prieš porą mėnesių spaudos agentūros, žiniasklaidos priemonės išplatino pranešimą, kad Lietuvoje pradeda veikti pirmieji mokomatai. Pirmoji į galvą ateinanti asociacija - turėtų būti kažkas panašaus į bankomatą. Jūs neapsirikote: paskirtis kita, veikimo principas - toks pat ar labai panašus. Priešingai nei bankomatai, mokomatai skirti ne pinigus pasiimti, bet juos "atiduoti". Jeigu visiškai oficialiai - sumokėti už komunalines, ryšio ir kitas paslaugas. Pirmuosius penkis mokomatus Vilniuje ir Kaune įrengė AB "Lietuvos paštas". Reklaminiame filmuke, skirtame būsimiesiems vartotojams, sakoma, kad mokomatu taip pat lengva ir paprasta naudotis, kaip išmokti pirmąsias abėcėlės raides. A - nuskenuojate apmokamos sąskaitos brūkšninį kodą, B - įdedate pinigus, C - pasiimate grąžą. ABC - ar tikrai taip paprasta, ar tikrai visiems? Pirma, kas krinta į akis - mokomatuose įmontuoti liečiamieji ekranai, t. y. tokie ekranai, kuriuose nėra jokių mygtukų - informacija suvedama ar atitinkama komanda iškviečiama liečiant tam tikrą ekrano paviršiaus vietą. Taigi nematantis žmogus tokiu įrenginiu negali naudotis net teoriškai. Žodį "teoriškai" vartoju neatsitiktinai: esama prietaisų ar jų funkcijų, nepritaikytų aklųjų poreikiams, bet vienas kitas neregys kažkaip įsigudrina jais naudotis. Pavyzdžiui, teko sutikti keletą žmonių, išmokusių rašyti elektronines žinutes mobiliaisiais telefonais dar tada, kai niekas nekalbėjo apie jokias kalbos sintezės programas. Vargo vakarienė, bet, kaip tokiais atvejais sakoma, šuo ir kariamas pripranta. Tęsiant pasakojimą ta pačia juodojo humoro gaida, galima būtų sakyti, kad kalbant apie mokomatus - nei šuns, nei kartuvių, o tik lygus lyg stiklas liečiamasis ekranas...  

Penkiems Lietuvoje atsiradusiems mokomatams galėtume dėmesio ir neskirti, jeigu jie neatspindėtų tam tikrų akliesiems itin nepalankių tendencijų. Tos tendencijos dvi: pirma, optimizuojant darbą, taupant lėšas keisti žmones tam tikrais jų darbą atliekančiais įrenginiais (elektroninės kasos prekybos tinkluose, bankomatai, mokomatai ir pan.), antra, tuos įrenginius taip prigrūsti sudėtingiausios elektronikos, moderniausių technologijų (sensoriniai jutikliai, liečiamieji ekranai), kad nematančiam žmogui jais naudotis tampa stačiai neįmanoma. Mūsų aptariamu atveju "Lietuvos pašto" komunikacijos skyriaus viršininkė Jurgita Surplienė sakė, kad mokomatai bent jau artimiausioje ateityje tikrai neišstums pašto skyrių ir jų darbuotojų. "Įmokų surinkimas - tik viena iš "Lietuvos pašto" veiklos sričių, bet ja šios įstaigos darbas nesibaigia. Mokomatas nepristatys žmogui pensijos, laiško, laikraščio, nepadės išsiųsti siuntinio. Naujieji įrenginiai skirti palengvinti žmogui susimokėti įmokas: nereikia laukti eilėje, derintis prie pašto skyriaus darbo laiko."  

Teoriškai turbūt įmanoma, kad kokiame mažame provincijos miestelyje mokomatas galėtų pakeisti pašto skyrių su keliais darbuotojais, tačiau J. Surplienė tokią prielaidą atmetė - mokomatai pašto skyrių nepakeis! Ir apskritai šie pirmieji penki mokomatai yra tam tikras eksperimentas: ar žmonės juos pamėgs, ar naujovę pripažins ir ja naudosis? Jeigu taip, tada galima kalbėti apie didesnį jų skaičių. Vykstant eksperimentui vienas iš "Lietuvos pašto" tikslų - rinkti žmonių atsiliepimus, vertinimus. Taip pat ir tų žmonių, kuriems dėl kokių nors priežasčių mokomatais naudotis nepatogu. Panašiai tvirtino ir vienas iš mokomatus kūrusios UAB "ERP" vadovų Mindaugas Rutkauskas. Anot jo, vienas iš "Lietuvos pašto" reikalavimų, kad naujuoju įrenginiu galėtų naudotis visos Lietuvos gyventojų grupės. M. Rutkauskas pripažino, kad mokomatai tokie, kokie yra, neprieinami visoms gyventojų grupėms, tačiau ateityje, jeigu naujovė pasitvirtins, tikrai neturėtų taip būti. Su tais pažadais atsitinka visaip. Mokomatai - ne išimtis iš taisyklės, o greičiau dar vienas akivaizdus tos taisyklės patvirtinimas. 

Aplink mus, šalia mūsų pilna sensorinių jutiklių, liečiamųjų ekranų, švieslenčių ir kitokių technikos išradimų. Nežinau, kaip kituose miestuose, tačiau Vilniuje po rekonstrukcijos šviesoforai reguliuojamose sankryžose ir perėjose įjungiami tik sensoriniais jutikliais. Greitajame traukinyje Vilnius - Kaunas kai kuriose stotelėse traukinio durys atsidaro tik uždėjus ir palaikius ranką ant tam tikro šalia durų esančio plotelio. Panašių pavyzdžių galime rasti ne vieną ir ne du, ir ne tik Lietuvoje. Bendradarbiai pasakojo, kad Paryžiuje, važiuojant elektriniu traukiniu iš oro uosto į miestą, įrengta irgi tokia pati sistema: traukinys stoja visose stotelėse, bet tai nereiškia, kad tose stotelėse atsidaro ir visos jo durys. Tiesą pasakius, kartą tuo maršrutu važiavau ir pats: apie tai, kaip atsidaro to traukinio durys, nieko negaliu pasakyti, bet, kad pats traukinys kažkaip "keistai" stoja, atkreipiau dėmesį. Lyg ir turėtų būti stotis, lyg ir stovime, o durys kažkodėl neatsidaro. Kažkas yra taikliai pastebėjęs, kad grįžtame į tuos laikus, kai geras regėjimas tampa būtina išlikimo, kovos už būvį ar už gerovę sąlyga. Gali pataikyti strėle iš pusšimčio metrų į bizoną - turėsi maisto, matai, kur pridėti ir palaikyti ranką, kad traukinio durys atsidarytų, - išlipsi ten, kur reikia. Nematai - būk malonus, važiuok ten, kur esi vežamas... Be abejo, kalbant apie informacijos prieinamumą esama ir teigiamų pokyčių - kad ir vis dažnesni užrašai brailio raštu ant vaistų pakuočių. Brailio raštui tikrai nekenkia ir jo reklama liftuose, įvairūs kitokie žymėjimai. Bet kai kada kyla abejonių, ar neinama ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje lengviausiu keliu - brailio raštu pažymimi lifto mygtukai, o įstaiga, kurioje jis yra, prigrūdama švieslenčių ir liečiamųjų ekranų.  

Ar galime šioje nedėkingoje situacijoje ką nors nuveikti, bent kiek ją pakeisti savo naudai? Žinoma, nei technologijų pažangos, nei naujausių madų nesuvaikysime ir nesustabdysime. Pasaulio irgi nepakeisime. Vis dėlto bent artimiausioje aplinkoje - savo mieste, savo regione, savo šalyje - turėtume bent jau norėti šį tą nuveikti, kad mums nepalankios tendencijos pasikeistų. Artėja XXI LASS suvažiavimas. Jame bus išrinkta nauja LASS centro taryba, priimtos naujos veiklos kryptys. Nelabai tikiu suvažiavimuose ar panašiuose forumuose priimamų rezoliucijų tikslingumu ir efektyvumu, bet parengti kreipimąsi į valstybės institucijas, privačias socialiai atsakingas verslo struktūras, manau, galėtume. Tame kreipimesi, mano galva, turėtų būti ne tik deklaracijos, ne tik reikalavimai, bet ir konkretūs siūlymai, kaip ir ką reikėtų daryti (ar, priešingai, nedaryti), kad neregiui, kaip ir reginčiam žmogui, būtų prieinamos naujausių technologijų teikiamos galimybės, kad tada, kai žmogus dėl kokių nors priežasčių negali pasinaudoti tam tikromis technologijomis, būtų sudarytos galimybės tą patį veiksmą atlikti alternatyviomis priemonėmis ar būdais. Jeigu toks kreipimasis, raštas ar kaip kitaip pavadintas dokumentas būtų surašytas, nereikėtų apsiriboti vienkartiniu jo išplatinimu - įvairioms institucijoms, žinyboms apie informacinę neregių atskirtį reikia priminti nuolat, be to, suprantamai ir žmogiškai paaiškinti, kaip šią atskirtį galima įveikti. Manau, kad nemažai žinybų į mūsų siūlymus pažiūrėtų teigiamai. Be abejo, atsirastų ir tokių, nuo kurių tie siūlymai "nutekėtų" kaip nuo žąsies vanduo. Bet tada savo žodį jau turėtų tarti jo didenybė įstatymas, Neįgaliųjų teisių ar kuri kita tarptautinė konvencija. 

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]