IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Juozas VALENTUKEVIČIUS

NEREGIŲ PROMETĖJAS

Šiais metais viso pasaulio aklieji, ir ne tik jie, mini labai svarbią sukaktį. Nuo aklųjų rašto išradėjo ir pedagogo Luji Brailio gimimo sukanka 200 metų. Jo genialus išradimas - šešių reljefinių taškų raštas - pasaulio akliesiems yra pati didžiausia ir geriausia dovana, atvėrusi kelią į šviesą ir raštingumą. Dažnai šis išradimas yra lyginamas su mitiniu Prometėjo žygdarbiu, atnešusiu ugnį žemės mirtingiesiems. Tačiau kol šis raštas užėmė deramą vietą pasaulio aklųjų švietimo sistemoje, jam teko nueiti ilgą ir sudėtingą pripažinimo kelią. Išradėjas buvo įsitikinęs naujojo rašto patogumu ir tinkamumu neregiams ir ilgus metus vis tobulino šešių taškų sistemą. Minėdami šio žmogaus jubiliejų, prisiminkime kai kuriuos jo gyvenimo ir veiklos faktus. 

Luji Brailis gimė 1809 m. sausio 4 d. Prancūzijoje, Kuvrė miestelyje, netoli Paryžiaus. Būdamas trejų metų, aštriu daiktu, panašiu į ylą, susižeidė akį ir nustojo ja matyti. Netrukus užgeso ir antroji akis. Iš pradžių kartu su reginčiaisiais mokėsi gimtojo miestelio mokykloje, kur pasižymėjo sumanumu, stropumu ir puikia atmintimi. Namie padėdavo tėvui siūti nesudėtingas odinių pakinktų dalis. Tėvai rūpinosi sūnaus ateitimi, padėjo ir vietos parapijos klebonas, kuris žavėjosi berniuko gabumais. 1819 m. jų pastangomis Luji buvo priimtas į Paryžiaus aklųjų institutą. Čia jis stropiai mokėsi, triūsė dirbtuvėse ir domėjosi muzika: skambino pianinu, grojo vargonais. Gabiam moksleiviui instituto vadovybė leido mokyti muzikos jaunesnius mokinius ir netgi dėstyti kai kurias disciplinas. Pamokose naudojo savo paties pagamintas pagalbines mokymo priemones. 

Kai L. Brailis mokėsi institute, knygos būdavo spausdinamos linijiniu reljefiniu šriftu. Sunku būdavo jį skaityti, dar sunkiau - rašyti. Pedagogai suprato, kad neregiams jis nepatogus. Paryžiaus aklųjų instituto direktorius Pinjė pasiūlė naudoti karo inžinieriaus Šarlio Barbjė sukurtą taškų raštą, pritaikytą kariškiams pirštais skaityti naktį. Šis "tamsos raštas" 1821 m. buvo pradėtas naudoti Paryžiaus institute. Tačiau ir šis taškų raštas buvo per daug sudėtingas, aklieji jį sunkiai pirštais apčiuopdavo, jis turėjo ir daugiau trūkumų, neatitiko gramatikos reikalavimų ir pan. Suprantama, šis raštas buvo sukurtas ir skirtas tik slaptajai karo tarnybai. Luji Brailiui taškų rašto sistemos idėja labai patiko - jis pradėjo galvoti, kaip pašalinti trūkumus ir patobulinti patį iškilių taškų raštą. Kurdamas naująjį raštą, daug šnekėdavosi su bendro likimo draugais ir liberalių pažiūrų pedagogais, klausdavo jų nuomonės ir prašydavo patarimų. Po kelerių metų darbo ir ieškojimų L. Brailiui gimė geniali mintis - raštą sudaryti tik iš šešių taškų, išdėstytų stačiakampio formos langelyje. Įvairiai grupuojant taškus, buvo galima sudaryti 63 taškų kombinacijas - jų pakanka ir raidėms, ir skyrybos ženklams, skaičiams ir muzikos natoms. 1825 m. L. Brailis šį naująjį raštą pristatė Paryžiaus aklųjų instituto kolektyvui. Tuo metu L. Brailiui buvo tik šešiolika metų. Vyresniųjų klasių mokiniai ir pažangieji pedagogai iš karto įvertino šio rašto pranašumą ir tinkamumą neregiams. Po to autorius dar keletą metų tobulino savo išradimą. Už šį išradimą L. Brailiui buvo paskirtas Garbės legiono ordinas. Tačiau visuotinio pripažinimo vis nebuvo, prasidėjo įvairios intrigos, konservatyvūs pedagogai nenorėjo mokytis naujojo rašto ir vis rasdavo įvairiausių priežasčių, kad naudojimąsi juo atidėtų. Pažangių pedagogų iniciatyva naujasis raštas buvo dėstomas kaip papildoma disciplina vyresniųjų klasių mokiniams. Pagaliau 1844 m. vasario 22 d., atidarant naująsias Paryžiaus aklųjų instituto patalpas, mokymo įstaigos direktorius Jozefas Godė oficialiai paskelbė Brailio rašto pripažinimą ir jo tinkamumą neregių švietimui.  

L. Brailis labai džiaugėsi, kad jo darbas buvo pripažintas ir įvertintas. Tačiau jau tuo metu išradėjas sunkiai sirgo ir, nors teturėjo vos 20 metų, buvo silpnos sveikatos. Nesutarimai tarp pedagogų ir intrigos dėl naujojo rašto sekino Luji Brailio sveikatą. Todėl Brailis ne kartą buvo nutraukęs pedagoginę veiklą aklųjų institute ir išvykęs į tėviškę, kur buvo tyresnis oras ir geresnės sąlygos gydytis. 1852 m. sausio 6 d. L. Brailis mirė, nesulaukęs savo genialaus išradimo triumfo. Giminės jį palaidojo gimtojo Kuvrė miestelio kapinėse.  

Brailio raštas buvo pripažintas jau po išradėjo mirties. 1878 metais Paryžiuje įvykęs tarptautinis tiflopedagogų suvažiavimas oficialiai pripažino šį raštą ir konstatavo, kad jis labiausiai tinkamas akliesiems mokyti. Brailio vardu pavadintas raštas pradėjo triumfo žygį per pasaulį. Netrukus raštą pripažino ir įteisino Anglijos aklųjų institutas. Po metų Vokietijoje, Berlyne, vykęs šios šalies tiflopedagogų suvažiavimas oficialiai įteisino Brailio raštą. Sankt Peterburge (Rusija) veikusiuose mergaičių ir berniukų aklųjų institutuose taip pat pradėta mokyti Brailio rašto. Net tolimojoje Japonijoje 1890 metais buvo įvestas Brailio raštas. Jungtinėse Amerikos Valstijose šis raštas įsivyravo tik 1919 metais. Lietuvių kalbai Brailio raštas pritaikytas 1927 metais. Šio rašto Lietuvos neregiai pradėti mokyti 1928 metų pavasarį, pradėjus veikti Kauno aklųjų institutui. Šiuo metu Brailio raštas yra naudojamas viso pasaulio aklųjų švietimo sistemos įstaigose, juo spausdinamos knygos ir vadovėliai akliesiems.  

Pirmieji Luji Brailio atminimo įamžinimu susirūpino artimiausi draugai, Paryžiaus aklųjų instituto mokiniai ir mokytojai - jų lėšomis buvo sukurtas išradėjo biustas ir 1853 m. pastatytas instituto vestibiulyje. 

1887 m. gimtajame Kuvrė miestelyje buvo pastatytas paminklas: Luji Brailis sėdėdamas moko rašto šalia stovintį berniuką. Taip pat Brailio gimtinėje buvo atidarytas muziejus, kuris tebeveikia iki šiol. 1952 m., švenčiant šimtąsias L. Brailio mirties metines, jo palaikai buvo perkelti iš Kuvrė kapinaičių į Panteoną Paryžiuje. 1959 m. visame pasaulyje buvo plačiai paminėtos 150-sios Brailio gimimo metinės ir 1975-ieji metai paskelbti Tarptautiniais Brailio metais. Pasirodė daug įvairių ženkliukų, pašto ženklų ir medalių su L. Brailio atvaizdais, pastatytų paminklų ir išleista knygų. Lietuvoje, Švėkšnos miestelyje, L. Brailio vardu buvo pavadinta gatvė. Vilniuje, Lietuvos aklųjų bibliotekos vestibiulyje, stovi Tomo Sakalausko sukurtas L. Brailio skulptūrinis portretas.  

MINĖTINOS SUKAKTYS 

Vasario 4 d. sukanka 50 metų, kai gimė (1959) Vytautas Girnius, sportininkas, parolimpinių žaidynių dalyvis ir prizininkas, Lietuvos parolimpinio komiteto prezidentas. 

Vasario 9 d. sukanka 50 metų, kai gimė (1959) Jonas Garbaliauskas, LASS Raseinių rajono filialo pirmininkas. 

Vasario 22 d. sukanka 50 metų, kai gimė (1959) Jonas Drėgva, muzikantas, kūrinių aranžuotojas, įvairių ansamblių dalyvis. 

Vasario 22 d. sukanka 50 metų, kai gimė (1959) Gintautas Zorska, LASS Vilkaviškio rajono filialo pirmininkas. 

Vasario 26 d. sukanka 95 metai, kai gimė (1914 - 2007) Leonarda Patašienė (Kupčiūnaitė), pedagogė, parašiusi kelias knygas apie aklųjų vaikų lavinimą ir darbinį auklėjimą. 

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]