MUMS RAŠO

Zina KOLALIENĖ

ŠOKIS MIGLOJE

Kai kvapą užgniaužę žiūrime teatrališkumu ir vizualumu pasižymintį liaunos, juosmenį siekiančiais plaukais šokėjos Jurgitos Gritėnaitės šokį ar kai grožimės parodose meniškais jos nėriniais, nejučia pagalvojame, koks laimingas turėtų būti toks talentingas žmogus. Net neįtariame, kiek skaudžių gyvenimo kirčių smogė likimas šiai silpnaregei, turinčiai klausos sutrikimų merginai, kiek nepaprasto atkaklumo, išskirtinio tikėjimo ir neišmatuojamos vidinės stiprybės slypi šiame šokyje, spindinčiame ryškiais gyvenimo blyksniais. Užaugusi su šokio žingsneliu, Jurgita iki šiol jaučia silpnybę judesio menui. 

Mergina gimė ir užaugo Panevėžyje, ten baigė vidurinę. Dėl išskirtinės išvaizdos ir neeilinės asmenybės mergina nestokojo jaunuolių dėmesio. Svajojo studijuoti mediciną, psichologiją ar šokio choreografiją, bet atsėlinusi liga pakeitė svajones. Jurgita įstojo į Kretingos aukštesniąją žemės ūkio mokyklą, ją baigusi dėl blogo regėjimo apželdintoja gėlininke dirbti negalėjo. Vėliau darbo biržoje lankė dailiųjų amatų kursus (pynimas, audimas, dovanų rišimas, puokščių komponavimas, mezgimas, smulkaus verslo organizavimas), vėliau įstojo į Šiaulių aukštesniąją medicinos mokyklą įgyti masažuotojo kvalifikacijos. Vėl nusivylimas: gerai baigusi mokyklą mergina darbo negauna - kliudo kompleksinė negalia. Kuriam laikui pavyksta įsidarbinti Panevėžio aklųjų įmonėje. Padirbusi kelerius metus netenka darbo. Bet ne Jurgitos būdui pasiduoti, jos credo - gyvenimas neturi praeiti pro šalį, reikia mokėti džiaugtis kiekviena diena, kiekviena smulkmena!  

Ilgai teko Jurgitai įrodinėti darbo biržos darbuotojams, nešti savo nėrinius, kol buvo priimta į siuvinėjimo kursus. Darbštumas, atkaklumas stebino mokytojus, o ji sėmėsi žinių, kurios labai pravertė gyvenime. J. Gritėnaitės siuvinėtais kryželiu paveikslais, staltiesėmis ir nertais vąšeliu nėriniais grožisi tiek kurtieji, tiek aklieji. Jurgita "Tau, Vilniau" Panevėžyje vykstančių mugių dalyvė. Jos darbai atspindi tautos tradicijas, kupini širdies šilumos, kuria mergina dalijasi su kitais. Ji turi fantazijos ne tik rankdarbiams, bet ir šokio meno improvizacijoms. Jurgita - linksma, nuoširdi, jautri mergina. Labai svarbus jos gyvenime šokis, scenoje J. Gritėnaitė tarsi atgyja, jaučiasi laisvai, tikrai moka bendrauti su ją palaikančia publika - rodos, šokio judesiai išlaisvina kūną, padeda mąstyti.  

Taigi, ar tikrai sveikos sielos tik sveikas kūnas? Iš tikrųjų siela gali skristi ir be sparnų. Pamačius šokančią Jurgitą užplūsta nepakartojamas jausmas, ateina suvokimas: žmogus, jei tik labai nori, gali viską - nugriauti nepasitikėjimo sienas, ištrinti baimės ribas. Jurgita sako, kad žmonės ieško Dievo danguje, tačiau jis - pačiuose mumyse, tereikia atsigręžti į save, savimi tikėti. Karštai tikėti... 

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]