IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Juozas VALENTUKEVIČIUS

VAIKŲ POETĖ

Rugsėjo 18 dieną panevėžietei Janinai Pipirienei (Matiukaitei) sukanka 80 metų. Tai literatė, kurianti eilėraščius vaikams, daug metų dainuojanti įvairiuose ansambliuose ir choruose. Įvairiuose renginiuose ir koncertuose pasirodo kaip gabi skaitovė, ypač mėgsta auditoriją linksminti humoristiniais vaizdeliais. 1996 metais neregių literatų konkurse ji pripažinta geriausia - tapo laureate. 

J. Pipirienė gimė 1928 m. Anykščių rajone, Šlapiašiliuose. Netrukus tėvai su keturiais vaikais persikėlė gyventi į Anykščius ir įsidarbino vyno fabrike. Kadangi abu tėvai dieną turėjo eiti į darbą, tai mažoji Janina lankė vaikų darželį prie tuo metu veikusio Anykščių vienuolyno. Darželio auklėtojos, seserys vienuolės, vaikučius mokė dainuoti, deklamuoti, dirbti smulkius darbelius. Labai greitai seserys vienuolės pastebėjo, kad guvioji Janina greitai išmoksta eiles ir puikiai jas deklamuoja, taigi skatino gabią mergaitę išmokti daug ir įvairių posmų. J. Pipirienė prisimena: "1933 metais, kai man buvo penkeri, į Anykščius atvyko Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas. Man buvo patikėta jį pasveikinti "Angelaičių" vardu ir padeklamuoti kelis eilėraščius." 

Pradėjusi lankyti mokyklą, veikusią prie Anykščių vienuolyno, Janina buvo aktyvi moksleivė visuomenininkė. Po pamokų noriai lankė moksleivių chorą, renginiuose deklamuodavo lietuvių poetų eiles. Tačiau prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas kaip ir visai šaliai, taip ir Janinos šeimai, atnešė daug negandų ir skausmo - nuolat reikėjo rūpintis, kad liktum gyvas. O baigiantis karui, jaunuolė pajuto: blogai mato, pradėjo silpti regėjimas. Tuo metu Anykščiuose akių gydytojo nebuvo. Aštuoniolikmetė mergina 1946 metais atvyko į Vilnių pas akių specialistę. Apžiūrėjusi Janiną gydytoja diagnozavo: buvo pražiūrėtas stiprus akies tinklainės uždegimas, dabar gydymas pavėluotas. Teko susitaikyti su liūdna perspektyva, tačiau mergina nepasidavė likimui, pradėjo dirbti Anykščių vaikų darželyje auklėtoja, čia išdirbo net trylika metų. Po kelerių metų ištekėjo, 1961 metais gimė sūnus. Aktyviai dalyvavo miesto kultūriniame gyvenime: dainavo moterų vokaliniame ansamblyje, profsąjungos chore, visą laiką, kol gyveno Anykščiuose, giedojo bažnyčios chore.  

Silpstant regėjimui, ieškodama pagalbos ir supratimo, 1958 m. rugpjūčio 7 dieną įstojo į Lietuvos aklųjų draugiją. Dar labiau silpstant regėjimui, po dešimties metų visiškai apako. Su šeima persikėlė gyventi į Panevėžį. 1968 m. rugpjūčio 15 dieną pradėjo dirbti tuometiniame LAD Panevėžio gamybinio mokymo kombinate darbininke ir dirbo iki 1992 metų. Persikėlusi į Panevėžį, taip pat buvo meno entuziastė: dainavo folkloriniame ansamblyje, moterų vokaliniame ansamblyje bei mišriame chore, vaidino dramos būrelyje. Koncertuodavo su įvairiais meniniais kolektyvais, dalyvaudavo įvairiose apžiūrose bei sąskrydžiuose, renginiuose skaitė savo bei kitų poetų eilėraščius ir humoreskas. 

J. Pipirienė eilėraščius pradėjo kurti dar gyvendama Anykščiuose. Autorė prisimena: sūnui pradėjus lankyti vaikų darželį, norėjo, kad per įvairias šventes jis deklamuotų dar niekur negirdėtus eilėraščius. Taigi pirmiausia pradėjo eiliuoti sūnui, eilėraščius kūrė ir jam mokantis vidurinėje mokykloje. Persikėlus gyventi į Panevėžį, Lietuvos aklųjų bibliotekos darbuotojos, ypač vedėja Aldona Galadauskienė, ragino kurti intensyviau, skelbti savo eilėraščius. Geranoriškai paskatinta Janina pradėjo lankyti prie bibliotekos veikusį literatų klubą, daug naudingų patarimų suteikė literatų konsultantė poetė Elena Mezginaitė. Pirmieji eilėraščiai spausdinti praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje periodiniuose leidiniuose: "Mūsų žodis", "Genys", "Šeima", "Panevėžio tiesa", "Kolektyvinis darbas" ir kt. 1970 metais jos eilėraščiai skelbti neregių literatų kūrybos almanache "Vaivorykštė". Vėliau poetės kūryba skelbta dar trijuose šio almanacho tomuose, antologijoje "Prisimenu dar karklų kvapą" (1992), almanachuose "Žodžio spalvos" (2002, 2007). 

1996 metais J. Pipirienė, paraginta panevėžiečių, pristatė savo kūrybą neregių literatų kūrybos konkursui, kurį tradiciškai organizuoja Lietuvos aklųjų biblioteka. Jos knygelė vaikams "Kiškio slidės" buvo pripažinta geriausia - Janina tapo tų metų konkurso nugalėtoja, laureatės knyga su spalvotomis iliustracijomis buvo išleista 1000 egzempliorių tiražu ir turėjo didelį pasisekimą tarp jaunų skaitytojų. Po metų pasirodė antroji autorės knyga "Monikos mokyklėlė". 1999 m. trečioji - "Metų laikai". Šioje knygelėje, be eilėraštukų ikimokyklinio amžiaus vaikams, yra ir keturios dainelės su natomis, muzikos autorius - kompozitorius Žygintas Anilionis. Dainingiems poetės posmams muziką sukūrė ir daugiau kompozitorių. J. Pipirienės eilėraščiai tapo vaikų dainelėmis. Labai noriai pagal poetės tekstus muziką kuria ir pritaria gitara panevėžietis Arvydas Markevičius. 

J. Pipirienė ir šiuo metu, kiek leidžia sveikata, kuria eilėraščius, dainuoja meninės saviraiškos kolektyvuose. Jubiliatei linkime geros sveikatos ir lengvos kūrybinės plunksnos. 

MINĖTINOS SUKAKTYS 

Spalio 2 d. sukanka 60 metų, kai gimė (1948) Gemutė Padribonienė (Daugėlaitė), žurnalistė, Lietuvos radijo laidų vedėja. 

Spalio 15 d. - Tarptautinė baltosios lazdelės (aklųjų) diena (Lietuvoje švenčiama nuo 1993 m.). 

Spalio 25 d. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga priimta (1991) visateise nare į Europos aklųjų sąjungą. 

Spalio 26 d. įsteigta (1984) Pasaulio aklųjų sąjunga. LASS į šią sąjungą priimta 1992 m. 

Spalio 28 d. sukanka 60 metų, kai gimė (1948) Nijolė Martūnienė, LASS Varėnos raj. ir Druskininkų miesto filialo pirmininkė. LASS sistemoje dirba nuo 1982 m. 

Spalio 31 d. sukanka 80 metų, kai per Kauno radiją buvo transliuotas (1928) pirmasis Kauno aklųjų instituto moksleivių koncertas. 

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]