IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Juozas VALENTUKEVIČIUS

MEILĖ AKORDEONUI

Šių metų liepos 24 dieną aktyviam Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos veikėjui, žymiam akordeonininkui Stasiui Stasiuliui būtų sukakę 70 metų. Šis aktyvus mūsų organizacijos narys beveik 25 metus vadovavo Lietuvos aklųjų bibliotekai. Rūpinosi, kad neregiai laiku gautų brailio ir garsines knygas, jo iniciatyva leidiniai skaitytojams buvo pradėti vežioti į namus. S. Stasiulis daug racionalių pasiūlymų teikė LASS organizacijos vadovams, stengėsi, kad neregiai turėtų ne tik mėgstamą darbą, bet ir po darbo galėtų nenuobodžiauti: dalyvautų meninės saviraiškos kolektyvuose, noriai sportuotų, domėtųsi kultūra, rūpintųsi savišvieta. Tačiau S. Stasiulis visuomenei geriau žinomas kaip puikus muzikantas - akordeonininkas, XX a. antroje pusėje palikęs ryškų pėdsaką šalies muzikiniame gyvenime. Didelis produktyvumas stebino ne vieną muzikos mylėtoją, o žinant, kad Stasiui bendrauti ir "susikalbėti" su nuostabiu garsų pasauliu padėjo tik brailio raštas, tampa akivaizdūs šio žmogaus gabumai muzikai. Iš tiesų muzika Stasiui buvo šventė. Jo įgroti muzikiniai kūriniai ir šiuo metu skamba per įvairias Lietuvos radijo stotis. 

S. Stasiulis gimė 1939 m. Gedikėnuose, Plungės rajone. Antrojo pasaulinio karo sūkuriuose pasimetė nuo tėvų ir gyveno pas gerus žmones. Po karo atsitiko nelaimė: neatsargus elgesys su sprogmenimis sužalojo vaiką, ir jis beveik prarado regėjimą, o antroji akių trauma atėmė paskutinę akių šviesą. 1951 m. atvyko mokytis į Kauno aklųjų internatinę mokyklą. Guvus moksleivis greitai išmoko brailio raštą, gerai mokėsi, gana anksti susidomėjo muzika - pradėjo groti pianinu, akordeonu, trimitu. Tuo metu mokykloje, kaip ir visoje Lietuvoje, itin populiarus muzikos instrumentas buvo akordeonas, tad ir Stasys pamėgo šį instrumentą, daug repetavo, tobulino grojimo techniką. Pirmasis mokytojas, pradėjęs mokyti būsimą garsų akordeonininką, buvo neregys pedagogas Adolfas Majauskas. Po kelerių metų jaunasis akordeonininkas pradėjo koncertuoti mokyklos renginiuose, o 1957 m. jau atstovavo Lietuvai Pabaltijo respublikų aklųjų draugijų meno saviveiklos olimpiadoje, grojo gerai ir sulaukė daug pagyrimo žodžių. 1958 m. kovo mėn. Kauno miesto profsąjungų rūmuose vyko miesto meno saviveiklos apžiūros-konkurso baigiamasis koncertas. S. Stasiulis grojo puikiai, iškovojo pirmąją vietą ir buvo apdovanotas Kauno miesto vykdomojo komiteto garbės raštu.  

1958 m. vasarą S. Stasiulis nusprendžia siekti muzikinio išsilavinimo - sėkmingai išlaiko stojamuosius egzaminus į Juozo Gruodžio muzikos technikumą, tačiau susiduria su to meto sovietinės valdžios diskriminacija - jam neleidžiama mokytis technikume dėl aklumo. Lietuvos aklųjų draugijos vadovai ir jis pats pradeda varstyti valdžios ir funkcionierių kabinetų duris. Pastangos nenueina veltui, ledai pralaužiami ir Stasiui suteikiama išimtinė teisė - leidžiama mokytis vaikų muzikos mokykloje. Akordeono paslapčių moko mokytojas Jonas Skiragis. Nuoširdus pedagogo darbas ir moksleivio stropumas duoda puikių rezultatų - vaikų muzikos mokyklos kursą jųdviejų duetas baigia per vienerius mokslo metus. Tai buvo puikus įrodymas to meto valdininkams, kad ir neregiai gali sėkmingai mokytis ir pasiekti gerų rezultatų.  

1960 m. rudenį S. Stasiulis pradeda studijuoti Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos muzikos technikume, neakivaizdiniame skyriuje. Akordeono specialybę dėsto Albertas Baika. 1965 m. baigęs muzikos technikumą, Stasys tęsia studijas Valstybinėje konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija), taip pat studijuoja neakivaizdiniame skyriuje, docento Alberto Baikos akordeono klasėje. Studijas baigia 1970 metais.  

S. Stasiulis dirbti pradėjo 1959 metais Lietuvos aklųjų draugijos (LAD) Kauno įmonėje šepečių ceche, taip pat vadovavo įmonės akordeonininkų būreliui. Nuo 1962 m. vadovavo įmonės saviveikliniam liaudies ansambliui. 1964 - 1968 mokslo metais S. Stasiulis dirbo muzikos mokytoju Kauno aklųjų vidurinėje mokykloje - vadovavo moksleivių ansambliui ir mišriam chorui. 

1968 metų rudenį S. Stasiulį LAD vadovai paskiria LAD Vilniaus kultūros namų direktoriumi ir jis su šeima persikelia gyventi į Vilnių. Nuo 1971 m. S. Stasiulis buvo paskirtas LAD respublikinės centrinės bibliotekos direktoriumi, šias pareigas ėjo iki gyvenimo pabaigos. Gyvendamas Vilniuje aktyviai dalyvavo Lietuvos aklųjų draugijos veikloje. Daug kartų Stasys buvo renkamas LAD suvažiavimų delegatu, dalyvaudavo visuomeninių komisijų darbe, organizacijos veiklai gerinti yra pateikęs įvairių siūlymų ir pageidavimų. Dirbdamas Aklųjų bibliotekos direktoriumi, rūpinosi, kad žmonės su regėjimo negalia nestokotų brailio raštu ir garsinių knygų. Populiarino brailio raštą, kasmet organizuodavo respublikinius ar regioninius brailio rašto skaitovų konkursus. Nors vadovo darbas ir visuomeninė veikla atimdavo daug laiko, bet muzikai ir akordeonui Stasys visada buvo ištikimas. S. Stasiulis koncertuodavo vienas kaip akordeonininkas solistas, o su Juozapu Kairiu grojo akordeonu duetu, be to, grodavo ir su įvairiais instrumentiniais ansambliais, mielai dalyvaudavo įvairiose meno mėgėjų apžiūrose, festivaliuose, konkursuose. Ne kartą yra tapęs laureatu ar prizininku, gavęs gausybę garbės raštų ir padėkų. S. Stasiuliui buvo suteiktas Lietuvos kultūros žymūno vardas, už aktyvią koncertinę veiklą 1979 ir 1985 m. jam skirtos Lietuvos aklųjų draugijos meno premijos. Įgrojo net septynias plokšteles (keturios solinės ir trys akordeonų duetų su J. Kairiu). Per trisdešimt penkerius koncertinės veiklos metus koncertavo ne tik Lietuvoje, bet pasirodė ir daugelyje užsienio šalių. Jo repertuare buvo apie tris šimtus įvairios apimties kūrinių, tarp jų - apie penkiasdešimt kūrinių akordeonų duetams. Stasys mielai atlikdavo lietuvių kompozitorių kūrinius, nevengė ir stambios apimties užsienio kompozitorių kūrinių, grojo ir klasikinius kūrinius. Jo repertuare - daug artimo draugo, kompozitoriaus Juozapo Kairio originalių kūrinių akordeonui. S. Stasiulio įrašai skambėjo per Lietuvos radiją ir televiziją. Šiuo metu Lietuvos radijo fonduose saugoma keturios dešimtys jo įgrotų kūrinių. Lietuvos aklųjų bibliotekos fonduose - jo įrašų daugiau nei šimtas.  

S. Stasiulis mirė staiga - 1995 m. spalio 14 d. Draugai ir bičiuliai pasirūpino jo kūrybinio palikimo išsaugojimu. 1999 m. pasitinkant šešiasdešimtąsias gimimo metines, buvo surinkti jo geriausi soliniai įgrojimai - išleista kompaktinė plokštelė "Akordeonu groja Stasys Stasiulis". 2000 metais geras jo draugas kompozitorius ir muzikantas Juozapas Kairys paruošė literatūrinę muzikinę antologiją apie akordeonininką Stasį Stasiulį "Muzika jam buvo šventė". Šioje muzikinėje antologijoje autorius apžvelgė didelių gabumų žmogaus gyvenimą, visuomeninę kultūrinę bei muzikinę veiklą. Šiame kompaktinių plokštelių rinkinyje - jį sudaro 8 vienetai - skamba net 107 S. Stasiulio akordeonu atliekami muzikiniai kūriniai. 2008 m. Lietuvos aklųjų biblioteka išleido archyvinių įrašų kompaktinę plokštelę "Prisiminimai" - tai S. Stasiulio ir J. Kairio akordeonų duetu atliekami geriausi muzikiniai kūriniai. 

MINĖTINOS SUKAKTYS 

Rugpjūčio 5 d. sukanka 85 metai, kai gimė (1924) Aldona Baltramiejūnienė (Stanaitytė), pedagogė, vadovėlių autorė, 1945 - 1983 m. pradinių klasių mokytoja Kauno aklųjų mokykloje, vėliau Kauno silpnaregių mokykloje.  

Rugpjūčio 27 d. sukanka 85 metai, kai gimė (1924 - 1993) Antanas Pliuškevičius, literatas. 

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]