IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Juozas VALENTUKEVIČIUS

ŽEMAITIJOS ĄŽUOLO JUBILIEJUS

Birželio 20 dieną vilniečiui Juozapui Kairiui sukanka 70 metų. Tai žymiausias Lietuvos neregys kompozitorius, muzikantas, buvęs ilgametis LASS muzikinio kolektyvo direktorius. Jis iki šiol yra vienas aktyviausių Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos veikėjų. Pradedant 1958 m., nuolat renkamas delegatu į LASS suvažiavimus ir įvairias visuomenines komisijas. Sukauptą ilgametę patirtį mielai perduoda jaunesniems kolegoms. Rūpinasi sukauptos tiflokraštotyrinės medžiagos ir muzikinių įrašų išsaugojimu, yra nuolatinis Lietuvos aklųjų bibliotekos konsultantas ir patarėjas.  

Juozapas Kairys gimė 1938 metais Teneniuose (Šilalės raj.). Regėjimo neteko kūdikystėje. 1948 m. rudenį pradėjo mokytis Kauno aklųjų internatinėje mokykloje. Buvo stropus ir aktyvus moksleivis, domėjosi literatūra, garsėjo meniniais gabumais. Neregio muzikos mokytojo A. Majausko pamokytas, pradėjo groti įvairiais muzikos instrumentais: klarnetu, saksofonu, akordeonu, pianinu. Mielai dalyvaudavo ir grojo įvairiuose moksleivių instrumentiniuose ansambliuose, dažnai šiems ansambliams aranžuodavo įvairias pjeses. Turėjo gražų balsą, dainavo moksleivių chore ir vokaliniuose ansambliuose. Pedagogai, pastebėję neeilinius muzikinius gabumus, vyresniųjų klasių moksleiviui patikėjo vadovauti mokyklos merginų vokaliniam ansambliui. Vidurinę mokyklą J. Kairys baigė 1959 m., už gerą mokymąsi gavo padėką ir buvo apdovanotas sidabro medaliu. Siekdamas muzikinio išsilavinimo ir žinių, mokėsi Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos technikume, jį baigė 1964 m. Po to studijavo Valstybinėje konservatorijoje (dabar Muzikos ir teatro akademija). 1970 metais baigė studijas ir gavo chorinio dirigavimo ir muzikos disciplinų dėstymo specialybės diplomą. 

Darbinę veiklą J. Kairys pradėjo 1959 metų vasarą LAD Kauno gamybinio mokymo kombinato spaustuvėje, dirbo brailio rašto raidžių rinkėju. Pradėjo vadovauti įmonės estradiniam orkestrui. Nuo 1960 m. rudens įmonės vadovybė jam patikėjo meno vadovo pareigas. 1965 m. tapo LAD Kauno tarprajoninių kultūros namų direktoriumi. 1968 m. J. Kairys buvo išrinktas LAD centro valdybos pirmininko pavaduotoju ir nuo tų metų persikėlė gyventi į Vilnių. 

Dirbdamas LAD centro valdyboje, pagrindinį dėmesį skyrė neregių kultūrai, muzikai ir švietimui. Kairiui padedant, buvo įkurti profesionalūs kolektyvai: kamerinis aklųjų choras Vilniuje ir pučiamųjų instrumentų orkestras Kaune. Įkūrus profesionalius kolektyvus, Kairys atsisakė LAD centro valdybos pirmininko pavaduotojo pareigų ir 1972 - 1995 m. dirbo šių kolektyvų direktoriumi. Atsisakęs direktoriaus pareigų, iki 2004 m. rudens buvo aklųjų choro "Vilnius" artistas. Vadovaudamas profesionaliems meno kolektyvams, labai stengėsi ir rūpinosi, kad muzikai gabūs aklieji ir silpnaregiai galėtų tapti šių meninių kolektyvų artistais. Su kolektyvų meno vadovais ir dirigentais stengėsi parinkti brandžius pasaulio ir lietuvių kompozitorių kūrinius, rūpinosi neregių kompozitorių kūrinių populiarinimu.  

J. Kairys - žinomas kompozitorius. Sukūrė beveik 150 originalių kūrinių. Išleistos 5 originalių kūrinių natų knygos: "Lietuvai" (1988) - maršai pučiamųjų instrumentų orkestrui; "Troškimai" (1998) - dainos ir giesmės chorams; "Regėjau versmę" (2003) - įvairių žanrų bažnytinė chorinė muzika; "Iš tos nakties" (2007) - dainos solistams, vokaliniams ansambliams ir chorams; "Pragydo paukštelis" (2007) - dainos vaikams. J. Kairys kuria vokalinę ir instrumentinę muziką. Įvairiems atlikėjų kolektyvams harmonizuota ar instrumentuota daugiau nei 100 liaudies ar estradinio žanro dainų bei instrumentinių pjesių. Minėtinos J. Kairio išplėtotos lietuvių liaudies dainos: "Kas tau, motule, linelius nuraus" (sopranui ir moterų chorui); "Prauskis, prauskis, panytėle" (sopranui ir birbynei). J. Kairio kūrinius puikiai atliko solistė Ona Matusevičiūtė. Šias dainas galima išgirsti, klausantis 2003 m. išleistos solistės autorinės kompaktinės plokštelės. Kompozitorius daug kūrinių yra sukūręs ir pagal neregių poetų A. Jonyno, V. Areimos, V. V. Toločkos, A. Katiliaus, E. Balčiūtės, A. Narijauskienės tekstus. Šeši kūriniai A. Jonyno tekstais skamba kompaktinėje plokštelėje "Antanas Jonynas". Ji buvo išleista minint poeto 80-metį (2003). To paties poeto žodžiais yra sukurta 4 dalių kantata "Pašaukimas". Daug J. Kairio sukurtų kūrinių atlieka įvairūs Lietuvos chorai ir, žinoma, jo iniciatyva įsteigtas aklųjų choras "Vilnius" bei solistai. Vieną jo kūrinį ypač išpopuliarino dainininkas Vladas Bagdonas. Tai tango "Iš tos nakties" (žodžiai J. Macevičiaus). Šis tango dažnai skamba koncertuose ir per Lietuvos radiją. 

Ypatingą vietą J. Kairio kūryboje užima bažnytinė muzika. Nenutoldamas nuo religinių lietuviškų vertimo tekstų, kompozitorius sukūrė brandžius ir didelės apimties kūrinius - "Requiem" ir "Mišias a-moll". 

Ankstyvoje jaunystėje pamilęs akordeoną J. Kairys su juo nesiskiria iki šiol - kuria jam muziką, dažnai pats ją ir atlieka. Daugiau kaip 30 metų su akordeonininku S. Stasiuliu grojo duetu, dažnai koncertuodavo įvairiuose renginiuose. Lietuvos radijas ir šalies bibliotekos sukaupė ir iki šiol išsaugojo jų dueto įgrojimų įrašus. Lietuvos aklųjų biblioteka, pasitikdama gražų kompozitoriaus jubiliejų, surinko geriausius buvusio akordeonininkų dueto įrašus ir išleido kompaktinę plokštelę "Prisiminimai". 

J. Kairiui nesvetima ir antroji kūrybinė mūza - literatūra. Dar vidurinėje mokykloje buvo aktyvus literatų būrelio narys. Šalies periodiniuose leidiniuose yra skelbęs daugiau kaip 100 straipsnių muzikos, kultūros ir kitais aktualiais gyvenimo klausimais. Ypač nuoširdžiai ir stropiai jis kūrė garsines literatūrines-muzikines kompozicijas. Parašė tekstų apie gabius neregius muzikantus, dainininkus ir įvairius muzikinius kolektyvus. Šios muzikinės-literatūrinės kompozicijos yra reikšmingos ne tik aklųjų, bet ir Lietuvos kultūriniam gyvenimui, turi didelę išliekamąją vertę. J. Kairys yra parašęs nemažai prisiminimų ir straipsnių į įvairius leidinius. 1993 m. išleista jo prisiminimų knyga "Du šviesos taškai" apie dainininkę B. Grincevičiūtę ir rašytoją A. Jonyną. 

J. Kairys nevengia ir visuomeninio darbo. Jam yra tekę būti nuolatinių ir laikinųjų komisijų nariu, o kartais ir pirmininku. Daug dešimtmečių jis buvo nepakeičiamas LAD meno saviveiklos kolektyvų apžiūrų komisijos pirmininkas. 

Daugiau kaip 40 metų buvo aktyvus LASS centro valdybos narys. Ir šiuo metu jis yra aktyvus Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos narys, neabejingas šios organizacijos plačiašakei veiklai. Už aktyvią ir nesavanaudišką veiklą yra gavęs įvairių padėkų ir apdovanojimų. 

1996 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas už nuopelnus Lietuvai, jos kultūrai, mokslui ir švietimui Juozapą Kairį apdovanojo Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino pirmo laipsnio medaliu. 

MINĖTINOS SUKAKTYS 

Liepos 4 d. sukanka 80 metų, kai gimė (1928) Simonas Besigirskas, pedagogas, aklųjų ir silpnaregių sportininkų ugdytojas. 

Liepos 6 d. sukanka 45 metai, kai Rygoje įvyko (1963) buvusių Pabaltijo respublikų, Lietuvos, Latvijos ir Estijos, aklųjų draugijų meno saviveiklos pirmasis festivalis. 

Liepos 11 d. sukanka 75 metai, kai gimė (1933 - 2008) Napoleonas Kuolys, ilgametis LASS veikėjas.  

Liepos 27 d. sukanka 70 metų, kai gimė (1938) Irena Stelmokaitė, dainininkė. 

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]