NAUJOS KNYGOS

Gražina SIDEREVIČIENĖ

AKIMIRKOS ĮSPŪDŽIAI

"Mano eilėraščiai - akimirkos įspūdžiai. Sėdžiu pavargusi nuo sunkių minčių, pažvelgiu pro langą, o ten - linksmas, lengvas ir šnekus vasaros lietus. Jis iš tikrųjų kitoks nei monotoniškas, sunkus, rudeninis," - taip apie savo eilių gimimą kalba mokytoja Vanda Boreikienė, mokytoja, poezijos knygos "Gyvenimo sūkuriuos" autorė. 

Knygą išleido Lietuvos aklųjų biblioteka, leidinys maloniai pradžiugino pačią autorę. Tai nuskambėjo tarsi pasveikinimas su aklųjų švietimo 80-mečiu, kuriam Vanda Boreikienė paskyrė beveik pusę amžiaus, dėstydama lietuvių kalbą ir literatūrą, dirbdama Kauno aklųjų ir silpnaregių mokyklos direktore.  

Į knygos pristatymą Lietuvos aklųjų bibliotekos Kauno filiale rinkomės birželio 10-ąją. Buvę mokiniai, kolegos mokytojai, bičiuliai ar tiesiog poezijos mylėtojai panoro iš autorės lūpų išgirsti jos kūrybos eilių, pabendrauti, padėkoti už šiltą moterišką poezijos žodį. 

Tądien autorė noriai sklaidė "Gyvenimo sūkurių" puslapius, dalijosi pamąstymais apie gyvenimą ir buitį, atsakinėjo į klausimus. 

Knygelėje ryškios keturios temos: "Tau, Tėvyne", "Kur namai gimtieji", "Gamtos burtai", "Lemties keliu klaidžiuoju". Kartais temos susipina, papildydamos viena kitą. Juntamas literatūros mokytojos braižas - vaizdas tarsi veriamas iš mažų karoliukų. Daug nostalgijos prisiminus vaikystę, jaunystę, namus, mokykloje praleistus metus: 

Einu pro šalį, 

Žvelgiu į langus, 

Sutvinksi skaudžiai širdis... 

Už jų - mano metai, 

Prasmingi ir brangūs, 

Už jų - nuostabi praeitis... 

(Eil. "Mokyklai") 

Netikėta jausmų ir minčių išraiška, kai svarstoma apie lemties išdaigas eilėraščiuose "Sienos", "Durys", "Langai": 

Kaip gyventum, 

jei nebūtų sienų? 

kur paslėptum savo liūdesį 

ar džiaugsmą 

ar norėtum 

pasilikti vienas, 

niekam neatskleisti 

savo skausmo? 

(Eil. "Sienos") 

Objektai kalbinami tarsi gyvi daiktai, klausiama ir ieškoma atsakymų. Vieno atsakymo nėra - jų daug, tad teks pasirinkti. 

Poezija kaip daina išvaduoja nuo sunkių minčių, gyvenimo naštos. Gal todėl mokytoja Vanda Boreikienė lieja savo mintis popieriuje tik tada, kai jos subręsta. 

Išgirdome ir naujų, neseniai sukurtų posmų ir patikinimų, kad didele poete savęs nelaiko ir kūrybinės kančios nekamuoja. Sunku pasverti poezijos dydį, tačiau tai, kad paprasti, nuoširdūs eilėraščiai sukvietė gražų bičiulių būrį, kad už juos dėkojo ir kūrybinės ugnelės linkėjo susirinkusieji, yra bene didžiausias atpildas. 

Renginio organizatorė ir vedėja Irena Blaževičienė įteikė saulėtą geltonų rožių puokštę, matyt, žinodama, kad autorės širdžiai šios spalvos rožės pačios mieliausios. Gėlių ir mielų dovanėlių puokštė vis didėjo: sveikino pedagogai, bičiulė Regina, LASS Kauno filialo pirmininkė Roma Girnienė. 

Nesitikėjusi tokio nuoširdaus dėmesio savo kūrybai, Vanda Boreikienė išties apsidžiaugė ir jautėsi labai laiminga. Kiekvienas vakaro svečias gavo dovanų - autorės knygelę. 

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]