IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Juozas VALENTUKEVIČIUS

PIRMOJI MENO MĖGĖJŲ PLOKŠTELĖ

Praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje sparčiai vystėsi ir plėtėsi Lietuvos aklųjų draugija. Stiprėjo gamybinė bazė, įsteigtos įmonės dirbo stabiliai ir pelningai. Prie įmonių buvo statomi gyvenamieji namai, formavosi lyg ir savotiški aklųjų mikrorajonai. Be kitų uždavinių, LAD rūpinosi neregių švietimu, kultūra ir meninės saviraiškos ugdymu. 1965 m. penkiuose didžiuosiuose miestuose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje - įkurti tarprajoniniai kultūros namai. Pagausėjo žmonių, norinčių dalyvauti meno saviveiklos būreliuose - taip tuo metu vadinti meno kolektyvai. Kasmet vykdavo apžiūros, įvairūs konkursai, buvo renkami geriausi iš geriausių. Tuo metu daug kolektyvų buvo pasiekę puikų meninį lygį. Geriausi iš jų koncertuodavo įvairiausiuose viešuose renginiuose, kartais būdavo girdimi per Lietuvos radiją. Šiame straipsnyje prisiminsime pirmąją LAD meno mėgėjų, kolektyvų ir solistų plokštelę, išleistą prieš 40 metų - 1969 metais.  

Tais metais buvo minimas po Antrojo pasaulinio karo įkurtos organizacijos - Lietuvos aklųjų draugijos - dvidešimtpenkmetis. Ta proga ir buvo nutarta išleisti pirmąją plokštelę. 1969 m. pradžioje LAD vadovai pasirašė sutartį su tuo metu garsia visasąjungine plokštelių leidybos firma "Melodija". LAD centro valdybos pirmininko pavaduotojo Juozapo Kairio iniciatyva buvo atrinkti geriausi kolektyvai ir solistai iš visos Lietuvos. Gausiausios meno saviveiklininkų pajėgos buvo iš Kauno ir Vilniaus. Kadangi tuo metu Lietuvoje buvo tik viena profesionaliai įrengta garso įrašų studija, įsikūrusi Vilniuje, Jaunimo sodo teritorijoje (dabar Sereikiškių parkas), tad visiems dainininkams ir muzikantams reikėjo atvykti į sostinę. 

Garso įrašai buvo pradėti daryti ankstyvą 1969 m. pavasarį. Pirmasis į studiją atvyko LAD Vilniaus tarprajoninių kultūros namų moterų ansamblis (vadovas J. Strazdas). Tų dienų įvykius ir darbą studijoje gražiai ir tikroviškai aprašė Saulius Plepys žurnale "Mūsų žodis" (1969 m. Nr. 6): "Stop! Pakartoti! Dar kartą. Pradėkim iš naujo. Pamėginsim dar vieną variantą. O dabar paklausykite jūs pačios. Ir taip ne kartą, ne du. Taip kartojasi daug sykių. Moterys jau pavargo, tačiau vyriausias garso režisierius V. Bičiūnas reiklus. Ir reiklus ne be pagrindo. Jį patenkins tik pats geriausias variantas. O to norime ir mes patys. Šitaip gimsta nauja plokštelė".  

Kitos dienos popietę čia jau darbavosi vilniečių kaimo kapela. Po kelių dienų atvyko gausus kauniečių dainininkų ir muzikantų būrys. Kiek vėliau prakaitą liejo šiauliečiai ir panevėžiečiai. Iki gegužės pabaigos buvo įrašyti visų kolektyvų atliekami kūriniai. 

Užbaigus darbą studijoje, prasidėjo kitas darbų etapas. Reikėjo iš visų padarytų garso įrašų atrinkti pačius geriausius. Kadangi įdainuotas ir įgrotas į magnetinę juostą buvo beveik dviejų valandų koncertas, o į to meto vinilinę plokštelę tilpo tik pusės valandos trukmės įrašas, atrankos komisijai reikėjo pasidarbuoti iš peties. 

1969 metų pabaigoje plokštelė buvo pagaminta, ji vadinosi "Lietuvos aklųjų draugijos meno mėgėjų koncertas". Leidinio tiražas - 5 tūkstančiai plokštelių. Platinimu ir populiarinimu užsiėmė pati Lietuvos aklųjų draugija. Kiekvienas meno kolektyvo narys gavo po plokštelę dovanų. 

Plokštelėje - keturiolika kūrinių. Pristatomi aštuoni kolektyvai: keturi iš Kauno, du - iš Vilniaus, po vieną - iš Panevėžio ir Šiaulių. Pristatomas J. Kairio ir S. Stasiulio akordeonų duetas, jie grojo S. Kokalio kūrinį "Pašėlusi medžioklė". Skamba ir dviejų solistų vokalistų balsai. Irena Stelmokaitė atliko V. Kuprevičiaus dainą "Lakštingala" ir lietuvių liaudies dainą, harmonizuotą J. Tallat-Kelpšos, - "Vienam darže". Juozas Marcinkus padainavo dvi lietuvių liaudies dainas, harmonizuotas S. Šimkaus, - "Dar nepaketinau" ir "Ko vėjai pučia". 

Norime paminėti keletą šios plokštelės išskirtinių bruožų. Pirma, plokštelėje skamba daug harmonizuotų lietuvių liaudies dainų, beje, ir visos kitos dainos atliekamos tik lietuvių kalba. Žinant sovietmečio okupacinio laikotarpio pseudopatriotinius reikalavimus ir cenzūros griežtumą, belieka stebėtis ir džiaugtis, kad LAD vadovams pavyko taip išmintingai "apeiti" to meto draudimus. Antra, pristatomi du neregiai kompozitoriai - Antanas Adomaitis ir Stanislovas Krasinskas, skamba jų kūriniai. Reikia džiaugtis, kad A. Adomaičio harmonizuota lietuvių liaudies daina "Pempel, pempel" labai išpopuliarėjo mūsų krašte - ją mielai atlieka daugelis šalies chorų ir dabar, ji dažnai įtraukiama į respublikinių dainų švenčių repertuarą. Trečia, ši plokštelė jau tapo ne tik mūsų organizacijos, bet ir visos šalies kultūrinio muzikinio paveldo dalimi. Ji atspindi buvusį masinį meninių kolektyvų kultūrinį judėjimą Lietuvoje - jis išreiškė tautinį identitetą, buvo savotiška pasipriešinimo forma sovietinei mašinai.  

Skaitytojai, susidomėję šia mūsų organizacijos muzikinį praeities gyvenimą atspindinčia plokštele, gali apsilankyti Lietuvos aklųjų bibliotekoje. Plokštelę ras jau restauruotą ir perrašytą į šiuolaikines kompaktines plokšteles. 

MINĖTINOS SUKAKTYS 

Gegužės 1 d. sukanka 60 metų, kai gimė (1949) Veronika Čirvinskienė (Stasevičiūtė), tiflopedagogė, Raseinių neįgaliųjų dienos užimtumo centro direktorė. 

Gegužės 9 d. sukanka 60 metų, kai gimė (1949) Zena Juodikienė (Katinaitė), tiflopedagogė, metodininkė, vadovėlių ir metodinių priemonių autorė, 1975 - 2008 m. dirbo LASUC pradinių klasių mokytoja.  

Gegužės 15 d. sukanka 70 metų, kai gimė (1939) Juozas Šukys, liaudiškos muzikos kapelos "Šelmiai" vadovas. 

Gegužės 25 d. sukanka 100 metų, kai gimė (1909 - 1988) Ona Poškienė (Juodzevičiūtė), pedagogė, 1954 - 1967 m. dirbo Kauno aklųjų internatinėje mokykloje. 

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]