PARODOS

Henrikas STUKAS

NAUJI EKSPONATAI

2006 m. lapkričio mėnesį Nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejaus filiale, Mykolo Žilinsko dailės galerijoje, buvo atidaryta nuolat veikianti šiuolaikinio meno ekspozicija - "Muziejus neregiui", skirta neregiams ir silpnaregiams muziejaus lankytojams. Tai nuoširdus muziejininkų ir menininkų siekis - suteikti galimybę susipažinti su šiuolaikine daile ir jos kūrėjais. Eksponatų vieta - netradicinė: visa parodos ekspozicija išsidėsčiusi muziejaus koridoriuose. Tai žinomų ir dar tik pradedančių menininkų darbai: Roberto Antinio terakotinių darbų serija "Pirštų galimybės", Evaldo Pauzos terakotinė, emale dengta skulptūra "Tūros", Vytauto Umbraso "Medžioklė", Kęstučio Lanausko kompozicija "Rasa kėlė", Algimanto Šlapiko "Turėklas" ir kiti darbai. 

2008 metų pabaigoje paroda praturtėjo naujais autoriais ir jų kūriniais. Štai ką sakė parodos "Muziejus neregiui" iniciatorė ir kuratorė, menotyrininkė Violeta Jasevičiūtė: "Parodos koncepcija paremta taktiliniu principu, išnaudojant kai kuriuos specifinius momentus. Tai etiketės brailio raštu - jas sukūrė stiklo menininkas Artūras Rimkūnas, grafika pristatoma ne atspaudais ant popieriaus, o klišėmis, kuriose galima užčiuopti įrėžtą, išnuodytą piešinį, vaizdą. Kūrinių siužetai pritaikyti ir suaugusiems, ir vaikams. Išnaudojamos šiuolaikinio meno galimybės - atraktyvumas, žaidybiniai elementai. Taip pat, be regos, remiamasi ir kitais žmogaus pojūčiais - klausa, uosle, skoniu." 

Šiuo metu ekspozicijoje - 19 menininkų pristato tradicinius kūrinius: skulptūrą, tapybą, grafiką, tekstilę, meninį stiklą bei postmodernaus meno pavyzdžius - instaliacijas ir objektus, atspindinčius medžiagų, technikų ir žanrų įvairovę, skirtingą autorių stilių bei mąstymą. V. Jasevičiūtė pastebi: "Parodoje nepataikaujama nereginčiam lankytojui, pabrėžiama, jog nėra skirtumų tarp reginčio ir aklo žmogaus, išskyrus vienintelį - regą." 

2008 metais paroda praturtėjo septyniais eksponatais. Tai dailininkų Sigitos Grabliauskaitės, Linos Jonikės, Virginijos Kirvelienės, Eimučio Markūno, Artūro Rimkevičiaus ir Algimanto Šlapiko kūriniai. 

Stiklo menininkės Sigitos Grabliauskaitės - "Tiesa užrištomis akimis" - autorės veido kaukė, nulieta iš stiklo. Akis dengiantis raištis - užuomina į neregintį žmogų, kuris jautriau ir giliau suvokia, "pamato" gyvenimo tiesą nei regintysis. Menotyrininkė pasakojo:  

"Žanro prasme kūrinį galima priskirti portretui, nes gyvo veido atlieja įkūnija dvasingumą, tiksliai atkartoja švelnius menininkės veido bruožus ir mažai ką turi bendra su sustingusiomis pomirtinėmis kaukėmis." 

Tekstilininkės Linos Jonikės "Natiurmorte" vaizduojamas augalas - tai alijošius, knyga su drambliuku bei vaza su vaisiais. Alijošius simbolizuoja sveikatą, knyga - išmintį, drambliukas - laimę, o vaza su vaisiais - malonumą. V. Jasevičiūtė taikliai pastebėjo: "Darbas atitinka tradicinės tekstilės reikalavimus, nes yra atliktas siuvimo, siuvinėjimo, aplikacijos technika, naudojant dvi ryškias kontrastingas audinio spalvas - juodą ir geltoną, apeliuojant į silpnai reginčius parodos lankytojus." 

Tekstilininkės Virginijos Kirvelienės darbas - "Miesto dangčiai". Autorė eksponuoja autentiškus kanalizacijos, dujų nuotėkų, telefono kabelių šulinių dangčių atspaudus, padarytus iš sudrėkintos, vėliau sustingusios medvilnės. 

Violeta teigė: "Šis darbas jau peržengia tradicinės tekstilės ribas ir įkūnija postmodernų mąstymą. Menininkės kūrinys pasižymi originalumu, netikėtu požiūriu į mus supančią aplinką, jos santykį su menu. Taip menininkė ne tik užfiksuoja istorinius laiko atspindžius (daugelis miesto šulinių dangčių nepakitę nuo sovietinės santvarkos laikų), bet ir pakylėja šiuos utilitarios paskirties objektus į meninį lygmenį." 

Vitražisto, tapytojo Eimučio Markūno instaliacija - "Planetos gimimas". Tai pašto dėžutės dydžio formoje įmontuotos švieselės. "Tai menininko sukurtas, fantastiškas visatos fragmento modelis. Šešios, nuolat mirksinčios, vaivorykštės spektru persiliejančios, plataus diametro lempos - aliuzija į dangaus kūnus, planetas ir žvaigždes, o juodos spalvos faktūrinis minkštas silikoninis fonas įkūnija kosmoso materiją," - aiškino V. Jasevičiūtė. 

Stiklo menininko Artūro Rimkūno objektas - "Neįmanomas interjero elementas". Tai netikėta ir sveiku humoru trykštanti kompozicija. Menininkas panaudoja masinės gamybos, medinių "slankiojančių" grindų detales, į kurias įkomponuoja daug senoviško dizaino bronzinių vandens kraniukų. Menotyrininkė komentavo: "Menininkas tarsi teigia, kad šiuolaikinio meno galimybės - neribotos, o linksmos fantazijos ne tik sukelia šypsnį, bet ir lavina vaizduotę." 

Skulptoriaus Algimanto Šlapiko šlifuoto granito skulptūra "Papūsk katei į uodegą" taip pat nestokoja humoro. Joje vaizduojama raina katės uodega, su skylute apačioje - papūtus uodegą pasigirsta švilpuko garsas. "Skulptūroje užkoduotos dar kelios prasmės, nes "uodega" primena eismą reguliuojančio policininko lazdelę ar užkardą. Skulptūroje gvildenamos filosofinės žmogaus pasirinkimo, galimybių ribojimo temos. Joms spręsti autorius pasiūlo alternatyvą - tai katino, "kuris vaikšto, kur nori" įvaizdis, kuris tapatinamas su kūrybine laisve," - pasakojo ekspozicijos vadovė. 

Visų naujų eksponatų aprašyti neįmanoma. O ar plunksna galima perteikti patirtus įspūdžius? Į šį klausimą rasite atsakymą tik tada, kai patys paliesite šiuos ir dar neaprašytus dailininkų darbus. 

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]