BRAILIO RAŠTAS IR MES

Gema PADRIBONIENĖ

ŠVIESOS IR PAŽINIMO ŽIBURYS


Pirmasis prizas - 2 000, antrasis - 1 000, trečiasis - 500 dolerių. Jie - tavo, jei sugebėsi įdomiai ir įtaigiai parašyti neilgą esė apie tai, kaip išmokęs brailio rašto, palengvinai savo, neregio, dalią, tai yra mokslo ir gyvenimo žiniomis neatsilieki nuo reginčiųjų. 

Pirštai skaitantys brailio knygąEuropos aklųjų sąjungos rengiamame konkurse LASS nariai dalyvauja jau trečią kartą. Kaip informavo LASS CT vyriausioji specialistė Audronė Jozėnaitė, "verta pasirungti ne tik dėl piniginių prizų, bet ir dėl Lietuvos garbės". 2007 m. rengto konkurso "Brailio raštas keičia mano gyvenimą" mūsų laureato žurnalisto Henriko Stuko esė pateko į geriausių rašinių dvidešimtuką ir yra išspausdintas Europos aklųjų sąjungos išleistoje antologijoje. 

Šiais, jubiliejiniais, Luji Brailio gimimo 200-aisiais metais konkurse dalyvauja septyni LASS nariai: J. Bartkus, O. Baziliukas, J. Ežerskis, T. Matusevičius, I. Ribikauskienė, A. Valenta ir J. Zakabuninas. Autorių amžius - nuo 25 iki 65 metų, skirtinga ir jų gyvenimo patirtis. 

LASS centro tarybos pirmininko O. Petrausko įsakymu esė vertinti buvo patikėta žurnalistui, rašytojui L. Ragėnui, LASUC lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai J. Puriuškytei ir šių eilučių autorei. Skaitant rašinius norėjosi, kad jie taip greitai nesibaigtų, - širdis džiaugėsi nors smiltele prisilietus prie kiekvieno jų nueito nelengvo gyvenimo kelio. Kiek daug čia artimų sielų bendrumo, nuoširdžios padėkos prancūzui Luji Brailiui. Skaitai: "Brailio raštas - tai vieno aklojo atradimas visiems akliesiems. Brailio raštas pažinimo medis," - rašo J. Bartkus. Gaila, kad autorius, pririnkęs nemažai citatų iš italų spaudos, išsamiau neaprašė savo, istoriko, gyvenimo kelio. "Brailio knyga labai primena stebuklingą pasakų skrynelę, o Luji Brailis - gerasis burtininkas, visiems pasaulio neregiams palikęs neįkainojamos vertės dovaną," - rašo poetas, publicistas A. Valenta. "Brailio raštas - tarsi paukštelių pėdsakai sniege," - tai J. Ežerskio mintys. Tiflopedagogė I. Ribikauskienė nuoširdžiai prisipažįsta - ir savo gyvenimo žmogų sutiko besimokydama brailio rašto. Visą gyvenimą kitus mokiusi brailio rašto, dabar Irina džiaugiasi savo mokinių padėkomis. "Mes, aklieji, turime lenkti galvą prieš Luji Brailį, kuris pasiaukojamai dirbo ne tik to meto, bet ir ateities kartų labui, uždegdamas šį skaistų šviesos ir pažinimo žiburį, kuris šviečia ir pavadintas brailio raštu," - taip baigia savo esė O. Baziliukas. 

T. Matusevičiaus esė vadinčiau šio konkurso deimančiuku. Autorius nuoširdžiai prisipažįsta, kad be brailio rašto nežengia nė žingsnio. "Buvau gal trejų ketverių metukų, kai pamačiau mamytę, rašančią brailio mašinėle. Man tas mažas keistas pianinas, skleidžiantis tokią neįprastą muziką, padarė didelį įspūdį," - rašo Tadas. Jo esė - ne tik nuoširdus, įdomus, bet ir keliantis problemą: kurčneregio dalia Lietuvoje - dar neatrasta žemė, niekas nemoka ir net nežada mokytis kurčneregių, tai yra lietimo, kalbos. 

Aptardamas rašinius rašytojas L. Ragėnas spindėte spindėjo džiaugsmu, tarsi išgirdęs gerąją naujieną. Gerų žodžių jis negailėjo A. Valentos ir T. Matusevičiaus rašiniams. Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja J. Puriuškytė, jei ir rado stiliaus ar kalbos netikslumų, per daug nesisielojo: "Svarbiausia, kad žmonės mąsto ir rašo nuoširdžiai". Į Europos aklųjų sąjungos rengiamą konkursą nuspręsta išsiųsti A. Valentos ir T. Matusevičiaus esė. Mums belieka laukti rugsėjo 1-osios , kai bus paskelbti rezultatai. Tikėkime - tie žadėti doleriai bus pervesti į Lietuvos banką mūsų autoriams. 

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]