LIETUVOS AKLŲJŲ ŠVIETIMUI - 80

Daiva MANUKIAN

AKLŲJŲ IR SILPNAREGIŲ UGDYMAS ŠIAULIUOSE


Praėjo 80 metų nuo aklųjų švietimo pradžios, kai Kaune duris atvėrė pirmoji Lietuvoje neregių mokymo įstaiga - Kauno aklųjų institutas. Praėjus apie 30 metų aklųjų ugdymas prasidėjo ir Šiauliuose. 1958 m. jauną ir iniciatyvią pedagogę N. Remeikienę pasikvietė tuometinis Šiaulių miesto liaudies švietimo skyriaus vedėjas P. Bilevičius ir pasakė, kad ją siunčia į LAD Šiaulių gamybinio mokymo kombinatą dirbti mokytoja ir mokyti akluosius brailio rašto. Jauna pedagogė apie brailio raštą nieko nežinojo ir jo nebuvo mačiusi, taigi pirma teko mokytis jai pačiai. 

Buvo organizuoti pirmieji mažaraščių kursai. Užsiėmimai vykdavo čia pat, gamybinėse patalpose. Šie kursai buvo skirti akliesiems ir silpnaregiams išmokti brailio rašto. Gabesni mokiniai, išmokę brailio rašto, panoro įsigyti aukštesnį išsilavinimą. Neatsitraukdami nuo gamybos vieni mokėsi eksternu (A. Ruginis, S. Kopūstinienė), kiti mokslus tęsė Šiaulių antrosios vakarinės vidurinės mokyklos klasėse, kurios buvo įkurtos tuometinės Lietuvos aklųjų draugijos gamybinio mokymo kombinate. Čia buvo skirtos atskiros patalpos aklųjų švietimui. 1971 m. iš esmės pasikeitė darbo, buities, mokslo sąlygos, įsikūrė Kauno suaugusiųjų aklųjų vidurinės mokyklos Šiaulių skyrius, kuriam vadovavo Balys Jonaitis. Ir 1973 - 1974 mokslo metais Šiaulių zonoje veikė 44 klasės ir neakivaizdinės grupės, kuriose mokėsi 100 mokinių ir be nubyrėjimų perėjo į aukštesnes klases. Suaugusiųjų aklųjų vidurinės mokyklos Šiaulių skyrius išleido ne vieną abiturientų laidą. Čia įsigiję vidurinį išsilavinimą aklieji ir silpnaregiai toliau siekė mokslo Lietuvos aukštosiose mokyklose ir įsigijo įvairias specialybes. 

Atkūrus nepriklausomybę suaugusiųjų aklųjų vidurinė mokykla buvo uždaryta. Lietuvos didžiuosiuose miestuose buvo steigiami ugdymo centrai. Juose vidurinio išsilavinimo aklieji ir silpnaregiai negalėjo įsigyti, taip atsitiko ir Šiauliuose. Sutrikusio regėjimo asmenys, kad gautų vidurinį išsilavinimą, mokėsi integruotai bendrojo lavinimo mokyklose. 2007 m. D. Manukian tyrimo "Aklųjų ir silpnaregių mokinių integruotas ugdymas: raidos ypatumų analizė" duomenimis, Šiauliuose integruotai mokėsi 65 mokiniai.  

Ugdant vaikus didelis vaidmuo tenka Šiaulių P. Avižonio regos centrui. Jis buvo pastatytas 1991 m. ir buvo žinomas kaip darželis Nr.45, skirtas sutrikusios regos vaikams ugdyti ir gydyti. 1992 m. rugsėjo 1 d. lopšelis - darželis reorganizuotas į Silpnaregių pradinę mokyklą - darželį. Įsteigtos pradinės klasės silpnaregiams mokiniams. 1994 m. rugsėjo 1 d. Silpnaregių pradinė mokykla - darželis bei Aklųjų ir silpnaregių socialinio ugdymo mokykla reorganizuoti į Petro Avižonio regos centrą. Šiame centre vykdomos įvairios aklųjų švietimo bei ugdymo programos. Mokiniams, baigusiems pradinio ugdymo programą, išduodamas pradinio išsilavinimo pažymėjimas. Mokiniams, baigusiems adaptuotą pradinio ugdymo programą, pradinio specialiojo ugdymo programą, išduodamas pradinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas. Veikia specialiosios programos suaugusiems: brailio rašto mokymo programa, bendroji orientacijos ir mobilumo programa, žmonės mokomi kasdieninio gyvenimo įgūdžių, orientacijos ir mobilumo, kompiuterinio raštingumo.  

1969 m. aukštojo mokslo siekti tuometiniame Šiaulių K. Preikšo pedagoginiame institute pradėjo šiaulietis Kazys Serapinas. Antragrupio pėdomis pasekė du pirmos grupės regėjimo neįgalieji - šiaulietis Alfonsas Navickis ir Antanas Grigutis iš Vilniaus. Tuo metu dieniniame skyriuje studijavo trečią grupę turinti Veronika Stasevičiūtė. 

1971 m. buvo įsteigta Kauno aklųjų suaugusiųjų vidurinė mokykla taip pat jos skyriai Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Vilniuje, jų klasės rajonuose. Tuo metu ugdant akluosius ir silpnaregius trūko tiflopedagogų. 1971 m. nutarta Šiaulių K. Preikšo pedagoginiame institute ruošti tiflopedagogus. Pirmoji laida (43 absolventai) baigė 1976 m. Dieniniame ir neakivaizdiniame skyriuje 225 absolventai įsigijo įvairias tiflopedagogo specializacijas, tarp šių absolventų nemažai buvo aklųjų ir silpnaregių. 

Didelį vaidmenį atliko žinybinė specialiosios pedagogikos mokslinio tyrimo laboratorija, veikusi institute 1976 m. - 1991 metais. Šios laboratorijos moksliniai bendradarbiai teikė įvairias mokslines metodines rekomendacijas Lietuvos švietimo įstaigose dirbantiems tiflopedagogams. Šioje laboratorijoje dirbo ir neregiai: A. Navickis, Z. Glušakovas, V. Zaikauskas, I. Gailienė.  

Reikėtų paminėti dar vieną mokymo įstaigą, kurioje mokėsi aklieji, - tai aukštesnioji muzikos mokykla, ją baigė V. Gintilaitė, F. Andriulis. 

Šiaulių kolegijoje (iki 2002 m. Šiaulių aukštesnioji medicinos mokykla), neregiai ir silpnaregiai masažuotojai mokomi nuo 1991 metų. Šios idėjos įgyvendinimo 1990 metais pirmiausia ėmėsi Vilniaus kolegija, tada dar aukštesnioji medicinos mokykla, o po metų (1991) - ir šiauliečiai. Pirmoji masažuotojų laida išleista 1993 metais. Tada dvejų metų aukštesniųjų studijų programą baigė 14 studentų. Nuo 1991 m. iki 2004 m. baigė 115 absolventų. 

Šiaulių aukštesnioji medicinos mokykla 2002 m. reorganizuota į Šiaulių kolegijos sveikatos fakultetą. O 2004 m. Švietimo ir mokslo ministerijoje buvo patvirtinta iš esmės nauja ketvirtos pakopos pagrindinio profesinio masažuotojų mokymo programa. Devintoji masažuotojų laida, jau pagal naują pagrindinio profesinio mokymo programą, buvo suformuota 2005 metais. 2007 vasarą penkiolikai absolventų buvo įteikti diplomai. Dešimtoji laida priimta 2007 metais. Šiuo metu sėkmingai mokosi ir dalyvauja visuomeninėje Šiaulių kolegijos veikloje. 

Šių metų vasario 28 dieną Šiaulių kolegijos sveikatos fakulteto Neįgaliųjų karjeros centre buvo paminėta Lietuvos aklųjų švietimo 80-metis. Fakulteto bendruomenei pristatytas brailio raštas, jie supažindinti su svarbiausiais aklųjų švietimo raidos bruožais.  

Aklieji ir silpnaregiai šiauliečiai mokosi ne tik Šiaulių miesto, bet ir kitose Lietuvos ugdymo įstaigose. 

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]