NEREGYS IR VISUOMENĖ |
Andrius VAINORAS ŽEMIŠKI NEPATOGUMAI |
Vasario 5 d. Jungtinės Karalystės ambasada neįgaliųjų organizacijų atstovus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakingus darbuotojus pakvietė į susitikimą su fondo "Leonard Cheshire Disability" atstove Tanya Barron. Šis fondas - viena didžiausių Jungtinės Karalystės organizacijų, dirbančių neįgaliųjų labui ir atstovaujančių jų interesams. Fondas įkurtas prieš šešiasdešimt metų, kaip sakė viešnia, vienas svarbiausių jo tikslų buvo siekti, kad Jungtinėje Karalystėje liktų kuo mažiau globos namų, internatų ir kad kuo daugiau neįgaliųjų gyventų namuose. Anot T. Barron, šį tikslą beveik pavyko įgyvendinti, nors kartu pripažįstama, kad visiškai atsisakyti tokių įstaigų netikslinga. Viešnia, pristatydama savo organizacijos veiklą, nesistengė nei pamokyti, nei pasipuikuoti pasiektais rezultatais. Vyko abipusis bendravimas, keitimasis nuomonėmis, patirtimi, o į ją, jeigu tik žmogus neserga didybės manija, niekada neverta numoti ranka. "Leonard Cheshire Disability" informaciją apie neįgaliųjų situaciją gauna daugiau nei iš penkiasdešimties valstybių, taigi galima daryti šiokias tokias išvadas. Jos nėra džiuginančios: tapus neįgaliu, žmogui bent penkiasdešimčia procentų sumažėja tikimybė susirasti darbą, daugelis neįgaliųjų priklauso dešimčiai procentų šalies gyventojų, gaunančių mažiausias pajamas. Neįgalieji net išsivysčiusiose valstybėse turi nuolat priminti, o kai kada ir pakovoti už savo teisę į visavertį, pilnakraujį gyvenimą. T. Barron susirinkusiųjų paklausė, ką jie darytų neįgaliųjų labui, jeigu, tarkime, vieniems metams taptų ministrais ar kitais valstybės vadovais? Vieni sakė, kad neįgaliesiems skirtų daugiau pinigų, nes tada šie galėtų nusipirkti daugiau reikalingų paslaugų, galėtų pasisamdyti pagalbininką, kiti - gerintų įstatymus, tvarkytų viešąją aplinką, apie neįgaliuosius ir neįgalumo sukeliamas problemas informuotų visuomenę. Kaip pastebėjo viešnia, visos šios priemonės yra veiksmingos, reikalingos ir visos vienaip ar kitaip taikomos ar taikytos daugelio valstybių neįgaliųjų veikloje. Fondas "Leonard Cheshire Disability" turi patirties vykdant įvairias visuomenės informavimo kampanijas, akcijas, taikant kitas poveikio priemones. Kai kurias jų T. Barron trumpai pakomentavo. Visas priemones galima suskirstyti į keletą grupių, kiekviena jų turi savų trūkumų ir savų privalumų. Viešnia daugiau akcentavo trūkumus. Viena iš labiausiai paplitusių visuomenės informavimo priemonių - rašytinė informacija: įvairūs lankstinukai, informaciniai lapeliai, knygelės ir pan. Jos minusas - didžioji tokios informacijos dalis, net neperskaityta, nukeliauja į šiukšlių dėžę. Kita visuomenės informavimo priemonių grupė, dažniausiai orientuojama į politikus, valstybės valdininkus, - įvairūs pokalbiai, apvalūs stalai, viešos diskusijos ir pan. Silpnoji vieta - į tokius pokalbius dažniausiai ateina žmonės, kurie jau domisi neįgaliųjų reikalais, nori jiems padėti ar bent susipažinti su jų problemomis. Ką daryti su nesidominčiais? Galima pereiti prie tiesioginių veiksmų. T. Barron pateikė vieną pavyzdį iš Jungtinės Karalystės gyvenimo. Šioje šalyje judėjimo negalią turintys žmonės susidurdavo su didelėmis kliūtimis keliaudami viešuoju transportu - ypač traukiniais, metro. Prašymai, aiškinimai, kad traukinių ir metro stotys jiems visiškai nepritaikytos, norimų rezultatų nedavė. Tada vienas neįgalusis susirado didelę karietą, įsikėlė į ją karstą ir nuvyko prie parlamento. Ant karietos jis buvo užkabinęs maždaug tokio turinio užrašą: "Aš greičiau numirsiu, nei valdžia neįgaliesiems pritaikys viešąjį transportą". Viešnia smulkiau nekomentavo, ką tasai "išsišokėlis" prie parlamento veikė: tik protestavo ar protestuodamas ir badavo, kiek laiko truko jo protestas? Šiaip ar taip, tikslas buvo pasiektas: valdžia įsipareigojo per penkiolika metų judėjimo negalią turintiems žmonėms pritaikyti viešąjį transportą ir visą jo infrastruktūrą. Kitas pavyzdys taip pat susijęs su judėjimo negalia. Vienoje valstybėje vienas neįgalusis socialinės apsaugos ministrą pakvietė susitikti ir pabendrauti prie ministerijos ant šaligatvio - mat jo negalios žmonėms į ministeriją patekti ir jos koridoriais "nukeliauti" iki ministro kabineto buvę sunku, o gal net ir visai neįmanoma. Po susitikimo ant šaligatvio tos šalies socialinės apsaugos ministerija tapo atvira ir judėjimo negalią turintiems žmonėms. Tiesioginiai veiksmai, įvairios protesto akcijos tiek užjūriuose, tiek gimtojoje šalelėje kelia daugiausia diskusijų. Kada, kokiomis aplinkybėmis dera jų imtis? Ar tikslas, kurio tokiu veiksmu siekiama, sulauks visuomenės pritarimo ir palaikymo? Būtina įvertinti ir valstybės, kurioje tokie veiksmai organizuojami, tradicijas, jos piliečių mentalitetą. Kad lietuviai moka supykti, parodė sausio įvykiai prie Seimo, tačiau kiek iš mūsų galėtų ryžtis tokiems poelgiams kaip tas britas su karstu? Kuris galėtume ant šaligatvio iškviesti pasikalbėti patį ministrą? Nesame nei prancūzai, nei ispanai, gal todėl mūsų "tiesioginiai veiksmai" dažniausiai prasideda ir baigiasi taip pat - kalbomis bendraminčių ratelyje. Apskritai, susidarė įspūdis, kad dažniau "tiesioginių veiksmų" imasi judėjimo negalią turintys žmonės, nors gali būti, kad viešnia pateikė tik pirmus į galvą atėjusius pavyzdžius. Kaip sėkmingos kampanijos keičiant visuomenės požiūrį į negalią pavyzdį T. Barron paminėjo jos šalyje bendradarbiaujant su viena garsiausių kino kompanijų sukurtą animacinių filmukų ciklą "Žemiški nepatogumai". Juose neįgalieji patys pasakoja apie savo negalią, veikia neįgalūs gyvūnai. Filmukus tą pačią dieną buvo galima pasižiūrėti Vilniuje įsikūrusiame Tolerancijos centre, o norintys juos galėjo gauti kaip dalomąją medžiagą. Tiesa, į peržiūrą nuėję aklieji nelabai suprato, kas čia vyksta ir koks vaidmuo toje įvykių grandinėje skirtas jiems. Mat filmukų niekas nesivargino komentuoti, o angliški titrai keitėsi taip greitai, kad ir norėdamas nelabai suskubsi išversti. Kaip pasakytų koks lietuviško kaimo senolis - ne šventieji ir ten puodus žiedžia! Vis dėlto kai kada į tuos "svetur nužiestus puodus" įkišti nosį būna ne tik smalsu, bet ir naudinga. Keletą "Žemiškų nepatogumų" egzempliorių kompaktinėse plokštelėse gavo ir Lietuvos aklųjų biblioteka. Taigi pasižiūrėkite ir kitiems parodykite! Fondas "Leonard Cheshire Disability" internete: www.lcdisability.org.
|