VIRŠELIS

 

A. CARRACCI. KIKLOPAS POLIFEMAS


Parašas po iliustracija

Žymus italų tapytojas Annibale Carracci (1560-1609) gimė siuvėjo šeimoje. Jo pusbrolis Lodoviko (1555-1619) ir vyresnysis brolis Agostino (1557-1602) buvo dailininkai. 1585 m. broliai įsteigė savo dailės akademiją. 1585 m. ši dailininkų trijulė papuošė tris Favos rūmų sales Bolonijoje. 1605 m. A. Carracci baigė dekoruoti freskomis Farneze rūmus Romoje. Dailininkas turėjo didelį talentą, leidusį dirbti ne vienoje vaizduojamojo meno sferoje: menininkas - daugelio sienų, altorių, kitų bažnytinės ir pasaulietinės tapybos darbų autorius. Be freskų, minėtini jo darbai "Pupų srėbalas", apie 1583; "Pieta", 1585; "Medžioklė", "Žvejyba", abu 1585-1588; "Venera ir Adonis", apie 1588-1589; "Kristaus prisikėlimas", 1593; "Dieve, kur eini?", 1602-1603 ir kt. XVI a. pabaigoje italų mene atsiranda reikšmingų pokyčių. Blėsta manierizmo stilius. Atsiranda nauji estetiniai principai, davę pradžią dviem dailės kryptims - klasicizmui ir barokui.  

1595-1605 m., dekoruodamas Farneze rūmus Romoje, dailininkas vienoje iš freskų pavaizdavo milžiną - vienaakį kiklopą Polifemą. Senovės graikų mitologijoje minimas jūrų dievas Poseidonas turėjo kelis sūnus milžinus - Orioną, Antają, Busirį, Skironą ir Polifemą. Baisus ir kraugeriškas vienaakis milžinas buvo piemuo, gyveno oloje, kurioje kūreno židinį, melžė ožkas, gamino varškę ir valgė žalią mėsą. Patekęs į nelaisvę Homero poemos herojus Odisėjas, vengdamas šešių bendrakeleivių likimo, - juos surijo vienaakis kiklopas - nugirdė Polifemą vynu, apakino jį ir su draugais, pasislėpę po išvedamų iš olos avių pilvais, pabėgo. Sulėkę į pagalbos šauksmą kiti kiklopai nesuprato, kas nutiko, nes Odisėjas Polifemui prisistatė kaip "niekas". Sužinojęs iš išplaukiančio Odisėjo jo tikrą vardą, įsiutęs Polifemas suprato, kad išsipildė orakulo pranašystė - jis bus apakintas būtent Odisėjo. Ir Polifemas ėmė į Odisėjo laivus svaidyti didžiulius akmenis. A. Carracci freskoje ir pavaizdavo šį epizodą. Uolėtoje pakrantėje apakintas milžinas mėto į jūrą didžiulius uolos luitus. Siaubo apimti į laivus bėga du paskutiniai likę gyvi Odisėjo bendražygiai. Pro kalno viršūnę vos vos prasimuša blyškūs saulės spinduliai. Įspūdinga herakliška nuogo milžino figūra. Violetinio audeklo apsiaustas plaikstosi už nugaros. Per petį permestas, odiniu diržu pritvirtintas prie nugaros, skudučius primenantis muzikos instrumentas, kuriuo piemuo kviesdavo savo galvijus olon. Žavi nepriekaištinga kompozicija, o figūrų reljefiškumas liudija, kad dailininkas patyrė antikinės skulptūros įtaką. A. Carracci su broliu Agostinu ir daugybe mokinių prie Farneze rūmų freskų dirbo beveik aštuonerius metus (1597-1605). Šios freskos kelis šimtus metų ne vienai dailininkų kartai buvo puikus dekoratyvinės monumentaliosios dailės pavyzdys. 

Vytautas GUDONIS 

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]