LASS LITERATŲ KŪRYBA

Vaclovas AREIMA

SEKSUALI DAINELĖ 

Pasikaišius sijonuką 

Ji nubėgo pas Jonuką. 

Tas bernelis išsigandęs, 

Pasislėpt po lova bandė.  

"Nebijok, Joneli mielas,  

Man nereikia tavo sielos, 

Aš geidžiu tik tavo kūno, 

Prie kurio man gera būna. 

Imk, Joneli, to medaus - 

Visų geidžiamo, saldaus, 

Juk per jį Adomas rojų 

Nesvyravęs paaukojo". 

"Bet kad aš tavęs nemyliu", - 

Sulemeno Jonas tyliai. 

"Meilė, Jonai, šiais laikais 

Iš paskos pas mus ateis!" 

UŽGESO 

Užgeso moterys kaip žvakės 

Ir niekad jau nebežibės. 

Nebeliepsnos aistra jų akys 

Ir širdys taip nebemylės. 

Nebus dienų tų svaigulingų 

Ir meilės vaisių po audros. 

Nejaugi viskas, viskas dingo 

Už laiko uždangos storos? 

Ir vien tiktai prisiminimai, 

Sapnais pavirtę gan dažnai,  

Liūdnai primins aną buvimą 

Su nusitrynusiais dažais. 

ATRODO 

Atrodo, nieko nebemyliu, 

Tik retkarčiais galbūt save 

Ir vaikštau, kur jausmai sudilę, 

Kur niekas nesujungs su ja. 

O kaip žydėjo mano meilės  

Pavydo, melo apsupty! 

Bet man anų dienų negaila, 

Nors vėl regiu jas iš arti. 

Turbūt viskam ateina laikas -  

Gyventi, būti ir mylėt... 

Todėl ant jo lentynų taikiai  

Ir reikia viską susidėt. 

NEIŠTVIRKAVIMAS 

Kasnakt ašai guluosi ant kaimynės. 

Gal kam atrodo tai nepadoru. 

Tik taip jau pats gyvenimas supynė 

Ir tvarkai jo paklusti aš turiu. 

Bet malonumo nesame lig šiol patyrę, 

Nes mudu mano grindys, o jos lubos skiria. 

JUOZAPUI KAIRIUI 

Ateiname čionai tiktai pabūti, 

Pažvelgt į amžinybę iš šalies. 

Kai baigiasi gyvenimo minutė, 

Išeinam pašaukti kitos būties. 

Taip pat ir Juozapas į naują būtį 

Išėjo lapams krintant nelauktai, 

Bet muzikoj kartu su juo pabūti 

Mes dar galėsime ilgai, ilgai... 

DU DŽIAUGSMAI 

Pavargau aš nuo aklumo, 

Oi, kaip pavargau! 

Tai ne vien nepatogumas, 

Bet kur kas blogiau. 

Ir nedaug padėt kas gali - 

Žodžių trūksta tam. 

Brailio raštas ir lazdelė - 

Du džiaugsmai aklam. 

MINTIES PAGIMDYTA 

Kaip ilgiuosi tavęs, 

Kurios aš nemačiau 

Ir visai nežinau, kaip atrodai. 

Bet pinu svajones 

Ir einu vis arčiau, 

Ir net vaikštau po žydintį sodą... 

Aš myluoju tave 

Tik švelnia mintimi 

Ir glamonėm, kurių nepatirsi. 

Gyveni šalyje, 

Meilė kur intymi 

Niekada neišplauks į paviršių. 

Kai snieguota naktis 

Ir aplinkui tylu,  

Aš jaučiu tavo šilumą jaukią. 

Juntu tavo akis, 

Bet matyt negaliu, 

Ir širdis man dėl to apsiniaukia. 

Išsiskirsime mes, 

Nepabuvę kartu, 

Tik apsukę svajonėse ratą. 

Tam, kas kūrė eiles, 

Gal bus kartais koktu, 

Kad mylėjo, ko niekad nematė. 

JUBILIEJINĖ DAINA 

Ir vėl mokyklos jubiliejus - 

Aštuoniasdešimt metų jau. 

Jį švęs gerokai pasenėję 

Ir dabartiniai mokiniai. 

Kai kas atmins tą laiką seną, 

Lakias svajas jaunų dienų, 

Kaip mokėsi čia ir gyveno 

Palikę prieglobstį namų. 

Minės ir tuos, kurie parodė, 

Kaip rasti kelią iš tamsos... 

Mintim pavaikštinės po sodą, 

Kur gimė meilė kitados... 

Gyvuoki priebėga aklųjų, 

Gyvuoki tol, kol to reikės. 

Čionai vieta ne pašauktųjų, 

Bet paliestų piktos lemties. 

BARKAROLĖ 

Supas mėnulis vandeny. 

Susilanksto ir išsitiesia. 

Mintim į praeitį eini, 

Kai plaukiojom kadaise dviese. 

Tos dienos jau toli, toli... 

Nebematai, kaip jos tau moja. 

Todėl sėdėdamas tyli, 

Nors apie ją tebegalvoji. 

Paskui, pašaukęs ją vardu, 

Dairaisi po nakties žvaigždyną. 

Katra žvaigždelė esi tu, 

Tiktai gal vienas Dievas žino... 

LUJI BRAILIUI 

Iš taškų sau paminklą pastatęs, 

Per anksti išėjai į kapus, 

Bet aklieji pasaulį jau mato, 

Čiupinėdami tavo taškus. 

Jeigu būtum ir šimtą gyvenęs, 

Gal nebūtum padaręs daugiau, 

Ir todėl palikai šitą žemę, - 

Neturėjai ką veikt čia ilgiau. 

Padarei, ką atlikti turėjai. 

Niekas tavo žvaigždės neužstos, 

Ir už tai visi žemės aklieji 

Tavo vardą minės nuolatos. 

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]