GYVENIMO AKTUALIJOS

 

GAUSĖJA SOCIALINIŲ ĮMONIŲ


Leonas KirkilovskisVerslui paskutiniai metai nėra geri. Lietuvos žmonės, netekę darbo, griebiasi visų įmanomų būdų išgyventi. Ne išimtis - ir neįgalieji. Vieni darbo ieško ir suranda įvairiose socialinėse įmonėse, kiti patys jas steigia. Kiekvienais metais tokių įmonių daugėja. Socialinių įmonių asociacijos pirmininko UAB "Liregus" direktoriaus Leono Kirkilovskio duomenimis, Lietuvoje yra 107 socialinės įmonės. Vien tik pernai įsteigtos 27. Socialinėse įmonėse dirba apie 3600 žmonių. Iš jų - 1850 žmonių su įvairia negalia.  

Kaip ekonominė krizė atsiliepė neįgaliųjų socialinėms įmonėms? Ar joms pavyko išsaugoti darbo vietas? Koks Europos Sąjungos indėlis į socialinių įmonių veiklą? Į šiuos ir kitus klausimus "Mūsų žodžiui" sutiko atsakyti Socialinių įmonių asociacijos pirmininkas UAB "Liregus" direktorius Leonas Kirkilovskis.  

 

"M.Ž." Neseniai per Europą ir per Lietuvą nuūžė ekonominė krizė. Kaip ji paveikė neįgaliųjų socialines įmones? 

L. K. Socialinės įmonės nėra atskiros salos vandenyne. Krizė paveikė ir mūsų įmones. Tiek pasaulį, tiek Europą, tiek ir mus kankina tos pačios problemos. Įmonėse šiek tiek sumažėjo darbuotojų, sumenko gamybos apimtis, smuko pelnas. Manyčiau, pati didžiausia netektis - Panevėžio įmonės "Regovitus" bankrotas. Tačiau kitos gamybos įmonės gyvuoja. Svarbiausias laimėjimas - neregių ir silpnaregių darbo vietų išsaugojimas. Krizė tik dar kartą patvirtino mūsų įmonių konkurencingumą. 

"M.Ž." Kokia neįgaliųjų įmonių padėtis lyginant su kitomis įmonėmis? 

L. K. Lyginti sveikųjų įmones su socialinėmis nėra taip paprasta. Tiek ten, tiek tarp socialinių įmonių - didelė įvairovė. Šiuo metu Lietuvoje yra 107 socialinės įmonės. Iš jų - tik trečdalis tiesiog socialinės įmonės, kitos - neįgaliųjų socialinės įmonės. Praėjusiais metais statusą prarado keturios socialinės įmonės. 10 įmonių balansuoja ties tokio statuso praradimo riba. Kiekvienais metais socialinių įmonių daugėja. Ką liudija šie faktai? Lietuvos ūkiniame žemėlapyje dar yra nišų, kuriose sėkmingai gali darbuotis ir darbuojasi žmonės su negalia. Neįgaliųjų socialinių įmonių veiklos spektras didelis: gamybos, socialinės, interneto, prekybos, statybos, siuvimo, apsaugos, gydymo paslaugos ir dar daug kitų. Manyčiau, mūsų sistema ne iki galo pasinaudojo socialinėmis įmonėmis, kurios užtikrina palankesnes darbo sąlygas. Manau, jos turėtų atsirasti regionų centruose, kitose LASS priklausančiose institucijose.  

"M.Ž." Ar pavyko išsaugoti darbo vietas? O gal reikėjo sumažinti darbuotojų? 

L. K. Tikslių statistinių duomenų neturiu. Galiu kalbėti tik apie savo įmonę. Gamybinėje aplinkoje darbuotojų nežymiai sumažėjo. Visko krizei nesuversiu. Darbuotojų mažėjimą lėmė objektyvios priežastys. Pirmiausia - amžius. Mūsų visuomenė, aišku, ir darbuotojai senėja, todėl kiekvienais metais į pensiją išeina vis daugiau žmonių. Antra - sveikatos problemos. Trečia - susiranda kitą, geriau mokamą darbą. Mūsų įmonės principas - visi norintys ir galintys dirbti įdarbinami. Štai nuo balandžio pirmos priėmėme jauną vaikinuką. Pusantrų metų jis mėgino savarankiškai per darbo biržą susirasti darbą. Deja, ilgiau kaip kelis mėnesius darbo vietos nepavykdavo išsaugoti. Atleidimo priežastis - regėjimo problema. Mes jam tikrai sudarysime sąlygas dirbti. Kitam silpnaregiui, 56 metų statybininkui, nuo gegužės 1 dienos irgi pasiūlysime darbą. Tokių atvejų yra ne vienas ir ne du. Dar kartą pasikartosiu - norintiems dirbti "Liregus" durys visuomet atviros.  

"M.Ž." Sunkmečio metais socialinės įmonės dirbo visu pajėgumu? 

L. K. Socialinėse įmonėse dirba apie 3600 žmonių. Iš jų - 1850 žmonių su įvairia negalia. Tokie skaičiai atsirado per penkerius metus. Nors darbuotojų daugėja - krizė tiesiogiai padarė įtaką LASS įmonių gamybos apimties mažėjimui. Tai natūralus procesas. Pirmiausia negalime išsiskirti iš visos aplinkos, kurioje gyvename. Sunkmečio sąlygomis esminis uždavinys - išsilaikyti ir, kiek įmanoma, kuo daugiau išsaugoti darbo vietų. Sunkmetis - ne amžinas, ateis laikas ir prasidės pakilimas. Tada tikrai pravers išsaugota bazė. Nors praėję metai buvo sunkūs, mums skųstis nederėtų. Įmonė "Liregus" turėjo šiek tiek pelno. Socialinės įmonės turėtų rūpintis ne tik gamybos plėtimu, bet ir turimu ūkiu. Apleidus vieną sritį - atsilieps kitai. Mes per praėjusius metus vien tik statybos remonto darbams išleidome 230 tūkst.litų. Neslėpsiu, pernai įmonė dirbo keletą mėnesių ne visą darbo savaitę. Pasinaudoję šia aplinkybe, mūsų specialistai tvarkė du Revonių pagrindinius korpusus. Juos apšiltinome, pakeitėme langus, aptinkavome. Šiais metais baigsime remontą. Taip pat savo jėgomis atlikome vidaus remonto darbus. Šiemet laukia Skroblų 19 pastato stogo šiltinimo darbai. Žinoma, tai nemažos investicijos, tikiuosi, jos greitai atsipirks.  

"M.Ž." Pakalbėkime apie aklųjų įmones. Kokia jų padėtis šiandien? 

L. K. Kalbėsiu apie mūsų didžiąsias socialines įmones. Jau minėjau, iš mūsų penkių įmonių liko keturios. Suvedus pernykščius duomenis, paaiškėjo: trys įmonės dirbo pelningai - tai kauniečių "Regplasta", šiauliečių "Aksida" ir vilniečių "Liregus". Vienintelė klaipėdiečių "Regseda" metus baigė su minusiniu balansu. Manyčiau, po audito išvadų ir po balandžio 7 d. LASS centro tarybos posėdžio, kuriame svarstyta įmonių padėtis, bus surasta būdų, kaip sustabdyti Klaipėdos įmonės smukimą. Smulkiai neaptarinėsiu kiekvienos įmonės. Labiausiai noriu pasidžiaugti kauniečiais. Jeigu prieš penkerius šešerius metus kalbėjome apie įmonės likvidavimą, tai šiandien įmonė dirba pelningai. Džiugu, kad išsaugojome šią įmonę, - ji vis dėlto yra mūsų, neregių, gamybos lopšys. 

Mes, socialinių įmonių vadovai, turėtume dažniau pasiskaityti socialinių įmonių įstatymą. Tuos penkis punktus, kuriuose yra surašytos subsidijos ir lengvatos. Derėtų įsigilinti, kaip kiekvieną lengvatą galėtume pritaikyti savo įmonei. Neabejoju, kad per darbo biržą galima gauti didesnį finansavimą. Norint tai įgyvendinti, reikia žinoti tris dalykus: pirma, projektų rengimas; antra, suradimas sričių, kuriose reikalinga pagalba; trečia, perspektyvos žinojimas. Visa tai užtikrintų papildomas lėšas.  

"M.Ž." Koks Europos Sąjungos indėlis į socialinių įmonių veiklą? 

L. K. Džiugu, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Europos struktūrinių fondų paramos skyrius kartu su respublikine darbo birža, mums talkinant, parengė bendrą projektą gauti lėšų subsidijoms ir darbo užmokesčio lengvatoms iš Europos struktūrinių fondų. Tokia sutartis pasirašyta pernai. Šiemet vasario mėnesį tokia pat sutartis pasirašoma pakartotinai. Faktiškai darbo užmokesčio subsidijų 95 proc. yra gaunama iš Europos struktūrinių fondų, o 5 proc. mokama iš biudžeto. Tai labai sveikintinas reiškinys dėl dviejų priežasčių: pirma, užtikrintų lėšų turėjimas; antra, taupomos valstybinio biudžeto lėšos. Mums nevertėtų prarasti budrumo ir užmigti. Anksčiau ar vėliau Europos struktūrinių fondų parama baigsis. Be to, neaišku, ar kitais metais pavyks tokią pačią sutartį pasirašyti. Mums reikia skambinti visais varpais, kad biudžete nebūtų užmirštos lėšos, skiriamos socialinėms įmonėms.  

"M.Ž." Papasakokite apie Lietuvą pasieksiančią 20 milijonų paramą neįgaliųjų įmonėms. Kas gali pretenduoti į šiuos milijonus? 

L. K. Nors sutartį pasirašė 27 socialinės įmonės, tačiau skirtomis Europos struktūrinių fondų lėšomis gali pasinaudoti visos socialinės įmonės. Europos Sąjungos skirtos lėšos įmones pasiekia reguliariai, be jokių vėlavimų. Aišku, skirtų lėšų panaudojimo kontrolė labai griežta, todėl socialinių įmonių vadovai gautus pinigus negali paskirstyti savaip. Pinigai yra skirti darbo užmokesčiui. Pažeidus šį reikalavimą, rizikuojama netekti Europos struktūrinių fondų paramos. Griežta kontrolė tik į naudą. Mes visi turime dirbti tvarkingai ir nevalia, kur nedera, pažeisti pasirašytas sutartis. 

"M.Ž." Kokios ūkinės įmonių veiklos perspektyvos? 

L. K. Man nebūtų etiška samprotauti apie visų mūsų įmonių perspektyvas, todėl kalbėsiu tik apie "Liregus". Šiems metams iškelti du tikslai: pirmiausia, kuo daugiau "agresyvios" reklamos ir eksporto padidėjimo į kitas šalis. Šiuo metu apie 38 proc. pagamintos produkcijos parduodame užsienyje. Norint užkariauti kitų šalių rinkas, reikia būtinai dalyvauti tarptautinėse parodose ir seminaruose. Tai mes aktyviai ir darome. Štai balandžio mėnesį dalyvavome parodose Estijoje, Taline, ir Frankfurte, Vokietijoje. Šiuose miestuose įvyko tarptautinės elektros gaminių parodos. Frankfurte sužinojome apie naujoves, tendencijas, apie tai, ką galima pritaikyti savo gamyboje. Vėliau planuojama kelionė į Kazachstaną ir Kiniją. Į Kiniją komercijos direktorius skris ne ką nors parduoti, o pasižiūrėti, ką galime gaminti. Kitais žodžiais tariant, Kinijoje mes ieškosime naujų idėjų. Antras tikslas - visiškai naujos elektros instaliacinių gaminių serijos, atitinkančios šių dienų reikalavimus, gamyba. Norint tai padaryti, reikia žinoti ne tik naujoves, bet ir atitikti gaminių standartus. Kiekviena šalis turi savus: Vokietijoje - vieni, Švedijoje - kiti. Ką jau kalbėti apie Rusiją. Neišsiaiškinus šitų dalykų, įmonė neturės perspektyvos ir galimybių plačiau eksportuoti savo gaminius į kitas šalis. Manau, kiekvienas įmonės vadovas turi galvoti apie ateitį. Įmonei perspektyvą užtikrina ir nauji įrengimai. Mes juos užsakome vienetinius, pritaikytus neregiams bei silpnaregiams. Šiais metais nupirksime tris tokius įrengimus. 

"M.Ž." Daug kalbama apie neįgaliųjų įdarbinimą, bet teorija nuo praktikos skiriasi ne tik Lietuvoje?  

L. K. Įdarbinimo tendencijos nuolat kinta. Kiekvienoje šalyje jos kitokios. Štai Lenkijoje neįgaliųjų įdarbinimas atsidūrė privačiose rankose per valstybės kvotų sistemos įvedimą. Iš kvotų formuojamos lėšos, o iš jų - neįgaliesiems darbo vietos. Olandijoje taikoma tiek mišri įmonių sistema, tiek prie stambių pasaulinio lygio įmonių organizuojama neįgaliųjų veikla. Ispanijoje neregiai užsakymus gauna iš valstybės. Man teko lankytis vienoje skalbykloje, kurioje dirba neregiai ir silpnaregiai. Jie gauna valstybinius užsakymus iš kariuomenės ir ligoninių, be to, turi išskirtines sąlygas valstybėje organizuojant loterijas. Suomijoje - dar kitaip. Neregiai šioje šalyje turi masažo, pynimo iš lianų, šepečių gamybos, muzikinių instrumentų derinimo monopolį. Visiškai kitoks įdarbinimo procesas yra Norvegijoje. Čia veikia apie 100 socialinių įmonių. Tai turtinga šalis. Neregiai gauna pakankamas pašalpas. Jeigu neregys dirba, praranda pašalpą. Todėl daugelis žmonių su negalia nėra suinteresuoti dirbti. 

"M.Ž." Ačiū už pokalbį. 

 

Kalbėjosi Henrikas STUKAS 

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]