RENGINIAI

Gražina SIDEREVIČIENĖ

SAUSIO 13-TOJI SEINUOSE IR PUNSKE

Leidinio "Punsko kraštas" įžangoje rašoma: "Punsko apylinkės - tai dainų, šokių, įdomių tradicijų, gardžių patiekalų kraštas. Čia taip pat puiki, švari gamta: kalneliai ir slėniai. Šio krašto istorija ir jo gyventojų sumanumas paliko čia daug pėdsakų: įdomių pastatų, muziejų, pakelės kryžių bei paminklinių akmenų, puikių sodybų." 

Sausio 13-ąją, minint Laisvės gynėjų dieną, VšĮ Kauno aklųjų ir silpnaregių centro (KASC) kanklių ansamblis, moterų vokalinis ansamblis "Credo", liaudiškos muzikos kapela "Bičiuliai", skaitovės Z. Klibavičienė, R. Girnienė, literatė K. Venckuvienė buvo pakviesti surengti koncertus, skirtus šiai dienai atminti, Seinuose ir Punske. 

Mintis artimiau pažinti Seinų ir Punsko krašto lietuvių bendruomenę, užmegzti artimesnius ryšius kilo "Credo" vadovei Onutei Matusevičiūtei, kurios balsu ir dainomis ne kartą žavėjosi Punsko lietuviai. 

Pirmasis koncertas - Seinuose, Lietuvių namuose. Mus pasitikusi Genutė Pakutkienė supažindino su Seinų miestelio istorija, lankytinomis vietomis. Sužinojome, kad Seinai - apskrities centras, kuriame yra šeši tūkstančiai gyventojų, iš jų - apie tūkstantis lietuvių. Aplankėme vyskupo, "Anykščių šilelio" autoriaus Antano Baranausko kapą. Didysis lietuvių poetas ilsisi Seinų katedros koplyčioje. Čia nuskambėjo moterų vokalinio ansamblio giedama "Marija, Marija", Z. Klibavičienė paskaitė ištrauką iš "Anykščių šilelio", buvo uždegtos žvakutės. Genutės vedami, ilgai vaikštinėjome iki šiol nesuremontuotais kunigų seminarijos koridoriais. Čia įrengtame muziejuje eksponuojami šio krašto namų apyvokos reikmenys, meninės fotografijos, antrame aukšte - bažnytinių apeigų reikmenys, istoriniai religiniai dokumentai. 

Koncertas labai jaukiuose, patogiai įrengtuose Lietuvių namuose paliko neišdildomą įspūdį. Salė buvo pilnutėlė jaunimo ir vyresnio amžiaus žmonių, kiekvienas meninės programos numeris buvo palydimas gausių aplodismentų. Mirtina tyla tvyrojo skambant kanklių ansamblio atliekamam kūriniui "Lietuva brangi" (muzika - J. Naujalio, kanklėms kūrinį pritaikė A. Mikulskis). Subtiliai Onutės Matusevičiūtės sudainuota Marcelės daina iš A. Bražinsko miuziklo "Pagramančio šnekučiai" buvo sutikta tokiais plojimais, kokių tikrai nesitikėjome. Ansamblio "Credo" moterys, vadovaujamos O. Matusevičiūtės, atliko lietuvių liaudies dainą "Aušta aušrelė", Leonido Abario "Tyliai, tyliai", Ž. Anilionio "Lietuva prie balto stalo". Savo kūrybos posmų paskaitė literatė Kazimiera Venckuvienė, Justino Marcinkevičiaus ir Antano Jonyno eilių - Roma Girnienė. 

Programą praturtino ir paįvairino liaudiškos muzikos kapelos "Bičiuliai" ir vyrų vokalinės grupės atliekami lietuvių romansai. Kartu su žiūrovais smagiai sudainavome "Žemėj Lietuvos". Buvome apdovanoti gėlėmis, o KASC direktorius Stasys Babonas įteikė silpnaregių rankomis nupintą krepšelį vaisiams, leidinių apie LASS veiklą. Savo apsilankymu mūsų koncertą pagerbė Lietuvos Respublikos konsulas Liudas Milašius. Ir vėl - į kelią, į Punską, kur moterų vokalinio ansamblio laukė labai atsakingas pasirodymas neogotikos stiliaus Punsko Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo bažnyčioje. Čia moterys giedojo šv.Mišiose. Labai šiltai viešnias iš Kauno sutiko vargonininkas Eugenijus Parakevičius ir vikaras Donatas Rolskis. Bažnyčia atstatyta - pirmoji, statyta 1597 metais, buvo medinė, 1772 metais ji sudegė, kita, taip pat medinė, sudegė 1868 metais. Dabartinė šventovė baigta statyti 1881 metais. Ji - iš plytų ir akmens trijų navų, du bokštai (po 35 metrus aukščio) didingai iškilę virš Punsko miestelio. Bažnyčia nešildoma, bet sausio 13-ąją ji buvo pilnutėlė. 

Dar vienas pasirodymas 2004 metais atidarytuose Punsko lietuvių kultūros namuose - kartu su vaikų muzikos mokyklos auklėtiniais, labai profesionaliai parengtais instrumentininkais, dainininkais ir skaitovais. Puiki renginio režisūra. Moterų vokalinis ansamblis "Credo" ir skaitovė Zita Klibavičienė pasirodė renginio pabaigoje. Plojimų audra, lyg būtume patys geriausi, dovanos. 

Ko galime pasimokyti iš Seinų ir Punsko lietuvių? Visų pirma nesuvaidinto patriotizmo ir kultūros. Šiems žmonėms tikrai rūpi savo krašto ir Lietuvos ateitis, jie kaip įmanydami puoselėja lietuvybę: puikiai išmano savo krašto istoriją, ją saugo ir laukia tokio pat dėmesio ir požiūrio iš Lietuvos. 

Vienas svarbiausių šio krašto muziejų, veikiančių Punsko lietuvių kultūros namuose, - J. Vainos sukurtas Punsko etnografinis muziejus. Jis veikia nuo 1979 metų, nors medžiaga sukaupta 1968 metais. Jame per du tūkstančius eksponatų. Dauguma jų - iš XX a. pradžios. Muziejuje yra šio krašto memorialinės kultūros eksponatų, senovės kaimo moterų darbus ir gyvenimą vaizduojanti paroda. Įdomi didelė monetų kolekcija, raštijos paminklai bei lietuvių lakūnų Dariaus ir Girėno memorialinė salė. 

Paminėjau tik vieną Punske lankytiną vietą, bet jų yra daugybė ir tikrai vertų dėmesio. 

O mes, kauniečiai, esame dėkingi LR Seimo narei Krašto apsaugos ministrei Rasai Juknevičienei, savo lėšomis finansavusiai šią koncertinę kelionę. 

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]