EUROPOS LINK

Audronė JOZĖNAITĖ

NEEGZISTUOJANTI SISTEMA


Lietuvoje viešėjo optometristas J. Gustafsonas"Neegzistuojanti paslaugų sistema silpnaregiams" - taip pavadinta trumpa ataskaita, kurią atsiuntė žymus optometrijos specialistas iš Švedijos Jorgenas Gustafsonas, balandžio mėnesį viešėjęs Lietuvoje su trimis studentėmis. Žinoma, žodis "viešėjęs" nėra labai tinkamas, nes svečiai keturias dienas dirbo išsijuosę - tikrino turimą regėjimo likutį, taikė atsivežtines optines priemones, konsultavo. Per keturias darbo dienas jie priėmė net 52 regėjimo negalią turinčius mokinius, kurie mokosi Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre ir 46 suaugusius LASS narius. 

Tikriausiai reiktų skaitytojams paaiškinti, apie kokią neegzistuojančią paslaugų sistemą kalbama. 

Be abejo, ne kartą esame girdėję, kad Skandinavijos šalyse, Olandijoje, Ispanijoje, kitose Europos ir pasaulio šalyse egzistuoja klinikos ar centrai, kuriuose teikiama pagalba silpnaregiams, turintiems regėjimo likutį. Juose drauge dirba optometristai, tai yra optinių priemonių specialistai ir sutrikusios regos terapeutai, kuriuos galima būtų apibūdinti kaip tarpininkus tarp pedagogų ir medikų. Būtent jie moko, kaip reikia naudotis optinėmis priemonėmis, lavina regėjimo likutį. Paprastai keli specialistai dirba vienoje komandoje. Švedai - neabejotini šios srities lyderiai ne tik savo šalyje, bet ir visame pasaulyje. Švedijoje veikia nemažai valstybinių regėjimo likučio lavinimo klinikų ir jose dirba 600 šios srities specialistų. Turint galvoje, kad Švedijoje yra 9 milijonai gyventojų, šis skaičius tikrai įspūdingas. Tokia sistema šioje šalyje egzistuoja jau daugelį metų ir švedai noriai dalijasi savo patirtimi su kitomis šalimis. Prieš 15 metų tokioje studijų programoje dalyvavo ir mūsų organizacijai gerai pažįstama Teresė Aidukienė, šiuo metu dirbanti Švietimo ir mokslo ministerijoje. Deja, nei tuomet, nei vėliau Lietuvoje tokia sistema nebuvo sukurta ir šią spragą jaučia ne vienas žmogus ir šiandien. Taip, Lietuvoje šiuo metu yra ir regos, ir optometrijos centrų, bet juose asmenys, turintys nedidelį regėjimo likutį, nėra konsultuojami, o ten dirbantys specialistai nėra susipažinę su įvairiomis optinėmis priemonėmis.  

Bet grįžkime prie J. Gustafsono vizito. Nors jam buvo ruoštasi, susirašinėta beveik pusę metų, vis tiek truputį nerimavome: nebuvome visiškai tikri dėl sėkmės. Žinojome, kad vienas iš Švedijos specialistų tikslų buvo įvertinti egzistuojančią situaciją Lietuvoje. Mums, organizatoriams, buvo svarbu, kad žmonės ne tik pamatytų, kokios gali būti paslaugos, bet ir gautų konkrečią naudą. Kilo daug klausimų: ar liks žmonės patenkinti, kaip juos atrinkti? Kam skirti prioritetą? Iš pradžių buvo manyta, kad dirbant komandoje galima bus priimti net po keturis klientus per valandą. Deja, jau atvykus į Lietuvą ir pradėjus dirbti su LASUC mokiniais, paaiškėjo, kad tai nerealu: viena vertus, dėl to, kad reikėjo bendrauti anglų kalba. Staiga reikėjo net per pusę sumažinti galinčiųjų patekti pas specialistus skaičių, o tai sukėlė nemažai nusivylimo. 

Ir vis dėlto galima drąsiai sakyti, kad projektas pavyko. Statistika liudija - projektas sėkmingas: iš viso buvo išdalintos 87 optinės priemonės (teleskopai, didinamieji stiklai, filtrai, akiniai, didinamieji akiniai). 15 asmenų buvo išrašyti nauji receptai akiniams, trims pacientams buvo duoti akiniai - įvertinti. 

Būta ir nesusipratimų. Pasitaikė, kad LASS nariai norėjo pasiimti daugiau priemonių, negu jiems reikia. Net jeigu ir nelabai tinka. O gal tiks draugui ar kaimynui? Kodėl nepaimti - juk veltui.  

Baigiantis vizitui, su svečiu buvo aptartos tolesnio bendradarbiavimo galimybės. Visiškai akivaizdu, kad tokios paslaugos būtinos ir mums, lietuviams. Svečią labai stebino faktas, kad Lietuvoje nėra profesionalios optometristų ir silpnaregių terapeutų pagalbos. Jo nuomone, tokią profesionalią paslaugų sistemą kurti būtina. Švedai yra pasirengę mums šioje srityje padėti.  

Sunku prognozuoti, kaip galėtume įgyvendinti tokį ambicingą planą. Reiktų rengti didelį projektą, galbūt pasitelkti ES lėšas. Kas rengia tarptautinius projektus, gerai žino, kad viena iš didžiausių problemų - patikimi partneriai. Mes juos jau turime. Kalmaro universitetas tai jau pažadėjo. Belieka susitelkti darbui. 

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]