NAUJOS TECHNOLOGIJOS

Karolis VERBLIUGEVIČIUS

INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS IR NEREGIAI

(Tęsinys) 

Po skaitmeninės televizijos pristatymo ir ilgų diskusijų RNIB atstovas kartu su Londono universiteto psichologijos fakulteto specialiste komisijos narius supažindino su 2008 m. rugsėjį atliktu tyrimu apie skaitmeninį radiją. Jei dėl skaitmeninės televizijos nekyla abejonių ir perėjimas prie jos yra įteisintas Europos Sąjungos dokumentuose, tai skaitmeninio radijo ateitis nėra tokia aiški. 

Esminė skaitmeninio radijo savybė ta, kad geros kokybės monofoninį arba stereofoninį garsą (muziką, kalbą) ir papildomą tekstinę informaciją (reklamą, anonsus) skaitmeniniu būdu galima transliuoti vienu dažniu ir vienu siųstuvu aprėpiant Lietuvos ar net Vokietijos dydžio valstybę. 

Skaitmeninio radijo privalumai yra geros (CD) kokybės stereogarsas, papildomos tekstinės (žinių, anonsų, reklamos), grafinės ir vaizdo informacijos perdavimas, Lietuvos ir užsienio programų įvairovė, reikiamos teritorijos aprėptis be didelių investicijų, papildomos funkcijos - programų rūšiavimas pagal kategorijas, programų išsaugojimas atmintyje. Ateityje numatoma įdiegti papildomų duomenų perdavimą (muzikinių mp 3 failų, www puslapių, informacinių duomenų). Šios priemonės padėtų populiarinti DAB (Digital Audio Broadcasting) radiją, paverstų jį patrauklesnį ir naudingesnį, būtų galima ne tik sužinoti naujienų, paklausyti įvairiausios muzikos, bet ir gauti svarbios informacijos apie miestą, jo infrastruktūrą, sužinoti apie pagrindinius įvykius bei renginius. Tokiam tikslui pakaks kišenėje, automobilyje arba namuose turėti patį paprasčiausią skaitmeninį DAB radijo imtuvą. 

"World DAB Forum" duomenimis, radijas DAB formatu veikia 35 pasaulio šalyse. Iki 2010 m. Kanadoje planuojama uždaryti visas AM ir FM radijo stotis ir galutinai pereiti prie skaitmeninio radijo programų siuntimo. Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Belgijoje, Portugalijoje DAB formatu siunčiama daug visuomeninių ir komercinių radijo programų, kurių gali klausytis apie 70-98 proc. gyventojų. 

Lietuvoje jau daugiau nei penkeri metai transliuojamos dvi Lietuvos nacionalinio radijo ir keturios komercinės radijo stotys - Laisvoji banga, Radijo centras, Ruskoje radio Baltija, Zip FM. 

Aukščiau išvardintais DAB privalumais vartotojai gali naudotis jau dabar, tačiau tik ne tie, kurie turi regėjimo negalią. Svarbiausia aklųjų ir silpnaregių problema - radijo imtuvų pritaikymas regėjimo negalią turintiems žmonėms. Imtuvuose turi būti įdiegta ekrano skaitymo sistema, kuri visą imtuvo ekranėlyje rodomą informaciją pateiktų garsu, panašiai kaip veikia kompiuterinės ekrano skaitymo programos. Silpnaregiams informacija turėtų būti pateikiama didesniu šriftu ir kontrastingomis spalvomis, kurias kiekvienas silpnaregis galėtų pasikeisti pagal savo regėjimo lygį. Taip pat ergonomiški ir apčiuopiami valdymo klavišai. Tokius "pritaikytus" imtuvus buvo pradėta gaminti angliškai kalbančiai rinkai, bet gamintojai nutraukė jų gamybą dėl mažos paklausos. 

Apskritai, DAB radijo plėtra susijusi ir su imtuvų kainomis. Nors šiuo metu radioelektroninės aparatūros gamintojai jau siūlo platų DAB imtuvų spektrą (imtuvai skiriasi paskirtimi, galimybėmis ir kaina), bet kuriuo atveju kaina vis dar išlieka pakankamai didelė - 90 - 900 eurų, o regėjimo negalią turintiems žmonėms pritaikytų imtuvų kaina - daugiau nei 1400 eurų. 

Komisijos darbe nemažai laiko buvo skirta diskusijoms apie informacinės aplinkos pritaikymą. Nariai dalijosi informacija apie situaciją savo šalyse. Kalbėta apie GPS panaudojimą neregių poreikiams, bankinių sistemų ir viešosios informacijos, pvz., autobusų, traukinių tvarkaraščių, prieinamumą regėjimo negalią turintiems žmonėms. 

Žmonės Vakarų Europoje, JAV ar Kanadoje jau įprato prie viešojo transporto stotelėse esančių švieslenčių, informuojančių apie netrukus atvykstantį transportą. Tačiau ir išsivysčiusiose šalyse tokia informacija neregiams kol kas neprieinama. 

RNIB komisijos nariai gyrė GPS (Global Positioning System) - visuotinę padėties nustatymo sistemą (arba Globali pozicionavimo sistema), kurią naudojant neregiai gauna svarbios informacijos apie aplinką. GPS ir speciali programinė įranga mobiliajame telefone leidžia nustatyti ne tik objekto koordinates bet kurioje pasaulio vietoje, bet ir suteikia papildomos informacijos - kokie ir kokiu atstumu nuo vartotojo išsidėstę objektai, pvz., bankai, ligoninės, vaistinės, stotys, parduotuvės, restoranai, kavinės, bibliotekos ir kt. Prireikus vartotojas gali nurodyti sistemai, kad ji vestų neregį iki tam tikro objekto. Visi nurodymai pranešami garsu. Tokios sistemos naudojimas kur kas palengvina akliesiems orientavimąsi aplinkoje, tačiau norint įgyti reikalingų įgūdžių, reikia įdėti nemažai pastangų. Lietuvoje ši sistema taip pat veikia, tačiau tenka naudotis angliška programos versija. 

Paskutinę komisijos darbo dieną privati kompanija iš Vokietijos pristatė naują navigacijos sistemą TANIA, veikiančią pastatų viduje (GPS veikia tik atviroje erdvėje, jai trukdo dideli pastatai, tankūs miškai ir kt.). Naudojantis labai mažame kompiuteryje įdiegta autonomine padėties nustatymo sistema, skaitmeniniu pastato ar patalpos planu (žemėlapiu), kompasu, žingsniamačiu, neregiai gali orientuotis, pvz., prekybos centruose. Garso pranešimais pateikiama informacija apie žmogaus buvimo vietą, apie duris, daiktus ir kt. objektus kairėje ir dešinėje. Taip pat įvedus norimą pasiekti vietą pastate, sistema garsiniais pranešimais veda (orientuoja) vartotoją iki nurodytos vietos. Sistema tobulinama, vartotojai jos išbandyti dar negali. Beje, yra ir daug neatsakytų klausimų, pvz., kaip vartotojas gaus patalpų planus, kokiu būdu bus atnaujinama informacija planuose ir t.t. Visi komisijos nariai pritarė, kad sistema tikrai naudinga ne tik neregiams, bet ir žmonėms, turintiems judėjimo negalią, ir paragino kompaniją dirbti šioje srityje toliau. 

Po kelias dienas trukusio darbo, komisija priėjo prie tokių išvadų. Visų pirma, reikia sukurti produktų pritaikymo neįgaliesiems standartų sistemą, kuria galėtų vadovautis gamintojai kurdami naujus gaminius. Antra, būtina su gamintojais derinti naujai pasirodančių produktų pritaikymą neįgaliesiems - ir kuo anksčiau reikia konsultuoti gamintojus, kai kuriamos priemonės, o ne tada, kai produktai jau prekybos vietose. Trečia, neįgaliųjų organizacijos turėtų sukurti ir pasitvirtinti savo šalies strategiją informacinių technologijų, informacinės aplinkos srityse. (RNIB tokią turi 2009-2014 metams). 

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]