JIEMS DAR SUNKIAU

Dalia TAURIENĖ

KURČNEREGIAI - NEŽINOMOS ŽEMĖS GYVENTOJAI


Kurčneregystė yra unikali negalia, kuriai kompensuoti reikia specialios pagalbos ir ypatingos sistemos, teikiančios tą pagalbą. Tikriausiai pati didžiausia problema, su kuria susiduria visų amžiaus grupių kurčneregiai, gimę ar tokiais tapę vėliau, yra visuomenės nesugebėjimas ar nenoras pripažinti kurčneregystę kaip atskirą negalią. 

Kiekvienas kurčneregys yra ypatingas ir individualus. Kiekvienas iš jų turi tam tikrų klausos ir regos sutrikimų, kurie galėjo būti įgimti arba įgyti atskirai ar kartu, vienu ar skirtingu laiku. Šios negalios priežastis gali būti nėštumo virusinės infekcijos, neišnešiojimas, kiti įgimti sutrikimai, vaistai ar narkotikai, naudoti motinos, vaikų ligos ar nelaimingas atsitikimas. Vis dėlto pati dažniausia negalios priežastis įvardijama kaip "nežinoma".  

Kas yra kurčneregys? Sprendžiant sutrikimo nustatymą dažniausiai susiduriama su tokiais komentarais: "Aš žinau, kad Andrius mato. Kai jis įeina į kambarį, jis eina tiesiai prie manęs". "Aš žinau, kad Lina girdi. Gal ji ir yra neprigirdinti, gal jai ir reikia klausos aparato, bet ji žino, kai aš sakau: "Ne!" Ji tiesiog nedėmesinga. Iš tikrųjų nereikia daug regos norint pastebėti didelę judančią dėmę. Nedaug klausos reikia išgirsti nuolat garsiai kartojamus žodžius: "blogai", "nedaryk taip", "baik". 

Nustatant kurčneregystę, neklausiama, kokia medicininė diagnozė, koks regos ar klausos aštrumas. Pirmiausia ištiriama, ar kasdieninėje veikloje asmeniui pakanka regos kompensuoti klausos sutrikimą ir gyventi kaip neprigirdinčiajam ar kurčiajam, ar pakanka klausos kompensuoti regos sutrikimą ir gyventi kaip silpnaregiui ar neregiui, ar asmeniui pakaks klausos ir regos likučio gyventi taip, tarsi neturėtų pastebimos negalios. Jei atsakymai yra "ne", individas yra kurčneregys,nepaisant papildomų sutrikimų. 

A. Miščeriakovas savo knygoje "Pažadinimas gyvenimui" smulkiai nagrinėja šią problemą ir konstatuoja: "Apibrėžimas "kurčneregystė yra kompleksinis regos ir klausos sutrikimas" - pedagogiškai nepakankamas, nes neatsako į klausimą, kas turi būti ugdomas kaip kurčneregys. 

Daugiausia ugdant kurčneregius, kuriant jiems paslaugų sistemą, nuveikta Skandinavijos šalyse, todėl skandinavų požiūris bei nuostatos yra itin svarbios. Koks tas požiūris? 

Manoma, kurčneregystė yra atskira negalia. Jai būdingi sunkumai sąveikaujant su aplinka, orientuojantis aplinkoje, gaunant informaciją. Kurčneregystė gali atsirasti atskirai ar kartu su kitais papildomais sutrikimais. Kurčneregystei nustatyti ar įtarus, kad asmeniui gali išsivystyti kurčneregystė, turi būti atliktas klausos ir regos funkcijų tyrimas. Tai turi daryti kurčneregių specialistai. Išaiškinus, kad asmuo atitinka pirmus tris kriterijus, nors nėra medicininių klausos ir regos sutrikimus patvirtinančių duomenų, diagnozuojama kurčneregystė. Kurčneregystė yra atskira negalia, todėl visi kurčneregiai, nesvarbu, koks jų amžius, gyvenama ir ugdymo vieta, turi gauti specialią individualią vertėjo ir palydovo pagalbą.  

Kurčneregių negalia istorijoje įvardijama įvairiai: tai kompleksinis regos ir klausos sutrikimas, daugybinė negalia, kurti akli, žymus protinis atsilikimas, kurti neregiai ir pan. 1990 metais "Deafblind International" ("Tarptautinė kurčneregių žmonių švietimo taryba") vienbalsiai nutarė visoms šalims pasiūlyti šiai unikaliai negaliai pavadinti naudoti vieną sudurtinį žodį. Taip atsirado lietuviškas žodis "kurčneregys". 

Specialistai dažniausiai nenustato kurčneregių negalios, nes nurodo, kad asmuo turi klausos ir regos likučių. Kartais netgi bandoma nustatyti, kuris - klausos ar regos - sutrikimas yra sunkesnis ar svarbesnis. Tai medicininis požiūris. Klysti imama tada, kai nesuvokiama: kučneregystė nėra įvairių sutrikimų kompleksas, bet atskira negalia, kuri veikia visą žmogaus vystymąsi, socializaciją ir bendravimą.  

Kartais neįvardinus vaiko būsenos "kurčneregys", pasitelkiami kitų sričių specialistai, tiflopedagogai, surdopedagogai, specialieji pedagogai. Jie žino, kaip kompensuoti regą teikiant žodinę informaciją. Kiti žino, kaip išnaudoti regą kompensuojant klausos praradimą. Specialieji pedagogai žino, kaip lavinti sutrikusio intelekto asmenis. Daug kurčneregių specialistų yra buvę tiflopedagogai ir surdopedagogai. Ar jie turi žinių apie kurčneregius? Be specialaus mokymo jie nėra geresni už bet kurį kitą pedagoginį išsilavinimą turintį mokytoją.  

Užsienio patirtis rodo, kad kurčneregių ugdymas labai brangiai kainuoja, daug brangiau nei kitų neįgalių asmenų. Ankstyvoji intervencija yra pati brangiausia kurčneregių ugdymo grandis. Soriou ir Rodbroe nurodo patį svarbiausią laiką - kūdikystė. Jei ankstyvajame amžiuje nesuteiksime atitinkamo ugdymo, jie taps paaugliais, o vėliau - suaugusiais - su ypatingai sunkiomis elgesio formomis ir problemomis. Visuomenė daug daugiau mokės už tokių nemokytų asmenų globą ir slaugą. Kurčneregių asmenų, turinčių papildomų sutrikimų, laikymas ir ugdymas bet kurios kitos negalios prioriteto pagrindu niekada nepasiteisino. Kurčneregiams gali padėti tik specializuota aplinka. Bandymai išnaudoti egzistuojančią sistemą su programomis, sukurtomis regos, klausos ar kompleksinių sutrikimų turintiems asmenims ugdyti, užuot pripažinus tuos vaikus kurčneregiais, yra neefektyvūs ir niekada nepasiteisino. 

Taigi apibendrinant galima pasakyti: kurčneregys kasdienio gyvenimo situacijose negali egzistuoti kaip sutrikusios regos ar klausos žmogus. Kurčneregystę galima apibrėžti kaip būseną, kai neužtenka regos prarastai klausai ar klausos regos likučiui kompensuoti. Kurčneregystė yra sudėtinga problema, kuriai įveikti reikia specialaus požiūrio, technikos, metodų ir programos, sukurtos individualiai kūdikiui, vaikui, jaunuoliui ar suaugusiam. 

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]