IŠ KELIONIŲ SUGRĮŽUS |
Juozas EŽERSKIS DVI DIENOS BROLIŲ LATVIŲ ŽEMĖJE |
Šiaulių aklųjų ir silpnaregių kultūros namų darbuotojai didesnius renginius organizuoja pagal iš anksto parengtus projektus, kuriuos paprastai reikia parengti prieš Naujuosius metus. Projekto finansavimas priklauso nuo jo kokybės. "Sedulos" vadovė Virginija Gintilaitė kartu su tuometine kultūros namų vedėja, dabar velione Ginta Petrauskiene, dar praeitų metų pabaigoje parengė projektą "Folkloro ansamblio "Sedula" išvyka į regėjimo neįgaliųjų meno šventę "Pinas dainos, muzika ir eilės" Rygoje. Vykdant šį projektą ansamblio vadovei teko atlikti nemažai pasiruošimo darbų: jai daug kartų reikėjo bendrauti su Rygos aklųjų mokyklos direktore, tartis dėl mūsų nakvynės, bemaž pusę metų buvo derinta programa su Latvijos aklųjų draugijos Rygos "Strazdumuiža" klubo direktoriumi Viliu Hofmaniu, reikėjo parūpinti kelionei autobusą, "šiaulietiškų" suvenyrų ir t.t. Į Rygą dviem dienoms išvykome birželio 14 d. rytą. Kolektyvo dalyviai galėjo kartu pasiimti palydovus, nes daugelis "seduliečių" nemato. Kelionėse visada stengiamės susipažinti su vietovėmis, kurias pravažiuojame, miestais, į kuriuos atvykstame. Taip buvo ir šį kartą: norėjome išgirsti apie tai, ką matome pakeliui, na, aišku ir apie pačią Rygą. Kad būtų pigiau ir žmonėms patogiau, kartu vežėmės ir savo šaunią gidę iš Šiaulių - Rasą Pečiulienę, kuri visą kelią, bemaž nenutildama, labai įdomiai papasakojo apie vietoves, o Rygoje - ir apie pačią Latvijos sostinę. Mus, nuvykusius į vietą, apgyvendino Rygos aklųjų mokyklos naujajame priestate, kur gyvenimo sąlygos labai geros: daugelis gyvenome kambaryje po du, nauji baldai, švaru, tvarkinga. Po to nuvykome į netoliese esantį jų klubą, kuris mums pasirodė kur kas kuklesnis už mūsiškes patalpas. Ten mus pasitiko klubo direktorius Vilis Hofmanis ir kiti klubo darbuotojai. Parepetavome. Vėliau prasidėjo mūsų "Sedulos" ir Rygos klubo meno mėgėjų kolektyvų jungtinis koncertas. Šis renginys buvo skirtas Gedulo ir vilties dienai paminėti, nes tiek lietuviai, tiek ir latviai 1941 m. birželio 14 dieną buvo pradėti gyvulių vagonuose tremti į Sibirą. Gal todėl tą dieną koncertavę jų kolektyvai atliko klasikinę muziką. Mes padainavome keletą tremtinių dainų, kurių turime nemažai savo repertuare, atlikome žemaičių ir aukštaičių dainų bei muzikinių kūrinių, padainavome kelis sentimentalius romansus. Žiūrovų buvo pilna salė, publika puiki, daug plojanti po kiekvieno atlikto kūrinio. O kai latviškai uždainavome jų "Vėjeli, pūsk", visa salė atsistojo ir dainavo kartu su mumis. Po šio jungtinio koncerto prie kavos puodelio teko pabendrauti su vadovais ir kolektyvų nariais. Čia užsimezgė gyvas pokalbis apie kiekvienos šalies meno mėgėjų veiklą. Išgirdome, kad prie jų klubo veikia 14 būrelių. Minėtini didžiausi kolektyvai: mišrus choras, pučiamųjų orkestras, vyrų ir moterų vokaliniai ansambliai, estradinė grupė, stiprus dramos kolektyvas, rankdarbių, vaikų būreliai. Klubą išlaiko Rygos dūma. Šio pokalbio metu buvo pasikeista suvenyrais. Latviams padovanojome kompaktinių plokštelių - "Sedulos" atliekamų kūrinių įrašų. Kitą dieną, tai yra birželio 15-ąją, apžiūrėjome Rygos senamiestį, etnografinį muziejų, esantį netoli aklųjų mikrorajono prie Juglos ežero ir panašų į mūsiškį Rumšiškėse. Po to vėl toje pačioje salėje koncertavome jau vieni. Už kelionei skirtas lėšas esame dėkingi Šiaulių miesto savivaldybei, o už gražų mūsų kolektyvo pristatymą žiūrovams ir mūsų dainų anonsavimą - laikinai mūsų kultūros namų vedėjos pareigas einančiai Irenai Volodkienei.
|