PROJEKTAI

Irena MATULIENĖ, Audronė JOZĖNAITĖ

AKLUMO PROFILAKTIKA - SOS

Niekas nenuginčys, kad nuo pat Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos įsikūrimo pradžios aklumo profilaktika buvo ir iki šiol yra vienas iš organizacijos tikslų. Ypač daug šiuo klausimu buvo dirbta tarybiniais metais. Deja, tas buvo jau labai seniai. Prabėgs dar keleri metai ir jaunoji karta net neprisimins, kad būtent Lietuvos aklųjų draugija statė akių ligų kliniką Kaune, užmezgė itin glaudžius ryšius su oftalmologais. 

Laikai keitėsi, prasidėjo nesibaigiančios reformos sveikatos srityje, o su jomis - ir naujos problemos. Be to, liko senos. 

Didžiausią nerimą kelia prastos ir vis labiau prastėjančios oftalmologų paslaugos ir tai, kad akivaizdžiai daugėja įvairių užleistų akių ligų. 

Praeitame "Mūsų žodžio" numeryje skaitytojai turėjo galimybę susipažinti su tarptautinės programos "Regėjimas 2020", kuri buvo vykdoma ir Lietuvoje, rezultatais. Mes gi kalbame tik apie mūsų organizacijos paskutiniais metais nuveiktą darbą aklumo profilaktikos srityje. Suprasdama situacijos sudėtingumą, LASS jau ne vienus metus vykdė "Žmonių su negalia socialinės integracijos programos" projektus: rajonuose buvo skiriama lėšų oftalmologo ir tiflopedagogo konsultacijoms, šviečiamajam darbui su aklų ir silpnaregių vaikų tėvais bei globėjais. 

Su oftalmologo ir tiflopedagogo konsultacijomis teko būti įvairiuose atokiuose rajonuose ir padėti regėjimo sutrikimų turintiems vaikams, gyvenantiems tolimesniuose kaimuose. Visą oftalmologinės refrakcijos ydos tyrimą ir korekciją bei tėvų ir vaikų konsultacijas gyd. dr. V. J. Arčiulienė atliko viena be pagalbininkų. Išvykose buvo dirbama po 8-9 val. per dieną - nesigiriant norėtųsi pasakyti, kad tokių darbų retai kada imasi net ir nemažus pinigus projektams gaunančios organizacijos. Mūsų projektų tikslas buvo oftalmologiškai ištirti vaikus, turinčius regos sutrikimų. Be to, tėvai, globėjai buvo supažindinami su vaiko akių patologija, buvo aiškinama jos esmė ir šiuolaikinės medicininės reabilitacijos galimybės. Tėvams buvo aiškinama, kaip svarbu dalyvauti jiems patiems ugdant vaiką su regos sutrikimais, gydant jį ar esant jam reabilitacijoje.  

Gyd. dr. V. J. Arčiulienė apibendrino išvykose oftalmologiškai tirtų vaikų duomenis, pateikė išvadas ir rekomendacijas. Neramina tai, kad 67 proc. konsultuotų vaikų pirmą kartą pas specialistą apsilankė tik ruošdamiesi eiti į mokyklą ar išgirdę apie rengiamą akciją. Pagal dabar egzistuojančią vaikų ir paauglių sveikatos profilaktinių patikrinimų tvarką (2000 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr.301) oftalmologas ambulatoriškai asmens sveikatos priežiūros įstaigoje apžiūri rizikos grupės 1 mėnesio amžiaus naujagimius, nepatikrintus gimdymo stacionare, o privalomas visų vaikų oftalmologinis patikrinimas yra sulaukus 3 metų amžiaus. Tačiau dauguma tėvų teigė, kad labai sunku patekti pas okulistą - dėl labai didelio darbo krūvio pas oftalmologus galima užsiregistruoti tik po mėnesio ir vėliau, o atokiuose kaimuose gyvenantys tėvai dėl finansinių sunkumų dažniausiai negali atvežti vaiko į rajono centrą. Išvykose paaiškėjo, kad ne vieni tėvai, sužinoję apie vykdomą akciją, pas oftalmologą vaiką atvedė tik todėl, kad atvežti padėjo kaimynai, nes lėšų kelionei apmokėti šeima neturi. 

Daugumai ištirtų vaikų buvo diagnozuotos įvairios refrakcijos ydos bei kita akių patologija: 

- toliaregystė ar toliareginis sudėtinis astigmatizmas 47 proc. 

- trumparegystė ar trumparegis sudėtinis astigmatizmas 42 proc. 

- žvairumas 20 proc. 

- ambliopija 25 proc. 

- regos nervo patologija 12,3 proc. 

- nistagmas 10 proc. 

- tinklainės patologija 8,6 proc. 

- katarakta 3,7 proc. 

Nerimą kelia tai, kad kas ketvirtam vaikui nustatyta ambliopija (25 proc.), o tai liudija - jiems buvo per vėlai koreguotos refrakcijos ydos. Kas penktam vaikui buvo diagnozuotas žvairumas, o jie jau buvo mokyklinio amžiaus. Žinoma, kad sėkmingai žvairumą galima gydyti tik ikimokykliniame amžiuje, todėl tų vaikų galimybės pasveikti yra minimalios. Tokie vaikai turi dažnai (kas 3 mėnesiai) lankytis pas okulistą, jiems reikalingi pleotoortoptiniai pratimai. Deja, šių problemų bendros praktikos gydytojai išspręsti negali. Be to, kas ketvirtam vaikui (24,7 proc.) buvo reikalingas ortoptinis gydymas, kuris įmanomas specializuotuose ikimokyklinėse įstaigose, didžiųjų miestų poliklinikose ar III lygio vaikų akių stacionaruose. Todėl kompleksinio, nuoseklaus gydymo tokie vaikai negauna dėl įvairių priežasčių: per didelio okulistų darbo krūvio, dauguma vaikų oftalmologų dirba privačiai, o tėvai finansiškai nepajėgūs lankytis mokamose medicinos įstaigose. Žinoma, ne paskutinėje vietoje yra ir pačių tėvų apsileidimas, nenoras domėtis vaiko akių problemomis. 

Neramina ir tai, kad iš visų konsultuotų vaikų 17,3 proc. yra konstatuotos įvairios genetinės ligos ar vaiko vystymosi sutrikimai, o tarp neįgalių vaikų jie sudaro net 63,6 proc. Taigi susiduriame su mišria vaiko raidos vystymosi problema, kurią įvardija ir Skandinavijos šalių medikai. Penkiems vaikams - 6,2 proc. - rekomenduotos akių operacijos! Todėl tokių vaikų ugdymui, reabilitacijai ir integracijai į visuomenę reikia kompleksinių pastangų - čia turėtų dalyvauti oftalmologai, neurologai, ortopedai, tiflopedagogai ir socialiniai darbuotojai. 

Gyd. dr. V. J.Arčiulienė pateikė ne tik konsultacijų apibendrinimą, bet ir išvadas bei rekomendacijas - su jomis buvo supažindinta ir Sveikatos apsaugos ministerija, pateikė siūlymų, kaip būtų galima pagerinti situaciją. Žinoma, valstybė turi rūpintis visais savo piliečiais, bet negalime laukti sudėję rankų ir mes. Aktyviau aklumo profilaktikos srityje galėtų dirbti ir LASS regionų aklųjų centrai. Ne paslaptis, kad dėl atsainaus kai kurių regionų direktorių požiūrio nepavyko suorganizuoti šių konsultacijų ir patikrinimo. Negalime teisintis, kad aklumo profilaktika ir gydymas - valstybės prerogatyva. Juk mes, nevyriausybinė organizacija, ir esame tam, kad apgintume sutrikusio regėjimo žmonių teises. Kalbame apie vaikų teisę į savalaikę akių sveikatos priežiūrą.  

LASS teisių gynimo darbo grupė šių metų balandžio 29 dieną svarstė šį klausimą plačiau, parengė oficialų kreipimąsi dėl blogėjančios situacijos aklumo profilaktikos srityje Sveikatos apsaugos ministerijai, Seimo sveikatos reikalų komitetui ir Prezidento patarėjai sveikatos klausimais R. Janonienei. 

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]